Per kvailą galvą ir kojom vargas

Birželis 2012
  teka 04:45
leidžiasi 21:59
ilgumas 17.14

   Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 19°C, giedra
Rytoj 12°C / 23°C, mažai debesuota

29
PENKTADIENIS
Paulius Petras Mantigirdas Gedrimė Benita Povilas

Šv. Petras ir Povilas
Lietuvos pasieniečių diena

Vėžys -  Drakonas  -  181 / 26

Tamsa negęsta

Beakėje naktyj tamsa negęsta.
Betgi... mintis – taip pat.
(Dzievuliau, sergėk ją).
Jau suprantu, kad žingsnis po žingsnelio
Ir net maldos išmokti nesuspėsiu,
Bet štai dar vis, dar vis aš kelyje -
Besvoris toks
It vėjuje patekus smilga.
Jau neužkris rasa,
Nežybtelės, atėjęs saulės spindulys.
Bandau dar pasiguosti, kad pavargęs,
Manyyyyyti, kad  pasaulį
Po vooookais užmerktų akių laikau, 
Bet pakrebžda sekundėje ir vėl Kažkas.
Žinau, kalbės,
Nors gal palaukti dar reikės,
Ir darosi baisu, kad tai nedingtų -
Tegu, tegu,  kaip  sakė, vardas  šis
Man būna už  visus,
Kuriuos į atmintį  skausmingai šauksiu...

Skausmingai?

Ir pajaučiu, kaip pasupa lopšys,
Ir kad svarbu iš  jo dabar pajausti,
Kaip kuriasi Žmogus.

Jis:
Turbūt norėjai pasakyti,
Kaip kuriasi  pasaulis?

Aš:
Kuomet tokia tamsi naktis,
Jo būti čia tiesiog negali,
Tačiau nors tu, prašau, nebeišeik.
Ar neatrodo tau,
Kad ir manęs čia be manęs,
Taip pats surasti niekas jau...

Jis:
Negirgždink lopšio.

Aš:
Tai tik vaizduotė mane šitaip supa.
Tokioj tamsoj daiktai nereikalingi.
Ir man smagu net, kad ir tu
Ne Jonas, Mikas ar Motiejus
O tik Kažkas...

Jis:
Tik?
Snargly, į šitą „TIK“
Net armijos įeina tartum blusos,
Laivai skiedrelėmis po vandenynus plauko, 
Ten ir tavęs tik tiek,
Kiek juodoje naktyj šešėlių.
Taip, suprantu,
Betgi sakei, kad nori būti PRADŽIOJE.
Štai ji, Pradžia...
(Iš “Pakeliui į 75“)

2012-06-29 14:11:56
Pelėda

--------------------------------------------------------------------------------
Komentaras:   
Besparnis angelas Parašė komentarų: 3464 2012-06-29 - 20:19:21 
Aš būsiu atvira - kūrinys nėra iš serijos: "lengvi laisvalaikio skaitiniai", bet Jūsų kūryba (ypač proza) tuo mane ir žavi...
p.s. į dialogą grįžau kelis kartus.... 

SVEIKINOM POVILĄ:
Labas, Poviliuk.

Atsiprašau, Poviliuko laikai baigėsi.
Labas, Povilai tavo ir Šv. Petro vardadieniuose ir beveik tavo gimtadienyje.
Būk drūtas!
Visuomet nuoširdžiai džiaugiamės Tave matydami.

    Bobulė su dzieduliu ir  šunelis Kandžius.
                               Vilnius, 2012m. birželio 29 d.

Aklam kelio neparodysi

Liepa 2012
  teka 04:46
leidžiasi 21:59
ilgumas 17.13

   Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena

Šiandien 17°C / 27°C, debesuota
Rytoj 21°C / 27°C, debesuota

1
SEKMADIENIS
Julijus Tautrimas Liepa Julius

Tarptautinė architektų diena
Vėžys -  Drakonas  - 183 / 26

====================================

    Europos futbolas baigiasi.
Gera buvo paspardyti. O kai kada net įspyrti.
Liūdniau, kai pats gaudavau į kailį.
Nepykit, ispanai, šiandien būsiu italų rinktinėje.

