Birželis 2015
Saulė teka 04:42, leidžiasi 21:57, d. ilgumas 17.15
Delčia (dylantis)
27 mėnulio diena
Šiandien 10°C / 20°C, debesuota
Rytoj 10°C / 17°C, debesuota
15
PIRMADIENIS
Jolanta Vitas Tanvilas Bargailė Krescencija
Alytaus miesto diena
Okupacijos ir genocido diena
Pasaulinė kovos prieš blogą elgesį su pagyvenusiais žmonėmis diena
Kaip palinkėsi, taip tau atlinkės
Dvyniai (05.23-06.21) -Ožka - 166 / 25
-----------------------------------------------------------------------------
vomas написал(а):Kas pasakė kad reikia trinti.
Reikia pratęsti,- varom antrą, kol gyvenimas mūsų nenugalėjo...
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Sakai, Stasiau, reikia pratęsti. Turbūt, kad reikia, bet kaip, kokia galia taip padaryti?
Einu, atsinešu žvakutę.
-------------------------
Tų metų (20120 rudenį, artėjant Stasio Ve mirties metinėms, jo sukurtoje svetainėje pasirodė Fortųnos žinutė
i
MIELI FORUMIEČIAI, GERB.SVEČIAI,
prieš metus, rugsėjį, netekome šio forumo įkūrėjo , boso, rašytojo, o ir šiaip linksmo žmogaus - Gerb.Stasio, kuris turėjo keletą vardų ir jais save vadino : Vomas, Strugas, Muntas ir t.t. Išėjo netikėtai, nelauktai...Forumas buvo lyg antri jo namai. Kiek visko jis čia sukaupė ir paliko. Artėjant mirties metinėms, kviečiu visus parašyti savo asmeninius prisiminimus apie jį, palikti ką nors gero ir gražaus. Aš uždegu savąją žvakelę, o jūs uždekit kiekvienas nuo savęs. Taip prisiminsim, pagerbsim Stasio atminimą...
Uždegtos žvakutės dega iki šiol. Tiesa, nedaug, bet deįra. Jonio taip pat;sPrie jų ir parašai
Kai atėjau į forumą, - rašo Jonisxx, - Gerb.Stasio jau nebebuvo, tad neteko mums bendraut, spręst vyriškų problemų, gal ir ginčytis. Paskaitinėjęs ankstesnius puslapius, radau, kad tai buvo gabus, talentingas, kiek patrakęs žmogus. Prisidedu prie forumo senbūvių ir gerbdamas velionio atminimą, degu savo žvakelę... Te apšviečia jo amžiną poilsio vietą...
Lig šios dienso tyaip ir nežinau, kaip atrodanto jo amžinojo poilsio veta,
Kartus su Vilijos uždegta žvakute šviečia ir tokie jos parašyti žogžiai:
Lengvos žemelės jam... Tai buvo talentingas "štukorius", geras žmogus, kovotojas su blogybėmis, kartais labai ir labai "patrakęs", kartais, per savo charakterį, įžeidžiantis kitus, bet apsisukęs apgailestaujantis... Teko tris kartus susitikti su Stasiuku... padėjau šiek tiek paplatinti jo knygas... Kuom galėjau, tuom padėjau...
Gaila žmogaus. Labai. Dar buvo pilnas idėjų, pilnas planų...
Nija taip:
Į forumą atėjau per vėlai - Stasys jau buvo iškeliavęs į Anapilį, bendrauti nebeteko. Bet pasklaidžiusi forumo puslapius, supratau, kad šio žmogaus indėlis didžiulis. Per anksti išėjo, labai per anksti,- kaip supratau, pakelyje buvo dar viena jo knyga. Deja, mirtis neklausia, pasiima geriausius ir reikalingiausius.
Išėjo žmogus su krintančiais lapais, tad degu jam žvakelę kartu su lapų puokštele. Tegu sušildo jo amžiną poilsio vietą...
Sigena uždegė keturias žvakelse , pasak jos –nepažintam, bet ryžkiam žmogui prisiminti“ irir paliko prie jų ketureilį;
Mirtis - tai slenkstis, bet ne pabaiga.
Brangiausi žmonės ima ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir atminty gyva išlieka...
Nepažintam, bet ryškiam žmogui prisiminti...
Fortųna; Kaip greit prabėgo metai, kai netekome forumo galvos, įkūrėjo ir vado Stasio Venskaičio. Likome tarsi našlaičiai, nes be jo forumas ištuštėjo, apmirė, dingo linksmybės. Likome tie, kurie gal labiausiai vertinome Stasį, skaitėme jo išleistas knygas. Aš pati nebuvau labai mylima Stasio forumietė, pykomės, teko nepelnytų priekaištų ir žodžių, tačiau prisiminimuose jis išliks kaip talentingas, jautrus, kiek išdykęs ir ūmus žmogus. Apie mirusį gerai, arba nieko, tad štai pažymint jo netekties metines, norisi dar kartą jį prisimint kaip rašytoją, žodžio meistrą ir kaip vieną iš sunkiausių žmonių Lietuvoje. Tur būt, kiekvienas, kuris čia lankėsi ar lankosi, turėtų ką pasakyt apie Stasį,juk tiek turėjo rašančių, bendraujančių. Tegu jis visų atminty ir išliks kaip draugas, kaip knygų autorius. Tegu mūsų žvakelės sušildo jo poilsio vietą, o forumo židinys, kurį jis įkūrė, tegu liepsnoja ir toliau, šildant kiekvieną, čia ateinantį.
Esame toli ir negalime būti prie jo kapo, negalime padėti gėlių, vietoje uždegti žvakučių, bet manau mūsų atminimas ir palikti čia žodžiai rodo, kad jis buvo ir liko svarbiu forumo gyvenime. Gaila, kad nežinome jo paskutinės rašytos knygos likimo, nežinome, ar ji turi kokį tęsinį ar taip ir liko gulėti stalčiuje. Gaila, kad jo artimieji nepanoro su mumis čia bendraut, būtų iš tiesų labai gražu. Gal būt jo mylimas Poviliukas pratęs tėvuko svajones rašyti ir tai būtų smagu girdėti.
O šiandien malonu, kad dega mūsų žvakelės, kad bent tokiu būdu prisimenam šį linksmą, talentingą žmogų, mūsų forumo įkūrėją Stasį. Jo ryškios pėdos liko žemėje ir mūsų prisiminimuose...
2012-09-22 09:13:30
Pranas
Ne, nenoriu Stasiui degti žvakutės. Aš dar su juo turiu namažai reikalų, manau, svarbių ne tik man, bet ir jam...
O laikas iš tikrųjų greitas ir gali atsitikti, kad juos, tuos reikalus, spręsime jau kažkur kitur, žmogaus ausiai negirdint...
- O dvasiai?
- Kas čia taip: o dvasiai? Man tai per sunkus klausimas.
Še, plunksną, Stasy, rašyk!
Nu o čia, Pranai, nelabai gražiai darai. -pyktelėjo Jonis;–Davei žmogų plunksną, o tai kaip jam rašyt be šviesos? Langų ten tai nėra,o koks rašymas tamsoj? Labai suvalkietiškai gaunas. Gal pergalvok
Šitaip su Stasiu Venskaičiu šnektelėjau 2011 metų gegužės pradžioje.Nors Lietugvqa į ją rodė, kaip įstojimo į Europos sąjungą diena, tačiau pasaulyje ji darsiau skamnejo, kaip darbo žmonių švente.Ir stays netgi neužmiššo pasveikinti atvytuku. Net regis, ir mirktelėti, nesuspėjome, kai susprugsėju prasidėjęs ruduo, prete pageltusius mažžiu lapus, Su jais iė Stasš venskaitį... i kapines..
Dar parėjo metai, ir
ė , švenčian kai buvodar neataušs
Отредактировано Pranas (2015-06-17 07:11:07)