Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai


... skiriu Marijai

Сообщений 121 страница 130 из 132

121

Harker (6) :mybb:

Pro šviesų dangaus stiklą nusiplauna žvaigždės,
Išnyksta rūkas, debesys, gamtos vaizdai,
Net mano sodo inkilai,
Kur daug paukštukų išperėta,
Išnyksta iš akių ūmai,
Kai jaunatim paveikslas moteries įeina,
Gal net netyčia, bet aš netikiu
Kad galim būti,
Kur nereikia ar nenorim taip.
 
Ir šitoje tiesoj lengviausia pasakyti:
Atrodo, klystu!
Bet jeigu - ne,
Jau senas, moterie, atleisk,
Jog negirdžiu, ką čia sakai,
Tik iš  toli dar ataidi:

cigarete nakties veidą
iki skausmo sudraskyk.
bet tylėk,
nes buvę tyli,
buvę lieka atmintyj

Tai va, jau nemažai dienų
Kai prie eilėraščio ATSIPRAŠAU
(Tavo  eilėraščio...)
Norėdamas suvokt – už ką?

Nurinko laikas nuo dangaus žvaigždes 
Ir rūkas  dingsta iš akių,
Kai atmintis įsikuria šviesa.

2012-06-09 08:45:11
Pelėda

0

122

Harker (7) :mybb:

Nusijuok tuo juoku,
Kuris naktį  gesina.
Per jos pelenus tyliai ne kartą ėjau.
Ir šiandieną tikiu net labiau,
Negu vakar tikėjau.
Man visai nesvarbu,
Kad nemoku įeit į bažnyčią.

Šioj naktelėj - nakty daugel kryžių,
Ir gėlės darželiais pražydę.
O pasauli platus!
Kaip toli viens nuo kito nutolom,
Bet galvokim:
Gyvenam kartu.

Ant kaktos
Aš jau upėmis laiką plukdau.
Begalybėj sunku net surasti save.
Bet - valio!
Ir eilėraščiai burėmis gali man tapti,
Kad nereiktų beieškant sustot...

O plaukiu aš iš Harker. 
Plaukiu į Sigitą.
Jeigu kam parūpėtų „nuo čia  – iki ten“
Priglusti prie mylių,
Sutalpinkite jas
Į dvi eilutes...

kada nors, kai sau atleisi
dar savęs atsiprašyk...
                        - harker -

0

123

Harker (8) :mybb:

Čia jau ne kapinės,
Bet vėjas negesina jų,
Visų Šventų ir Vėlinių švieselių.
Giliai, net po akių vokais,
Jos dega, mainosi,.
Pasiųsdamos į sielą peno...

Kas atsitiko, kad staiga
Reikėjo čia ateiti?
Girdžiu: pavėlavau..
Bet vis dėlto dar atėjai,
Visus šventus triskart apleidus
Ir Vėlines taip pat – triskart.
O jis – tik pažiūrėk – nedidelis,
Namais močiutės tapęs,
Kapas.

Dabar jau neteisia, kas šitaip pavėluojam,
O būna – net ir kirminas jau sąžinės negraužia,
Bet...
aplink šimtai tylų plazdėjo,
o aš kalbėjau,
man reikėjo...

Taip pasirašė Harker.     

Tegu ir man
Ta skaudanti šviesa
Pabus giliai nusėdus po akių vokais.
Ir parašas telieka  –
                           Pranas

Tik nežinau, ar bus, kas klaus -
Kas atsitiko, kad va taip... staiga?

2012-06-12 08:29:12
Pelėda

0

124

9. :mybb:

Ciksi - neciksi dziegorėliai mano,
Bet aš,  į lapkritį įėjęs,
Po kapines dairaus,
Nors – pažiūrėk! –
Padangę kregždės skrydžiais pjausto
Ir saulė stabteli –
Joninės greit.
Gegulė neužmiršta pakukuot rytais,
Bet jau žinau:
Man reikia, Harker, būti čia,
Kur lapkrity, po Vėlinių
Tu ištarei: pavėlavau...

Te auga mano mintyse tie reginiai,
Kurie išbraido gilų smėlį;
Na taip – padangę kregždžių skrydžiai karpo,
O čia – lapus šiugždena šiaurės vėjas,
Lyg meldžiasi už  mus,
Vėluojančius, ateit ir metais, ir kitais
Ir netgi užmirštim visa...

Ėjau gedėt, bet verkti negalėjau.
juk aš žinau,
tu to norėjai,
ir pūtė
vėjas
ten, kur aš stovėjau,
aplink šimtai tylų ilsėjos,
kartu su jom
ir tu ilsėjais

Ką dar sakyt, kai šitaip pasibūta?
Išauga akyse aukšta pušis -
Gal kryžiams bus?
O gal lentom?
O gal ji kregždžių skrydžiams?
Gal kai labai pavargs
Ir jos kaip varnos tūpsią pušyje...

O aš imu kažkam kape už rankos
Ir nejaučiu, kad svetimas esu...
O gal tai, Harker, tu?

0

125

BiRRRRRRRRRželis
:flag:

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių

Nejau ir aš kaip jie – 
Vis neužtenka, kiek turiu...
O juk ne elgeta (pačiam net regis) –
Verpiu iš nuojautų žodžius,
O ne kuriuos  – į mūzas atsinešęs, 
Bet... kai piemens laikais,
Dar vis anksti prisikeliu rytais
Ir nustembu:  gegulė gi kukuoja...
O Dieve, vėl tas pats, tas pats!
Bet, Viešpatie, kaip miela ją girdėti!