Pakeliui į 75:

                                                              1. Ar verta?

   Mintis neišsiplėtė, nes jau ir anksčiau manyta, kad  neblogai  būtų, jeigu sugebėčiau surinkti arčiau vienas kito išmėtytus daiktus, kurie, nepaisant kokia bebūtų jų vertė,  bet jie mano ir todėl, manau, neteisinga paskandinti užmarštyje. Šiandieną ši mintis vėl  šmėstelėjo  ir aš  užrašiau:

                               PAKELIUI  į 75
                              (1939 – 2014)                     
   
   O netrukus  dienos varduvininkas Galindas šyptelėjo:
   – Nieko naujo po šia saule, bet pirmyn, Pranuci.
   – Sakai, nieko  naujo? Tai kad  ne visai.
   – Ai, taip priimta sakyti. O kas tau užkliuvo mano žodžiuose?
    – Kai po dviejų metų, taigi savo jubiliejiniuose slampinėsiu, tarkim po birželio 10 d., tai akivaizdu, kad sekmadienio mišios nerūpės. Bus eilinė darbo diena –  antradienis . Net ir saulė tekės minute vėliau. Leisis irgi anksčiau ir dienos ilgumas  sumažės keliomis minutėmis.
   – Juoktis  ar ką daryti?- atidžiai į veidą pažvelgė Galindas.
   – Sufleriai, kaip ir  kuštukai, namus  gadina. Elkis, kaip patinka, o  mano reikalas užrašyti, ką matau. Taip reikalauja  tema:“ Pakeliui į 75“.
   – Betgi iš kur toks įsitikinimas, kad tiek sulauksi?
   – Dėl to nesijaudinki, mielas varduvininke. Kiekvieno žmogaus mirtis irgi tik pakeliui.
   – Tik?
   – Manau, kad TIK, nes žmogaus kelionė,  susitikus su ja, nesibaigia. 
  – Tai gal netrukdysiu, - užsidedamas ant  galvos lengvą kaip nosinaitė vasaros  kepurėlę, pasakė Galindas ir, padavęs ranką: – Laikykis,  Pranuci. Žinau, kad seni žmonės nerangūs ir net  mirti tingi.
      Galbūt, Golindai,  gal, - vangiai pasakiau ir  pamaniau,  kad gal tuos 75 vertėtų išbraukti, o jų vietoje prašyti „?“. Betgi tiek nedaug  belikę iki jų, tai ar  verta tokiu nepasitikėjimu menkinti save...

2012-07-01 14:32:40

Pelėda

--------------------------------------------------------------------------------

Komentaras: 

Ražas Parašė komentarų: 723 2012-07-01 18:48:52 
Baiki, Dzieduli, žaisti tokius išmįslus, labai vaikiška mūsų metuose: laukti ko nelaukiama. Kaip pavyzdį nurodysiu savo senolę, jai daugiau tikrai buvo kaip Tau, tai užsakė mano tėčiui, kad karstą padarytų (tėtis buvo jos mylimas žentas), nes už savaitės mirs. Šis įvykdė jos norą, senolė tikrai mirė, bet ne už savaitės gerokai už 100 sulaukusi...
Kad įtikinamai rašai, tas tiesa, va ir mieląją Tauriją sugraudinai, o ir man neramu tapo su tais skaičiais, jei žinai, kad žmogaus kelias su ja nesibaigia...kam skaičiuoti tuos netikrus gimtadienius, jei tikras buvo tik vienas vienintelis...kurio net prisiminti negali...
Graudulį nubrauksiu pakilojęs klebonišką, koks geras išradimas ir įtikinėti nereikia. Būk, šį sykį įsakmiai.

Taurija Parašė komentarų: 4888 2012-07-01 17:33:40 
Ai, tie metai, tik žmonių išmislas, Pranuli. Bet tos sukaktys jaudina kažkiek...
Geras rašymo stilius. Aiškus mąstymas. Skaitau su malonumu.

