Neraunu kelmo
Dienų nenurašau -
Ir pats girdžiu,
Kai jos paloja net pikčiau,
Negu mano šuniukas.
Tačiau neraunu kelmo su šaknim -
Juo čia gyvendamas buvau.
Manau, kad jums nueit toliau,
Nesutrukdysiu.
... skiriu Marijai
Сообщений 91 страница 100 из 132
Поделиться912012-03-28 14:48:53
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Поделиться922012-03-29 11:59:34
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Jūrai
Kadaise tu ėmei mane į glėbį
Ir mylavai iki skaudžių gelmių,
Iš kur laivai povandeniniai kyla
Ir draugas draugui – Dievas,
Nes be jų
Čia niekas tau padėti neateis.
Sunkiau už šviną užguli galingą laivo plieną:
- Dainuok!
- Laiškus rašyk!
- Ar nerašytus perskaityki juos,
Mergaitės laukiančios balsu.
Tavęs va šitokio tikriausiai net nesusapnuos.
O vis tik gera atsimint save,
Galingų vandenynų žmogų,
Parplukdžiusį prie prieplaukų laivus
Ir nei už mirusius,
Nei už gyvus
Net Tau nepadėkoti.
2012-03-29 06:01:24
Pelėda
Поделиться932012-03-30 10:22:44
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Ak - muo...
Pavargęs, bet nedaug.
Pavasaris po sielą taškos.
Su juo pramokau muzikuot jautriau -
Štai glostau akmenėlį,
Paskutinį savo raštų tašką,
Ir išgirstu niūniavimą savy
It būčiau lopšyje.
O baltas Dievo pasiųstas Ak – muo,
Dar su tavim man teksią pagyventi.
Štai skilo žodis ir skiemuo,
It driežas uodegą praradęs,
Išliko lūpose ir aikčioja vis: ak!..
Ak, nuostabus pavasari,
Ir mažame gyvenimo lašelyje
Žvaigždynus sužeria dangus...
Ak, kaip smagu, kad šitaip pagyvename,
Kai skeliasi nors žodyje perpus
Ak - muo.
Kvatojasi pavasaris
Ir aš kartu su juo...
Поделиться942012-04-02 08:55:26
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
(...)
... ir vėjyje atsikvėpė daina.
Nustebęs kimteliu, girdėdamas kaip aidi -
Kur taip ilgai užtrukusi buvai?
Kodėl krūtinę niekinai tylėjimu sprangiu?
Na ką gi!
Skrisk į akmenį, į vandenį,
Į vieversį, pavasariu užplūdusį,
Bet mirt sugrįžk ir aiktelėki manyje,
Kad paskaudėtų dar viena žmogaus lemties dalia,
O medis nedejuotų, kryžium nukankintas.
Поделиться952012-04-05 12:07:01
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Brigita
Atsiremk į mane
Iš paminklo išdilusiom raidėm —
Trupa cementas, barstos
Ir smėlyje tirpsta.
Bet bandau atkakliai
Dar skaityti iš atliekų vardą,
Regisi, tavo, Brigita.
Ir nepyk,
Nes vis tiek privalau pasakyti —
Poilsis baigės gyvenant va šitaip,
It numirę galėtų išnykti.
Byra ir smėlyje tirpsta paminklai seni,
Anų šimtmečių metais
Ilgam atminimui statyti.
Pakuždėk, ar tikrai tavo vardą skaitau,
Pro pro pro pro Brigita,
Ar neklystu?
2012-04-03 04:28:40
Pelėda
Поделиться962012-04-05 12:07:55
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Savyje 
Nemoku vaikščioti tiesus.
Teisus taip pat būti nemoku –
Įpratęs nusilenkt,
Nukelt kepurę nuo galvos,
Mintis kalbėt kaip šventę
Prie medžio, prie akmens, sėjos,
Prie kūdikio ar seno vyro...
Net gėda, bet dažnai manau,
Kad gal į mano dalią šitaip angelai sueina
Ir aikčioja manim,
Susėdę it bare prie gero vyno,
Kad Dievui būtų Žmoguje jaukiau.
Štai vėl girdžiu kaip sieloj varpas gaudžia.
Pakelėje akmuo prigulęs,
Palieja poilsio minutę.
O! Kaip gražu,
Kada iš smėlio
Miškas ir žolė išauga.
