Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » Parašai » Parašai iš 14 eil.


Parašai iš 14 eil.

Сообщений 1 страница 10 из 49

1

http://uploads.ru/t/h/i/d/hid7t.jpg

                           

                          Pranas + Karlonas = 14
                           

.                                  PARAŠAI

0

2

(1) 
Kai raidžių keturiolika į akmenį įkris, 
O skaičiai prakalbės mirties data,
Tai širdyje tylu, ramu
Ir užsimirš atodūsiai, kurie dabar,
Kad velniažin, ar iš tikrųjų gyvenu.
Dažnai net lyg pabudęs iš sapnų,
Šaukiu vardais ar skambinu telefonu:
- Kodėl nurimote, bičiuliai artimiausi,
Nejau senatvės baidotės manos?
Ir kažkodėl man nedrąsu paklausti,
Kas dar su manimi lig šios dienos
Lenktynių trasoje išlikote paskiausi.
...
Atleiskit, regisi, šaukiu vardus,
O išgirstu bažnytinius varpus.

Komentarai 
#1 | Edvardas2 · 28-09-2011 22:42:30 
Toks laisvas kaip ligoninės chalatas ir toks graudus.
#2 | White Raven · 25-10-2011 14:53:01 
Tikrai suteikia ramybės jausmą.

0

3

:writing:  (2) 

Ir ką daryti, jeigu meilės pilnos skrynios?
Žiūriu į paukštį –
Regisi, ne jam, o man
Toks mėlynas, erdvus dangus sparnams,
Ne jis, o aš toli už horizontų skrieju,
Stebiuosi, kad pasaulis vis be pabaigos.
O Viešpatie, jeigu žinočiau, kad nėra tavęs,
Vis tiek dėkočiau tau už tokį skrydį,
Už erdvę ir už tai, kad net paukščiu pavirtęs
Neužmirštu, kaip gailiai suošia šilai,
Lydėdami į horizontų begalybę.
Ir jeigu kas dar netiki, kad neįmanoma va taip –
Ateis senatvė ir nebus kažką daugiau daryti
Kaip tik va šitaip – po dausas skraidyti.

Komentarai 
#1 | Edvardas2 · 28-09-2011 22:46:41 
Geras: žmogus – paukštis – toliai – nežinomybė. O gal žinomybė ir mūsų neviltis? Stiprus – nepasiduodanti šviesi siela.

0

4

:flag:  (3) 

Girdžiu tave:
- Aš myliu Lietuvą.
O aš?

Iš saujos žemės barstosi tauta.
Tai kaip mylėti, jeigu šitaip sopa?

- Mažyte, auk!
Tiktai į dangų tegali paaugti.
Į žemę dar.
Kitom kryptim jau - ne.

Kai kalbos garsios ar jų daug,
Nelengva sielai atsikvėpti.
Ir mano žodžiuose nelieka įvairovės.
Atšniokštęs vėjas net sustot nemoka,
Ir pustos Lietuva kaip smėlio kopos.

Komentarai 
#1 | Edvardas2 · 28-09-2011 22:50:22 
Koks didelis žmogus kiekvienas, koks baltas jis ir kančiomis žymėtas.

0

5

:flag: (4) 

Į Everestą?
O, bičiuli, ačiū!
Ne alpinistas, bet ne tai svarbu -
Suglebo kūnas ir ištirpsta sveikata,
Jau tik pro akinius ir žvaigždę pamatyt galiu,
O žemiškų viršukalnių keliai
Nedaug man sielai įkvėpimo kelia,
Tačiau linkiu, kad Lietuvos vaikai,
Pakrikę po pasaulį platų,
Į jo viršukalnes įkopę, pažiūrėtų atidžiai,
Kokie aukšti mažytės Lietuvos keliai,
Kai vėliavą jos V. Vitkauskas neša.

O nuostaba! negi dėl to akių tamsoj šviesu,
Kad sugebu tikėt į šitokį lietuvišką peizažą?

Komentarai 
#1 | Edvardas2 · 28-09-2011 22:52:42 
Geras ir stiprus.

0

6

:rain: (5) 

Išėjęs, paieškojau vėjo,
Atrodė, gal pravers -
Galėsiu atsiminti ir kitus,
Kuomet su juo, laimingi galynėjomės,
Ir nežiūrėjome, kaip arkliui į dantis.
Išraudę skruostai degino žarijom,
O gerklės aikčiojo padūkelių balsais -
Kažin, ar daug dabar kas žinom,
Koks angelas bežiūri į kurio akis?
Mansis jau lazda pavirto.
Atrodė, niekam šito nelinkėk!
Bet ir tiesių - tai darbininkas.
Sunku suvokti, kaip galėčiau būt be jo,
Net jei ant stalo duonos su kaupu.