Baloj gulėjęs sausas nebūsi

Liepa 2012
  teka 04:48
leidžiasi 21:58
ilgumas 17.10

   Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena

Šiandien 15°C / 27°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 21°C / 28°C, lietus

3
ANTRADIENIS
Anatolijus Leonas Tomas Vaidilas Liaudmina

Vėžys -  Drakonas - 185 / 27

Pakeliui į 75:

                                                                          Trečia diena

   – Kaip sekasi? Berods, jau trečia diena, kai kelyje į 75.
    – Trečia. Pirmosios dvi su esė. Manau, kad gal ir trečioji neapsieis be jos. Beje, Juzė atsišaukė.
    – Juzė?
    –Taip, Juzė Erelickas. Beje, klausė ar tyla spalvota? Kažin, ką tai reiškia?
    Girdėjau, kaip galvoje atsiduso papūga Nadežda. Buvo, kaip žmonėse sakoma, irgi su galva ir retai paskubėdavo atsiliepti į keblokus klausimus. Teko laukti, ką pasakys, bet ją aplenkė jos draugas Eženas

  Tai jau yr paskutinė
    Lemiamoji kova, -

uždainavo iš Internacionalo. „Negi šiandien? “, - toptelėjo mintyse. Žvilgterėjau į ryto dangų ir buvo panašu, kad sinoptikai bus teisus, papranašavę debesuotą padangę su pragiedruliais ir šilumą iki 27 laipsnių Celsijaus. Apie erkes jie nekalba, bet gamtos žmonės žino. kad tokie orai palankūs šiai gyvasčiai ir stengiasi juos apeiti. Ot, ir Plogas Kitkis Nuostanusis:
  – Girioje erkėts, o paznycią ats turiu tsavo, taip! Pim pim..
  Vargšas Nuostabusis! Saugosi girios erkių ir nesuvokia kiek jų čia pat. Smagu, miela būna išgirsti pasakojimus apie žmones - amfibijas, bet bjauru net prasižioti apie  žmones - erkes. Lengviau, žinoma, užsimerkti ir vaizduoti, kad jų nėra. Tačiau ir dabar priverstas pridurti, kad šios kelionės dvi pirmosios dienos ne tik su esė, bet ir su žmogumi – erke.  Atsiminiau ir Viktorą, skaudžiai štarusį: „užkniso juodai tie nematomi aukštalygininkai (atseit).. “
– Nadežda, ko tyli? Kaip manai, ar tyla turi spalvą, – nesulaukdamas atsakymo klausiu papūgos savo galvoje: – O tu, giedoriau, užsičiaupk – nepiktai pabaru Eženą. - Jos, taigi erkės pačios susprogs.
  – Ne, - paprieštaravo Nadežda. - Pačios jos nesusinaikins. Daugėja jų, daugėja, dzieduli. Manau, kad ir Juzė Erelickas  tik todėl ir paklausė, kokios spalvos tyla, kai į mūsų kūną įsiėdusi erkė.
  – Mūsų?.
  – Valio! – tuoj pat, nepaisydamas mano pabarimų, atsiliepė Eženas. Ir vėl iš „Internacionalo“:
   
    Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų,
    O trenk, perkūne, trenk smarkiau
 
  – Gerai. Kaip nors iškentėsim, o jūs man labai mielos, – pasakiau papūgoms. Ir buvo gera, kad ir jos nei prašytos, nei kviesto yra kartu su manimi pakeliui į 75.
    – Beje, ir erkės kartu – neužmiršo gnybtelėti Nadežda, – Bet, nepyk, dzieduli. Nereikia pykti. Ir jos nori pasmaguriauti krauju. 
  – Bet ar tu suvoki, kiek daug šioje mažytėje stervoje  bjaurasties?
  – Šiandieną trečioji kelionės diena. O sakoma, kad trejybę ir dievas myli – ramiai nuginklavo Nadežna.
  – Nors mudviem  su Eženu  nelengva, bet... bet iki rytojaus ištversime. . Kaip, manai, giedoriau?
    – Auklėsimės.
    – Tu kur? Kanapėse? Kartu su Pilypu?
    – Ne kanapėse. Ir be Pilypo. Šįkart su Mišeliu Monteniu.
  “Panašiai ir  su žmonėmis: nesunku juos pasėti (kaip grūdus - aš), tačiau vos tik jie pasirodo pasaulyje kai  mus.   
    – Užteks, Eženai. Leisk  man pačiam pagalvoti  apie  tai. Bent iki rytojaus...

