Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » PASKUTINIS BALIUS » Sonetei, sonetai, sonetai


Sonetei, sonetai, sonetai

Сообщений 1 страница 10 из 20

1

:writing:

(1)

Tiek daug žvakučių! O dangau, kiek daug!.. 
Pyragas iškeptas ir laukia stalas.
Nedrąsiai po savus kampus dairaus -
Galva baltai lyg obelis nubalus.

Sonete jubiliejinis esu,
Kuomet net žvakės metelius skaičiuoja,
Neklausiu net savęs, ko ir iš kur
Svečiai į Aukštą Šalį atvažiuoja.

Nuo žvakių negaliu nukelt akių ---
Kaip jos sutilps ant iškepto pyrago?
Ir ar užteks per visą kaimą stalo,
Kad vaišės nesigėdytų svečių?

Šaukliais kviečiu į paskutinę puotą,
Kur lygina it karstas net kuprotą.

2011-03-15 08:08

2011-03-18 21:58 dinzile 
Sudegę metai tos žvakutės.Bet ar kitaip galėjo būti?Pagarba Jūsų žvakutėms - metams.

2011-03-16 02:10 Oazė_ 
neskaičiuokit jūs tų žvakučių! Su gimtadieniu, p. Pranai :)

2011-03-15 19:31 drugelis7 
Super,Praneli;)

2011-03-15 11:48 pilkė_ 
"nukelt akių nuo žvakių" - nelabai skamba.

2011-03-15 09:38 Senamadžius 
Kur lygina it karstas net kuprotus.

0

2

:whistle:

(2)
Neklausinėk, kodėl skuba užkrito.
Tik taip atrodo, kad pasaulis mažas.
Ir šimtas metų laiko jūroj – lašas,
Bet kaip žinot, ar jo užteks lig ryto?

Ir štai šauklių trimitai neša žinią -
Nuo Čia lig Ten, iš Ten jau vėl Toliau...
Nedaug pasaulyje kas Šklėrius žino,
Betgi norėčiau, kad būtų kitaip,

Nes suprantu, kodėl naktim nemiega
Ir kalbasi atėję su manim sapnai -
Esu iš tų kelių, kurie dar liekam,
Kaip adresai kitiems namo pareit...

Nelengva žengt į paskutinę puotą,
Bet kaip kitaip, jei šitaip sudūmota?
2011-03-16 00:29

2011-03-16 16:31 Piligrimė 
Palietėt širdį<<:)>>

2011-03-16 15:17 kamile lenkutyte 
gerai parašiai džiaugiuosi kad tokie zmones kaip tu turi kompiuterius ;)

2011-03-16 11:49 MacteAnimo 
įstringa atmintin eilutės ir metų metais nešiojuos su savim. kaip čia:
Esu iš tų kelių, kurie dar liekam,
Kaip adresai kitiems namo pareit...

2011-03-16 02:04 Oazė_ 
kaip visada - jautru, p. Pranai

0

3

:love:

(3)
Ką dar galiu įterpt į raštų pradžią,
Kad suvokimas aiškus ir teisus
Neklaidžiotų kaip šunkeliai po kraštą
Apie kurį kalbėti ketinu...

O taip, ne vienąsyk, rankas iškėlęs,
Svajonę glosčiau pakrašty dangaus,
Prašydamas išgirsti žodį Šklėriaus,
Kuris čia pirmas buvo kitados.

Bet net sapnai ir danguje nutyla -
Ne vieno žodžio apie jį, tik tiek: –
- Štai Šklėrių sodžius... Argi reikalinga
Daugiau ir prasmingiau kažką kalbėt?

Tačiau dabar, kai šitaip Šklėriai miršta,
Net ir kape tikiuosi gyvą rast...
2011-03-17 02:15

2011-03-17 14:04 Čia ne aš 
Pritariu RBP

2011-03-17 10:56 Šioks Toks 
In memoriam.

