Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » PASKUTINIS BALIUS » Sonetei, sonetai, sonetai


Sonetei, sonetai, sonetai

Сообщений 11 страница 20 из 20

11

:writing:

(11)
Senai meldžiausi ir maniau, kad niekada
Į burną poterio daugiau nedėsiu -
Tebus ramybė man ir Dievui danguje.
Po pakampes namų paslampinėsiu,
Žiūrėsiu, kaip nuo medžio krenta lapas
Ir it išminčius tarsiu, kad, girdi,
Savo dalia abudu esame panašūs,
Tačiau dabar, kuomet būtis plačiau atrodo,
Visais keliais į poterį einu,
Nes šitaip eina gimtas Šklėrių sodžius,
Sustojo laikrodžiai prie mano lopšio
Ir nieko kito nebeliko -
Vėl reikia augt ir būti žmogumi,
Tik gal ne taip, kad viskas vėl į naujo...
2011-03-22 05:07

2011-03-22 20:28 Linas Umbrasas 
Nusuprantu už ką trajakus deda... liuks!

0

12

;)
(12)

SONETAS:
O! nedejuok diegliais senatvės
Ar bet kokia kita liga,
Nedaug pasaulyje kas gali
Šiltam lopšyj susitikt save.
Paimk ant rankų, panešioki,
Tik nemanyki, kad esi sapne---
Ir neužmiršk Likimui padėkoti,
Kad jautriai būčiai priima tave-
Man irgi, regisi, liūdėt neteks -
Nors praeitis poetų išragauta -
Esu nustebintas šilų vaizdais
Kuomet lyg mariomis ir žiemą plaukia -
Net žodžiuose ŠILINIAI MES
Jaučiu, gyvena dvsios žmonės.

0

13

:writing:

(13)

AŠ:
Ir man galėtum padėkot už drąsą.
Nesu juk pėsčias, jei žinau -
Ne tik save lopšy radau;
Radau ir paskutinio baliaus pradžią,
Kurio ilgai suvokti nemokėjau,
Kliedėdamas vaizduotėje kurtais vaizdais
Bemaž prie šimto metų senio
Ar iškepto jam jubiliejinio pyrago.
Ir štai sudirgo širdyje kažkas svarbaus
Su mūza, muzika ir jų triūbom...
To triukšmo daug, tik kas jį girdi?
Taip tuščia, kad negali būt blogiau
- O Dieve, lipk iš kriaušės ir nepyki,
Man reikia pakalbėti su tavim...

0

14

:shine:

(14)

SONETAS:
Pasaulis dirstelės į tokį vaizdą.
Tai net daugiau, negu tikiu-
Žmogus į Dievą panašus.
Vadinasi, trejybėje, kaip jis gyvena.
Man tai suprantama, teisinga ir gražu.
Ir neskaudu matyt kaip tu
Viena dalim  – lopšy,
Kita – prie jubiliejinio pyrago.
Tiesa, trečia dalis dar tyli, vis be žado
Nelyg drovėtųsi savos tokios būties-
Bet jeigu pasakytumei:
„Brolau Sonetai, ten esu kvailys“, - 
Mielai palaiminčiau ir tokią būtį,
Nes iš tiesų be jos žmogaus nebūna.
Tekste yra keiksmažodžių ir pan. vaikams netinkamų dalykųRodyti šį tekstą
2011-03-24 07:46

2011-03-24 11:12 Šioks Toks 
Tai kur čia kas nepado raus?
Neblogas, visai neblogas pokalbis.

2011-03-24 10:36 Gucė 
šiltas ir su pipirais, kaip Jūs mokat

2011-03-24 09:26 Obelis 
Labai faina...

2011-03-24 08:21 Pranas 
Netyčia taip išėjo, nepykit...

2011-03-24 08:10 shar 
labai suintrigavot. spausdamas "rodyti šį tekstą" slapčia vyliaus, kad tą Viljamą ant trijų raidžių pasiųst būsit sumanęs...
deja deja :(

0

15

:writing:

(15)
Tylėjau, nes tiesa tyla protinga -
Nesinorėjo kvailio savyje ieškot-
Tiek Šklėrių daug, o ir visi šiliniai
Baltoj žiemoj paskendę lig dangaus.
Bet va jau laikas jiems papoteriaut.
Sekmadienis. Ir žmonės į bažnyčią
Išėjo iš parapijos visos -
Vargu, ar šiandien daug kas sužinos,
Kas kur įkrito į lopšius šį rytą –
Jau nuskambėjo varpas, kviesdamas mišių
- Bedievis tu, o aš jau su Dievu, -
Į lopšį pasilenkęs sau sakau, –
Tačiau surasti jį nebus sunku,
Žiūrėk, kiek daugel palubėj šventų...