KOMENTARAI
2012-07-03 10:59 Gunta 
erkEI (nu ir erkinams - juk neatsirado erkės iš ko?..) šventosios dvasios - iš vyriškos ir moteriškos ląstelės, TAIP?.. ar jūs abejojate Dievu, sakote kad žmonės gali atsirasti iš šventosios dvasios, t.y. tik iš In?..
Įvertinkite komentarą:Geras Blogas Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-03 10:49 Gunta 
P.S.

*  *  *
Musę mušiau –
Užgavau netyčia žolėse
Žiedelį gėlės

*  *  *
O vyšnių žiedai!
Nuo žirgo nukeliat
patį valdovą

Issa Kobajaši

ir tai tiesa - matai, koks įžvalgus Issa...
žmogui musė blogis, žiedelis gėlės - gėris, o gėlėms musės nėr blogesnės už žmogų, tačiau visi minta, tik erkiai kraujas Būtinybė, o žmogui - kaip ten kažkas kalbėjo savo rašliavoje? kas ten toks postringavo, kad kraujas - smaguriavimas; erkė smaguriavimo nežino, žmogus ima daugiau nei reikia, tai ir erkes šmeižia, tik pagal savo paveikslą, o Dievą giria, sako "mus sukūrė Dievas pagal savo paveikslą" , o kodėl ne gėles?.. juk žydėjimas vyšnių - gėris... kam trukdo vyšnių žiedai? uogos varnėnus maitina, o koks grožis... Ir rūstų karalių nuo žirgo nukelia... jis suminkštėja, gal ir ašara raukšle nurieda sušildydama įšalu sustingusią veido mimiką... Tai kodėl Žmogų, pagal savo paveikslą, o ne vyšnių žydėjimą, o ne sakuras?.. tai gi...
garsai spalvoti, akordai spalvoti, kompozitoriams kuriantiems muziką... (neprimityvią muziką.)

o asmeniškai jums, atsakau:
Jūs manęs neįkąsite... aš Dievą tikiu...

2012-07-03 10:47 Pranas 
Taip, Gunta, žmogaus pakelės vaizdai labai įvarūs. Tačiau jeigu Tave kada kąsiu, taip nesislapstydamas, kad ta darau aš, Pranas. Arba bent įvardindamas save Pelėdos slapyvardžiu. Žinai gi, kad Ž.Ž.esu Pelėda.
Geros dienos linkiu.

2012-07-03 10:28 Gunta 
Nyčė sako, kad ilgai kovodamas su siaubūnais nepajusi siaubūnu pavirtęs... tad apsižiūrėkite, kaip tame "maištininkas nužudytas, šlovė drakonui", ar jūs, kartais, jau ne erkė?..

kita vertus juk ir erkes Dievas kam tai sukūrė, jei jau ir Dievą pamenate... ar jos pačios susikūrė?..

ir pabaigai - kas toks žmogus (savo veika) žemėje, ar tik ne erkė, arba utėlė, gretinant jį ir palyginant jo veiklą, Gyvoje planetoje, kurią lietuvių kalboje vadiname "Žemė", su kitų gyvybės formų veikla?..

erkė ima tiek kiek jai reikia - Žmogus ima visada daugiau, nei jam reikia, todėl ir pažeistas Žemėje balansas... Žmogus blogiau nei erkė savo veika - žmogaus vis žemas sąmonės lygmuo.
=========
Ražas Parašė komentarų: 725 2012-07-03 11:21:54 
Erkės? — jos gi sielos neturi, kvailai paprieštaravau...jei siurbia kraują, vadinasi, pirmapradis pavyzdys — būtinas, kaip nemirštama idėja. Visai nusišnekėjau. Eženui ir Nadieždai — plamennyj priviet...o Tau, Dzieduli, dar tiek kelelio, kiek dar nesimato...