2011-03-17 10:18 Senamadžius 
Galiu įterpt į raštų pradžią -
suvokimas aiškus ir teisus

Net ir save, kape tikiuosi gyvą rasti...

2011-03-17 08:24 Pranas 
Ir Jums  ačiū.
Manau, kad žmogaus dvasioje nėra ką  modernizuoti, ją tereikia tik ugdyti.

2011-03-17 08:11 RBP 
Patiko ir ačiū, kad nenukrypote į nuprotėjusį modernizmą.

0

4

:shine:

(4)
Dabar net man nelengva patikėti,
Kad tai, ką sieloje giliai jaučiu,
Prasiveržia netobulais sonetais,
Bet negi manot, kad dėl to liūdžiu?

Laimingas, kad jautriai išgirdę dvasią
Nelaukė, kol išnoks lig panagių –
Rikiuojas it kariai petys į petį
Ir muša būgnus Viešpaties vardu.

Žinau, kad nevalia, atgal sugrįžus,
Ieškot teismų ar skaudintis bet kuo...
Ne bokštas Eifelio statė Paryžių;
Paryžius vėliavą iškėlė juo –
Nebuvo dar aukštai taip pakelta. 
...........................................................
Sonetai, Dievas su jumis ir... aš.
2011-03-18 01:23

2011-03-18 11:42 Obelis 
Visai gražu-sonetai Dievas su jumis ir aš.

2011-03-18 09:52 Senamadžius 
Nelengva patikėti,
Ką sieloje jaučiu,
Prasiveržia sonetais,
Negi manot, liūdžiu?

2011-03-18 08:04 drūta 
įdomu kažkuo...

0

5

:mybb:

(5)
Nekaip atrodo Ikso laiškas -
Girdi, sonetai kliedesį nešioja,
Dažnai net „labas“ nepasakę,
Į balių kviečia, lyg žinočiau
Kokia proga ir kur ieškoti,
Kai adresas – ŠILINIAI MES...

Ir žodis žodin rašo ponas:
„Įsivaizduoju žmones šiluose,
Jų šiokią tokią, gal nelengvą būtį,
O jie, sonetai, gėdina, kad sarmata
Kažkur miškuos ten Šklėrių nežinoti...

Ir vis dėlto nedykas trubadūrų vajus,
Net pamanau, kad tai dar neįgrisus reklama –
Sonetai, muzika ir paskutinis balius“...
2011-03-19 05:43

2011-03-19 14:17 Justinas Va 
Su Juozinėm,Pranai.

0

6

:mad:

(6)
Ne taip svarbu, kuris iš mūsų - jis ar aš,
Paskaitę laišką, atsidusome balsu,
Tačiau lig taško pamenu Soneto kalbą:

- A -ūūū!  - kaip vilkas pašaukė, aidėdamas mišku,
Ir buvo linksmas kaip pavasarį gegutė: 
- Šiliniai mes, o jeigu tai dar kas nežino,
Ar reikia tokį kviest į balių paskutinį?
Tai ne tas pats, kas ugnimi uždegt žvakės,
Pastačius jas ant jubiliejinio pyrago.
A - ūūū!!! Tik paklausyk kaip miškas skamba,
O žmoguje aidėjimo netgi daugiau -
Ar žinome kaip kas čia, Šklėriuose, gyveno?
Todėl mąstykime, kaip šitą atmintį prikelt,
Kad nežinios - tų igrekų ar iksų -  kuo mažiau...