O po langais,
Sugrįžę iš spalvų pasaulių,
Žvaigždynais kelia galvas jazminai...
Vijokliai bando lipt tvorom  į dangų
Ir kur pažvelk - visur biRRRRRRRRRželis
Giedra ir lietumi
Iki Joninių greit ateis.
Ne, ne! Šįkart pražydusio paparčio neieškosiu –
Pavyko man įžiest iš molio
Ąsotį stebuklingą su biRRRRRRRRRželio lietumi -
Akustikoj -  Perkūnas griaudžia,
Vandenyje  -  mirtis užgęsta,
Gegutei pakukuojant,
Žydi po langais bijūnai
Ir taškosi žaibais bekūnė atmintis...

0

126

:flag:

Paprašymas

Poetai tie,
Kurie parašėt,
Daugiau nei tūkstantį eilių,
Nebenaikinkite Savęs SAVIM -
Poetais galim būti tik TOLI TOLI...

0

127

Dzievulis juk Visur...
:flag:

O dangau, o mielas,
Gal suramink ir mano sielą?
Nedaug kas skaudančią išgirst ją  gali.
Juk net Šilinių kraštas jau apžėlė tartum Dievas.
Ar ne todėl kasdien liūdnesnis Pranas?

Ne kartą jau ir pats bandžiau Dzievulį nusipiešti.
Kaip miglos jo paveikslas man į sielą ėjo.
Bet kartais atsirasdavo ten Jėzus Kristus
Su savo Motina Švenčiausia.

Ką norite, prašau - darykit,
Tačiau Dzievulio man pakaitalais nelieskit -
Ne mūsų nuodėmė, jei jo suprast negalim
Ir net ne tik kad drobėje,
Tačiau ir savo sieloje nupiešti...
Bet būna, būna, kai mąstau,
Kad gal iš jo ir kuriasi pasaulis,
Kurį nepagalvoję pavadinom Visata...
Netgi atsimenu, kai motina daug kartų sakė –
Dzievulis juk Visur, kur bet kažkas yra...

0

128

:flag:
1939 - 2012

Septyniasdešimt trys Jonai!
Ką pasakysit, broliai?
Įplūdo jausmuose lietus,
Ištirpo muskuluose molis.
Net liūdna truputį matyti jus -
Atėjo laikas netikėt savim,
Nes tai, kas buvo miela ir gražu,
Nežadina minčių,
Neieško iškilesnio posmo.
Į žemę grįžta pamažu
Dalia žmogaus su pragarais ir rojais...
Saulutė vėl žemiau, žemiau
Per rugelius, pievų atolus.
Ir vis dėlto, mieli Jonai,
Nepaisykit ką seniai kliedi.
Ir jų pasaulyje palaksto aitvarai,
O vapsvos bitėmis medaus parskraido.

Gražios dalios linkiu, Jonai,
Nepatrukdydamas pražyst paparčiams

0

129

Nepykime, širdie :flag:

Eilėraščiai lyg paveiksliukai pakelės.
Ne kartą jau esu į juos parodęs.
Bet – stop!
Dabar jie slenka pernelyg lėtai,
Jog, regisi, net nežinau,
Kodėl tokie vaizdai
Va šitaip pina kojas.
Nejau tai įtūžis širdies,
Kurį išgirst tiesos nenori?
--------------------------
Eilėraščiai it paveiksliukai pakelės
Kasdien sunkiau rakina kojas.
Nepykime, širdie –
Tiesa juk sumeluot nemoka,
Net jeigu pameluojam patys sau,
Dažniau apsimeta, jog negirdi,
Kad šitaip būt negali.

0

130

Gegužiukas :flag:

Pasišiaušęs it upės pūgžlys,
Gegužiukas atskrido šalia,
O giria,
Vėjus glosto aukščiau virš savęs.

„ Ką, broliuk ---
Negi aklas esi,
Kad žmogaus nebijai? “

O galvoj dar tyliau,
Negu šitaip pamąstęs:
„Mielas mano, sakyk, ar žinai -
Ne raiboji motulė į girią gyventi išleido. “

Pažiūrėjo ūmai
(Kaip atrodė), beveik į akis
Ir nuskrido pamestinukas,
Pasišiaušęs it upės pūgžlys.

2012-06-26 07:48

Komentaras:
2012-06-26 12:13 Bru_ 
"Ant palangės tupi paukštis, noriu paliesti jį, jis man snapučiu kaukšt".

2012-06-26 10:34 aurin 
Patiko gamtos ir žmogaus sujungimas taip dvasingai, jautriai.5

2012-06-26 09:41 tictac_ 
mintis ir pati fabula eilėraštuko pamestinukas - pasišiaušęs it upės pūgžlys - labai gerai , bet sintaksė truputėlį stringanti vietomis glosto aukščiau virš savęs ...dar tyliau, Negu šitaip pamąstęs ... na , toks autoriaius pasirinkimas, tad gal nesupyks kad 3+

2012-06-26 08:48 Šaltinis 
Visada kuriat lengvai , kiekvienas jūsų darbas turi šviesos.

2012-06-26 08:28 Sakalėlė 
Skaitau šio autoriaus kūrybą ir stebiuosi kūrinėlių minties lengvumu. Rodos, jis paima betkokį baslį ir be jokio vargo nugludina iki ryškaus blizgesio. Ir šitas labai jautrus, toks tikroviškas, smagu tokius skaityti.5

0


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai