Ugnis ir dūmai

Gal gerai,
Kad ateina tas laikas,
Kai tylėjimas kalba prasmėm -
Aukštos gaidos užgęsta.
Dar rusnoja ugnis,
Bet jau laužas, deja, sukūrentas.
Tiek nedaug pelenų,
Kad net paisyt neverta!
Bet kai laikas jau toks,
Kai tylėjimas kalba prasmėm -
Ir be matų gražiai suprantu,
Kiek daug sveria ugnis
Ir dūmai, pakilę į dangų.
2011-02-09 22:41

2011-02-14 22:22 Prozerpina 
puikios paskutinės dvi eilutės

2011-02-11 08:35 Pienių Bitė 
Palietė kažką viduje :}

2011-02-11 08:35 Pienių Bitė 
Palietė kažką viduje :}

2011-02-10 17:18 Paulius Bėkšta 
Jūs mokate labai rašyti, net labai.

2011-02-10 14:55 Pašvaistė 
oi.... iš vieno atodūsio... tikra... ir labai prasminga... ačiū, akd sukeliate minčių... sėkmės

2011-02-10 14:31 agricola 
teisus esi dėl ugnies sunkumo Pranai...

2011-02-10 12:23 Pranas 
Yra vaikų kritika ir ne vaikų.
Ne vaikų kritika atrodo taip:

semema Parašė komentarų: 4818 2011-02-10 - 10:18:12 
dūmai į dangų pelenai į žemę

zirzule Parašė komentarų: 2279 2011-02-10 - 08:39:30 
Prasmingai išmatuotas ugnies ir dūmų svoris.
Žaviuosi.
Rekomenduoju.

rimipimi Parašė komentarų: 1697 2011-02-10 - 04:37:50 
„Kai tylėjimas kalba prasmėm “... Kiek nedaug, o tuo pačiu, kiek daug tuo pasakyta... 

Gaiva Parašė komentarų: 1371 2011-02-10 - 04:25:35 
Prasmingas laužas.

kaip lietus Parašė komentarų: 4439 2011-02-10 - 02:47:22 
Tiesa. Jūs esat žž krivis.

Laukinė Obelis Parašė komentarų: 35 2011-02-09 - 23:16:18 
Teisingai ir gražiai.

Medis Parašė komentarų: 870 2011-02-09 - 22:40:39 
Taip, esat teisus 

Bet ne tai svarbu, kas ką parašo, o labai svarbu sąžiningam žmogui pasirašyti. Suaugę kritikai nuo savo žodžių nebėga. Vaikai to nesupranta, kaip ir Rašyk direkcija. O man irgi smagu visaip manyti, kodėl, sakysim, jaunas p. Valkas,(taip spėju) rašydamas man kuolus, bijosi net slapyvardžiu pasirašyti.
Beje, atsiminkite, kad žmogaus brandą rodo ne metai, o jo elgesys.

2011-02-10 10:35 Pranas 
Yra vaikų poezijair ne vaikų.
Gaila, bet vaikams rašyti dar nebegu.

2011-02-10 10:32 pilkė_ 
Gerai, kad nedaug pelenų - vadinasi, jie plačiai išsibarstę... ar išbarstyti. Gal net dirvoje, žiemkenčius maitina? O dėl to laužo niekada žmogus nežinai.  Ims ir plykstels dar ne kartą...

2011-02-10 09:56 amaras skruzdžių vergas 
Labai jau giliai, Jūs, apie tą sudegimą, svorį ugnies.

Ne knechtas

Vėl grįžta jos,
Nors jau seniai ir nuotraukos nugeltę -
Kai užrašų nebuvo
Neatrodė net,
Kad priekaištais ūmai užkrės –
Ir štai girdžiu
Kaip šiaušiasi sukilę jūros,
Kaip stengiasi bent žodyje
Į vandenynus išsiliet.

Aš vis dar patikėdavau,
Kad laikas  -  ne dangus;
Jo daug ir, žinoma, kad susitiksim,
Bet vakarai kas kartą vis skaudžiau
Pašiugždina be įrašų metus -
Tušti – be atminties,
Lyg nieko švento,
Lyg ir toliau galėčiau dar gyvent melu,
Kaip knechtas, tūkstantmečiams skirtas.

Ir grįžta jos
Iš Tolimų Rytų ir Šiaurės atšiaurios
Be įrašų, tačiau
Kartu su vandenynais...
2011-02-16 03:53

2011-02-16 17:16 Paulius Bėkšta 
Žinomi modeliai, bet patiko.