0

7

:rain:

(7)
Taip pakalbėjęs į akis sužiuro
O aš, it aidas atkartodamas, tęsiu:
- Kad nežinios – tų igrekų ir iksų - kuo mažiau,
O užmarštis neliktų mirusio dalia.
Sonetai, daug vilčių sudėjau į tave
Ir nemanau, deja, kad tiek pakanka -
Atnešk, prašau, ant stalo man pyragą,
O žvakę pirmą jau uždegsiu pats,
Va tą, kuri kraštinė ir vaizdu
Į Nojaus laivą ar į lopšį panaši.
Ar nejauti, kaip plečiasi minties peizažas?
Maniau, kad jubiliejinio manęs užteks,
Bet, Tavimi pajudintas, sukilo kraštas
Ir veržiasi į laisvę iš mirties.
2011-03-20 14:59

2011-03-20 18:14 Pranas 
Būk, drūtas! Nuoširdžiai priimu. Ir negalvoki nieko blogo, jeigu dažnai neatsakysiu. Mano organizmui tai nesveika. O kodėl? Net nežinau. O knaisiotis po senatvę, ieškant priežasčių, nesinori. Pakanka, jog  žinau, kad grabas ir kuprotą išlygina.
Sėkmės Tau geriausios.. 

2011-03-20 18:02 Akademix 
3

0

8

:playful:

(8)
- Lėčiau, širdie, - jos paprašiau, pamatęs
Soneto atneštą pyragą šviesai žiebt,
O į rankas imu kraštinę žvakę,
Aną, kuri toliausiai nuo manęs.
Ir štai maža ugnelė jos jau dega -
Sunku suprast savijautą, bet ji
Nepaiso, kaip atrodantis pyragas -
Gyva, protinga ir labai jauti.
Galbūt, kad žvakė ši iš bičių vaško, 
O išvaizda į Nojaus laivą panaši.
Net ima džiaugsmas neregėtas-
Ne Nojus ten, laive, o jis, Sonetas.
Pravėręs burną,  šviečia šypsena
Lyg skubintų greičiau pakelt bures.

2011-03-28 02:59 Arvena 
Žvakė, panaši į Nojaus laivą????

2011-03-21 16:55 Šioks Toks 
Šekspyriškai apie Prometėją iš bičių vaško. :)

2011-03-21 13:30 Agu 
Kodėl tu tątsaitsi tsu tuo tsuniu..kodėl negali patsiimti katino..kodėl kodėl kodėl?? ??
Pet kaip its to pyrago uztsiziepti tsvietsą ats netsuprantu..tia tortats taip??

0

9

:flag:

(9)
Kas patikės, kad šitaip iš tiesų
Atgal gali nuklyst per šitiek metų?
Tos žvakės tiek nedaug, o kaip šviesu!
Užgriuvo įvaizdis garbaus Danko.
Kuris per girios tamsą žmones vedė,
Išėmęs širdį ir paliepęs šviesti jai –
Ir štai dabar jos šviesoje regiu ---
Tai Šklėriai gi, kuriuos buvau pametęs,
Štai dar nesenas kiemas Karlonų –
Nuo jo tvoros smala net nenudžiuvus –
Bet nuostabiausia -  pats save regiu,
Suvystytą kaip lėlę lopšyje
Kur lig ausyčių pražiota burna -
- Nešauk, rėksny, mes vis tik susitikom...
2011-03-21 10:32

0

10

:mybb:

(10)
Ką dar sakyti, kai šalta diena
Sekmadienį ant sausio sniego rašo?
Nepatikliai žiūrėjau ir mačiau,
Kaip supasi lopšy tas vaikis mažas,
Nepriimtas į angelų tarnybą -
Reikės Adomo būti žmogumi.
Sonetai, ko tyli, it vandeniu užspringęs,
Ir mūza neprabyla išmintim aukšta -
Ne lopšio ėjome ieškoti čia.
Tik pažiūrėk, kiek publikos aplinkui!
Kiek Šklėrių daug, kad net žavu,
Išties nepatikėsi, kad galėję tiek pradingti
Nuo šito vaikio lopšyje iki žilos galvos,
Kurią kaip žvakę degančią nešu.

0


Вы здесь » Trys pelėdos » PASKUTINIS BALIUS » Sonetei, sonetai, sonetai