0

16

;)  :writing:  :yep:

(16)

SONETAS:
Ir vis dėlto turėtum atsiminti-
Pabūti praeityj labai nelengva.
Graži ir didelė Būties tėvynė,
Kur ženk - į mirtį, gyvastį ar dar kur -
Ji neapleis, bet žvakės suskaičiuotos,
Atseikėta kiek kam ir kuo mokėti.
Sakei, kad motina jau kapuose,
O tėvas net anksčiau išėjęs.
Užmiršk, įeik į lopšio šviesą
Ir būk it laikrodyje laikas.
Nereikia daug - tikėk ir lauk...
Kur jie bebūtų, laukiami pareina,
Ir tai ne plepalas soneto –
Sunki tėvužių pareiga.

0

17

;)  :writing:  :yep:

(17)

AŠ:
Ar lauki, kad daugiau ką pasakyčiau?
Sonete mielas, juk matai  - laimingas aš.
Tau apie pareigą prašnekus
Prisimenu savas žvakes---
O laikrodyj Laiku nenoriu būti.
Tegu paskauda kryžiumi ar ugnimi –
Koks štai dabar esu su savimi,
Dar niekuomet taip nebuvau arti.
Gal tereikėjo paslaugios minutės,
Kad, atsikvėpęs ilgesiu skaudžiu,
Nelyg iš titnago išskelčiau viltį
Su jo į pintį įkrėsta kibirkštimi.
Rusena, o sonete, pažiūrėki į mane -
Įsidega ir vaikšto laužui kurti ugnele.
2011-03-25 09:10

2011-03-25 23:56 headlights look like diamonds 
visada malonu paskaityt.

2011-03-25 11:07 Gucė 
man pirmas smagiausias
sekmadieninis toks, šviesus

0

18

:offtop:

(18)
(Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose)

Na ir tikėki savo akimis!
Mažam taškelyje - sutilpusi žvaigždė...
Atrodo žarija didesnė negu ji,
Negu pražydusi pavasariu gėlė.

Todėl ir vėl save paraginu mintim -
Pagerbk malda, kol protas nesuvokęs,
Ką savo akimis regi.

Tikiu, kad vienąkart už laiko tolių
Ir ta žvaigždė, taškelyje dangaus,
Laivus Visatos keliuose priglaus –

Ir bus skaudu, kai atsigręžę atgalio,
Kolumbų sūnūs pamatys-
Išnyko Žemė vyzdžiuose akių,
Net taškeliu savęs nerodo...
2011-03-26 10:32

2011-03-26 13:18 drūta 
patiko tema,...

0

19

:tomato:

(19)
                  Skiriu iksui - igrekui 

Supurvintos rankos...
Bet taip tik atrodo -
Tokias jas nors dėki prie duonos.
Taip paima darbą, prie plūgo atėję artojai,
Taip moterys kaimo išvaikšto daržus.

Ten mūzų - nei lašo.
Ten prakaitas laša,
Kad stalas ateitų per lauką, per daržą,
O tu štai, iš rankų anųjų pavalgęs,
Kaip paršas į murziną balą neri.

Galiu užsimerkęs apeiti ir balą, ir paršą,
Ir vis dėlto gaila, kad netgi užaugus, deja,
Žmogum jau nebūsią, -
Sukrito į mėšlą sunki jo dalia.
2011-03-27 07:41

2011-03-27 14:39 Lela Smalskytė 
Taip gražiai pradėjai, o baigei prastai. Man skamba lyg moralas.

2011-03-27 10:41 vanigera 
Gyvenimo atspindys, bet manau, kad ne visi tai  pamato , ne visi tai pajunta...

2011-03-27 09:44 Saulasese 
Proza autorius raso daug geriau.

0

20

;)  :writing:  :writing:

(20)
Ir ašara augina žmogų
Ir Dieve duok, kad ji nedingtų.
Aš irgi ją atsinešiau iš lopšio
Ir štai dėkoju,
Net į kryžių nepažvelgęs -
Žinau, jis nepaliks ir taip manęs.
O ašara?
Regiu, po truputį apdžiūsta
Ir vis dažniau atrodo suprantu -
Deja, deja, net verkti jau nemoku,
O kai labai bandau -
Be ašaros verkiu.
Skaudu, kai balos, upes, ežerai išdžiūsta,
Betgi dėl ašaros - taip pat...
2011-03-28 06:13

011-03-28 14:45 Ugnė Byrė 
Ir ašara augina žmogų
Gera pradžia.

0


Вы здесь » Trys pelėdos » PASKUTINIS BALIUS » Sonetei, sonetai, sonetai