Kas skaito, rašo – duonos neprašo

Liepa 2012
  teka 04:50
leidžiasi 21:57
ilgumas 17.07

   Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien 20°C / 27°C, lietus
Rytoj 20°C / 27°C, debesuota su pragiedruliais

5
KETVIRTADIENIS
Antanas Butginas Mantmilė Karolina Filomena

Vėžys   Drakonas -  187 / 27

Pakeliui į 75

5. Kaltas

   Žaibas visuomet gražus. Net nuotraukose. Tačiau ypatingai žavus, kuomet jis gyvas, raižantis dangų su apniukusiais jį debesimis, ir ypatingai gražus naktį, vienu žybsniu išdeginantis užgulusią tamsą.
   Ta naktis buvo dosni: žaibai švytravo, perkūnas griaudė, lietus šniokštė ir žliaugė. Galinga tu, oi galinga, debesimis įsupta stichija, tačiau pavargsti ir tu. Net ir tu.
   Bus gerai, pagalvojau, jungdamas  televizoriaus ekraną, kur kitame pasaulio krašte – Venesuelos Karakase - į krepšinio aikštelę išbėgo Lietuvos krepšininkai, ant marškinėlių atnešę užrašus: LIETUVA.
Ir iš tikrųjų, po poros valandų buvo gera – laimėjome  rezultatu 100:82, o mūsų vadas – treneris Kęstutis Kemzūra sužinojo, kad  jis ... Juokdarys. Bet šie dalykai man jau mažiausia rūpėjo. Pravėriau Pastriekės (Pastogės) departamento langą ir įsistebeilijęs akimis Anykščių pusėn, mintyse riktelėjau:
    – Algirdai! Negi miegi? Laimėjau!!!
   Retai kada pagalvodavau, kad toks greitas minties šauksmas. Tai ne tas įprastas, vadinamas gerkliniu.
    – Nešauk taip garsiai. Juk nekurčias, - paprašė Algirdas ir padavė į rankas klebonišką. Pilną. Ir gerokai talpesnę, negu kunigai per mišias prie altorių kilnoja.
    – Tai už tave, Pranuci. Kad laimėjai,  – pasakė ir paragino: – Gerk! Bus daugiau.
    – O sakoma, Algirdai, kad senatvė negreita. Kaip pat pas tave atsiradau.
    – Ir, kaip suprantu,  ne iš Vilniaus, o iš Venesuelos.
    – Na  žinoma, kad iš ten. Iš Karakaso. Tik per Vilnių. O mes va lig šiol dar: Vytautas, Vytautas... Didysis, Didysis... Tai  bent  vyras! Net Juodąją jūrą  žirgais pabraidė. Betgi tai menkniekis , Algirdai, palyginus su toliais iki kito žemės krašto. Per visas jūras jo nepasieksi, kol neįveiksi vandenyno.
    – Tiesiog stebuklas,- pasakė Algirdas, pripildamas po antrą.   
    – O kiek nedaug mūsų, a? Buvo, regis, trys su puse ar beveik keturi milijono,  o dabar ar tik ne pustrečio milijono  gyventojų. Net ir tankai nepadėjo. Taip, Vytautas išėjo, bet užtat atėjo Kęstutis. Nėra Didžiojo, bet užtat yra...Et, pavardę primiršau.
   – Kemzūra?
   – Taip, taip... Atsirado Kemzūra  - Juokdarys.
   Algirdas kilstelėjo akis, kad geriau įsižiūrėtų į manąsias ir aš išgirsčiau nebylų jų klausimą, tačiau  man tai  padaryti nepasisekė. Patogiau buvo skaičiuoti   kleboniškas. 
   – Gal, Algirdai, dar po viena, a?
   – Negailiu, Pranuci, betgi tavęs laukia Nigerija, Būtų nekaip, jeigu nesukluptų kaip Venesuela.
  – Suklups,  Algirdai, – patikinau bičiuli – Jeigu tikrai nesigaili, tai bent  man dar vieną įpilki. Skani, linksma bjaurybė,  – bet žmogus lyg  neišgirdo  ir nuklydo į  atsiminimus.
   – O tavo laišką, kurį anuomet rašei, regis, dar neišsipagiriojęs aš, mielas bičiuli, atsimenu. Galiu net pacituoti. Paklausyk. O tada jau derėsimės dėl kleboniškos. Bet gal nereikės. Juk protas pajėgus nugalėti ir ją,  O jeigu  kokį žodelį aplenksiu, mintinai cituodamas, tai ne taip svarbu, kaip neįmesti kamuolio į Nigerijos krepšį, - miglotai pakalbėjo Algirdas ir citavo mane iš anuomet parašyto jam laiško. Rašiau:
  „ O mielas Algirdai, tik dabar bandau paskaityti, kas ką man (o ir aš kitiems) parašiau. Baliai pradėjo užtrukti, kaip ir mirties prieigose laikas. Ką pametu, jau nesurandu, o pametu irgi vis daugiau. Dabar tave perskaičiau, bet nemanau, kad teisingai supratau, nes galva irgi aptemus, be dienos šviesos.
   Iki didesnės švieselės galvoje... Žinoma, mano galvoje. Reikėtų pamesti šituos balius, bet kaip, jeigu jie tiesiog Savęsp dalis“.
   Man neatrodė, kad jis cituodamas nors vieną žodelį ištarė ne taip, ar klysdamas pametė. Rankoje laikiau ištuštintą klebonišklą ir laukiau, ką dar pasakys. 
   – Skauda? – paklausė.
   – Dabar jau ne. Galėčiau ir vėl.
   – Pranuci, gal kada nors vėliau, o dabar Lietuvai tavęs dar reikia krepšiniui laimėti.
   Sugrįžau atgal į Pastriekės departamentą, kur apvaikščiojau visas pakampes, ieškodamas savo butelių, bet jie buvo tušti. Todėl pasiruošti kovai su Nigerijos krepšininkais buvo nepaprastai  sunku, tačiau atsikėlęs ryte ogi žiūriu: ir vėl laimėjau. Šį kartą rezultatu 86:80.
   – Nubusk ir  bebūk Juokdarys. Užteks vieno, - priėjęs pasakė komandos treneris Kęstutis Kemzūra. Ir beveik nepiktai: – Kas atsitiko, Pranuci, kad taip blogai žaidei. Beveik neįtikėtina. Negi ir vėl pas A. Ražą buvai nukakęs? Gerai, kad dar Dievas padėjo, užrišdamas krepšį paskutiniam nigerų metimui.
    – Pralaimėjom?
    – Deja, bet su viltimi atsigauti.
    – Kaltas. Atsiprašau.

( Iš "Pakeliui į 75")
2012-07-05 12:01:54
Pelėda

***************************

Giedrė
2012-07-06 08:46:06 - [Trinti] - [Atsakyti]
žinoma, kad pastebėjau:) tik man sakykite „tu“. Nugalėti tinginį sėdant prie plunksnos... Panašus, kad Granauskas sakė daug tiesos kalbėdamas apie senąją ir naują kartą. Senoji buvo darbšti, sveika visom prasmėm. Jauna karta priešingai. Kaip Jūs manote?

Giedrė
2012-07-05 22:06:05 - [Trinti] - [Atsakyti]
taip, gyvų, nes tekste aprašytas pašnekesys toks gyvas ir įdomus, kad nedažnai taip ir su savo bendraamžiais pasikalbu.
Beje, perskaičiau Jūsų siųstą knygelę ir dar sykį už ją dėkoju:)

Pelėda:
Įdomus komentaras.
Ypatingai paskutinė eilutė:
Senų, bet gyvų žmonių pašnekesys.

Giedrė Parašė komentarų: 955 2012-07-05 - 17:38:07 
Pirmoji pastraipa įveda į pastarųjų dienų nuotaiką
Senų, bet gyvų žmonių pašnekesys.

Pelėda Parašė komentarų: 2213 2012-07-05 - 14:32:02 
Taip, taip... Sako, namuose ir sienos padeda. Nieko panašaus.
Jeigu jos padėtų, tai argi būtų prireikę trenktis į Venesuelą?
Atsimenu praėjusius metus ir patirtus nuokautus Lietuvos krepšinio aikštėse.
Dabar dar blogiau atsitinka su Venesuela...

juodvarnis Parašė komentarų: 341 2012-07-05 - 14:19:26 
Tai abu su Kemzūra Venesuelai ragus įtaisėt?