(42)
Apleisk mano kapines, mielas,
Netrypki, prašau, ten žolės.
Na taip - ji išaugo iš nieko,
Bet šliaužia ir ieško, ir ieško...
Sakau, gal širdies?
Matyt, nesvarbu jai, ar plaka,
Ar šalta po žemės pluta.
Čia vaškas užgesusių žvakių
Lyg parakas kvepia,
Bet mūšių nebuvo, deja.
Kažkaip net ir pats nesuvokiu,
Kodėl toks ramus išeinu -
Be priešų, be keršto, be žodžio,
Žolės apkabintas, tyliu.
Komentarai
#1 | new_ballsas · 24-10-2011 02:05:20
Vietomis ritmika kažkaip stringa, gal todėl į juodraščius įdėta?
#2 | Pranas · 24-10-2011 08:14:43
Geras pavyzdys užkrečia. O "ritmika" man ausų nekliudo, nes "parašų" kategorijos eilėraščiai jos nepaiso. Bet iš tikrųjų suprantu, kad retam kūrinėliui- proza ar eilėmis - galėtų kenkti redagavimai. Tokių gal net nėra.
#3 | Medis · 24-10-2011 18:36:03
geras, jokių nesklandumų nesuradau
#4 | new_ballsas · 24-10-2011 23:53:37
Skiemenys: 9-8-9-9-5-9-8-9-6-8 / 9-8-9-8 - Kaip griežtos ritmikos gerbėjas, viską sutvarkyčiau iki 3-4 posmų, 9-8-9-8
#5 | Pranas · 25-10-2011 02:22:41
Mano varde ir pavardėje - Pranas Karlonas - yra keturiolika raidžių. Todėl "parašų" eilėraščiuose po keturiolika eilučių. Neduok die juos pavadinti sonetais. Todėl "griežta ritmika" man nereikalinga. Tiesiog noriu išreikšti savo nuotaiką ar mintelę taip, kaip tie dalykai man tuokart atrodo. Kiekvieno žmogaus parašas - vienintėlis toks, todėl žvalgytis, kaip pasirašo kiti, na, nesinori...
#6 | new_ballsas · 25-10-2011 03:49:46
aaa, va kame esmė, supratau
#7 | Svertalfas · 25-10-2011 22:21:20
"nelįskit į mano lavonmaišį" - parašė kartą Vonegutas. Pirmos eilutės panašiai nuskambėjo.
Nesigilinu į ritmiką.
Daug melancholijos.