0

7

:mybb: (6) 

Po prakaitu...
O džiaugsmas toks
It kas geresnį žodį įmetė į širdį.

Nepykite, kad taip giriu save.
Manau, šią jauseną jau esate sutikę,
Tačiau turbūt ir jūs kaip aš
Tiktai netyčia išgirdau,
Kaip prakaitas džiaugsmu pagirti moka.

O juk nuo prakaito lig prakaito
Arčiau negu nuo ryto iki ryto. 

Tikiu, dar bus diena, kita,
Kai ir eilėraštį juo parašysiu
Nelaukdamas, kol įkvėpimo valanda
Numes skatiką medui palaižyti.

Komentarai 
#1 | Aloyzas Surgailis 2 · 29-09-2011 22:34:13 
Geros baltosios eilės. Patiko ir mintis, ir išraiška.

0

8

:mybb:  (7) 

Bandau nepaisyti, kai žodžiais muša,
Tačiau tai trunka neilgai -
Sukaukdamas žvėrim ūmai
Ir pats jau gerklę perkąsti galiu.
Ir suprantu, kad iš žvėries pakilęs,
Kad džiunglėse mano gimti namai,
Tik juos kažkaip buvau primiršęs.
Bet štai truputis ginčo ir vilkais
Vėl vienas kitą gebam atsiminti -
Pradėję urgzti, pakalena dantimis draugai:
Esą, tu nemanyki, kad iš džiunglių vienas,
Kad mus kitaip negu tave įkvėpęs Dievas.

Susikryžiuoja peiliai ir karais
Į sielas neapykanta įplūsta...

0

9

:tomato: (8) 

Piešiu eilėraštį per visą dangų -
Nuo smilgos smėlyje prie savo kojų,
Ligi žvaigždės, kurios šviesa lig šiolei neatėjus
Ir kaip žvakutės vėjuje bažnyčios gęsta -
Tegu  nesako - kurčias, aklas ar tiesiog begėdis,
Pasilenkiu prie smilgos - Dievas kalba.
Į saują smėlio pažeriu - ir vėlgi su Dievu,
Ir taip - kur ranką tiesk, kur koją kelk ar akį mesk
Visur it šaknimis daiktais į erdvę įsikibęs Jis
Kaip begalybėje ir įvairovėje būtis.

Todėl ir aš, aplenkęs arkikatedrą einu namo,
Bijodamas ant kelio minti kojos pėdą -
Kai Dievo tiek visur ir daug
Ieškoti jo bažnyčioje, man regis, būtų gėda.

Komentarai 
#1 | new_ballsas · 01-10-2011 14:19:32 
Pabaiga - super  Va todėl aš ir nevaikštau į bažnyčią
2 | VejantisVeja · 01-10-2011 15:11:07 

"Ir taip - kur ranka tiesk, kur koja kelk ar akį mesk" - Nosinių raidžių netrūksta?
Kaži, iškabinus tokį eilių ant bažnyčios durų prieš pamaldas?  Čia nepasiūlymas tik šiaip įdomus atvejis būtų.

#3 | new_ballsas · 01-10-2011 16:02:34 
Pataisiau

#4 | Pranas · 01-10-2011 17:54:35 
Deja, ir nosinių, ir kitų klaidų, regis, ir ateityje nepritrūks. Jau aklas ir su akiniais. Atsiprašau VejantisVeją ir dėkui už paramą new_ballsui.

0

10

:x  (9) 
O žioge žalias, man pavasariu esi.
Aš jau žinau - jie dideli nebūna:
Ateina, pasisveikina, pražysta gėlėmis,
Išplėštą lauką verčia arimu,
Sėja pripildę iki soties,
Ir pažiūrėk - kepurę užsikėlę ant galvos,
Gegulėm pakukuodami išeina.

Man niekuomet nebuvo jų gana,
Kaip ir sulos, atėjusios į beržus.
Žiogeli žalias, gal nebark manęs,
Kad toks godus netikęs senis -
Tai kas, kad greitai šimtametis,
Tai kas, kad daug pasaulio matęs -
Žmogaus pavasariai nedideli.

Komentarai 
#1 | Ragana · 02-10-2011 23:11:00 
Graži išvada.
#2 | new_ballsas · 02-10-2011 23:23:28 
Išglostytas tekstukas, kaip tik tokiems skaitytojams kaip aš - gamtos vaikams

0


Вы здесь » Trys pelėdos » Parašai » Parašai iš 14 eil.