Kai lietuje, suglamžęs rankose kepurę,
Išpoteriauji net bažnyčias savyje
Ir nežinai, ar ten nors vienas žodis buvo
Ar – nebe
Поделиться972012-04-25 10:52:06
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Pūstelėtas vėjų...
Atrodytų, jau laikas, tarius — dėkui,
Žegnot išvaikščiotas valdas
Ir skirtis tartum nedidukui laivui,
Palikusiam jūras - marias.
Beje, jau pojūčiuos ne kartą
Ant kranto išmestas buvau —
Žuvėdros klykė, barės, meldės,
Tačiau nė ką joms pasakyt galėjau:
Ir laužas paskutinėmis žarijomis užgęsta.
Ir vis dėlto it pūstelėtas vėjų
Dar pelenais šiltais ugniavietės kylu.
Vadinasi, kad nors ir toks,
Bet gyvenu
Ir sieloje, suvirpę kregždės,
Apieško dangų skrydžiais
Su dar pavasariu vienu...
Поделиться982012-04-25 10:54:20
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Pavasario kieme
Sustojau.
Nežinau nė ką daryti,
Nes į akis įėjo muzikantai groti.
Ir — o! pasauli —
Koks tu nuostabus esi!
Ir koks talpus mažytis tavo žodis!
Žiedais jau marginas pirma gėlė,
Dar nedrąsi, it nežinotų kaip pražįsti.
Aukštų padangių vieversys
Pakilo dar aukščiau — į širdį.
Ir medžiai ūžauja, iš pašalo išėję,
Šukuoja dangų debesys nugulę.
Ne kartą savyje, kaip drobėje,
Bandžiau pasaulį piešti,
O čia tik atkarpėlė jo,
Tik lašas nuo dzievulio, kapsantis į žemę...
Kalena gandras,
Seną gūžtą radęs,
Dar alkanas,
Bet smaguriaujantis atsiminimais.
O aš, neklaužada, dar vis bandau
Nors žagaru į šluotą įsisprausti,
Prie savo kojų mažame kieme,
Juo pakutenti žalią žolę...
Поделиться992012-04-25 10:58:57
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Tik Tau
Kas Tu?
Žinosi.
Bet dabar
Užtenka įsiminti, kad rašau tik Tau.
Gal tu pavasaris.
Gal neatslūgusi žiema,
Kurios ledų net vasara netirpdo.
Gal paukštis, lesantis iš mano delno —
Bebaimis, giedantis, narsus,
Nes dar nežino, kad esu žmogus.
Ir gera man tokiam,
Dar neatėjusiam į pažinimo būtį,
Rašyti laiškus Tau
Ir nekalbėti, kam rašau...
Gal vėjui, apkabinusiam už tuos,
Kuriuos mylėjau ir nepamiršau,
Gal tai akimirkai,
Kai pirmą kartą supratau:
Dar vis, kol rašalas ant popieriaus,
Ar norite ar ne, tačiau Esu,
O jam išblukus — irgi Niekas...
Rašykite iš naujo, kaip rašiau ir aš -
Mane iškentęs,
Iškentės ir tuos, kas po manęs.
Na, o kol kas
Užtenka įsiminti,
Kad rašau tik TAU.
Kantrybės popieriaus linkiu...
Поделиться1002012-04-25 11:06:24
- Администратор
- Откуда: Vilnius
- Зарегистрирован: 2011-02-02
- Приглашений: 0
- Сообщений: 1925
- Уважение: [+0/-0]
- Позитив: [+0/-0]
- Пол: Мужской
- Провел на форуме:
21 день 13 часов - Последний визит:
2024-12-14 20:18:01
Gal neklausk...
_KO_
pranai, tau 73?
Kepurę smaukiu ant akių.
Tiek daug šviesos jau man nereikia.
Užtenka prieblandos, nakties žvaigždžių
Ar išmintingų mėnesienų...
Ir gal neklausk
Iš kur toks nuovargis ūmus?
Pro primerktų akių vokus
Atėjo pailsėti Dievas.
Man netikėta pamatyt, kaip jis, teisingas ir ramus,
Rankas sau ant krūtinės ir numirusis sudėjęs.
Ir nieko jau nėra,
Kas man galėtų nepatikti.
Į šitokį stebuklą jau žaibai netranko.
O ir save ne nuotoliais ir ne lazda matuoju,
O savimi, erdve panirdamas į erdvę.