2011-02-16 12:49 amaras skruzdžių vergas 
Ai, Pranukai nėra čia melo. Tik geri jausmai, prisiminimuose nugulę. Paglostykit sugrįžusias, mintis pabučiuokit. Jau niekada nebus taip kaip kažkada. Bet išlikti  tuo mylimu  dabar... ypatingai pamilkit vėl. Tegul žodžiai vandenyne išnyksta. Paklausykit kaip jūra banguoja.

2011-02-16 11:04 Šioks Toks 
Jo, kaip sakė Rilkė, "poetas ir santuoka-nesuderinami dalykai".

Abu su akmeniu

Dabar jau ir akmuo kaip laivas plaukia.
Kaip gera atsisėdus prisimint-
Užaugome abu
Gimtų namų pavėsy,
Aš vis išeidamas,
Ir nežinodamas,
Ar teks kada atgal sugrįžt.
O tu – kiek atmenu- toks pats.
Putoja po tavim
Nelyg į amžius įsikibęs laikas
Be motorų, be burių
O tačiau – pirmyn!
Ir tik pirmyn!
Dar vakar netikėjau,
Kad šitaip plaukiotų akmuo,
Palikęs praeitį kažkur toli toli.
Žinau, kad jam nelengva pasakyt,
Kad ir mane paliks
Mylėti - nemylėti
Bent iki tol, kol pasiliksiu užmarštyj.

Putoja laikas.
O burės...
Nejaugi jų išties nėra?
Girdžiu, kaip vėjai po krūtinę vaikšto
Žmogaus gyvenimu gesindami
Įspindusias dangun žvaigždes.
2011-02-21 19:42

2011-02-23 04:12 Laimada 
Kaip visada - prasminga ir gražu.

2011-02-22 17:51 agnie6ka 
Taip kvepia nostalgija o kur dar emocijos...et, tie laikai taip greitai plaukia....

2011-02-21 20:05 tictac_ 
šitas ne ypač ... pirmyn tik pirmyn - abejotinas, kaip nelabai gražu ir įspindusias dangun žvaigždes ... - 2

Su akmeniu (3)

Gal grįšiu dar,
O gal jau – ne,
Nes pats išmokau būt visoks-
Nokinti vasarą žvarbia žiema,
O speiguose – pavasaroti.
Gyvent be kūno kaip dvasia,
Išaušti vakaruos ir saulę ten sutikti, 
Kur žalioje žolėj maža rasa 
Apsikabinus kelia ją į širdį.
Čia ašara sugrįžta būti šaltiniu,
Galbūt ir žemė vienąkart sugrįš,
Tačiau kol kas be jos save regiu,
Kuomet, prisėdęs pakely,
Su savo akmeniu tyla kalbu.
Tokia gili, tyli, kad ausys neišlaiko
Ir reikia būti nemažu kvailiu,
Kad šitaip savimi
Matuotume Jo Didenybę - Laiką.
Bet gi todėl ir sako:
Žmogus - į Dievą panašus.
Aš tuo tikiu,
Todėl prašau-
Jei komentarų bus,
Bent Visagalio jais nepeikti...
2011-02-23 01:53

2011-02-25 02:42 Arvena 
Dar vienas priminimas - čia rašykų sekta, ne Tikėjimo žodžio ir ne Septintosios dienos adventistų.

2011-02-23 18:26 Tyliai Po Lapu 
Man regis, kad Jūs nespėjate visų savo minčių užrašyti, o gal leidžiate ,tiesiog,joms ssitupėti,bet... tikra tiesa,kad Jūsų darbai visada nuostabūs. )

2011-02-23 16:49 Vienuolis Ži 
Teisingai, Visagalio peikti nevalia

2011-02-23 16:06 ciauskutia 
Pradžia iki pavasarojimo patiko, paskui didenybė laikas irgi nieko, bet didenybė-labai griežtai čia, o atrodo pradžia neša į kažkokį lengvumą, tokį vėjavaikiškumą-"gal grįšiu dar, /O gal jau- ne". Norisi kažko skaidraus, o apie komentarus pabaigoj tai susiraukiau net-visai neliko lengvai jaukios atmosferos;}Beje vidurys mažiau įtaigus šiek tiek kažko reikia-gal kas iš protingesnių atras ko;} aš tik nuojautom..

2011-02-23 10:07 rtthygjhkmj 
Yra jūsų kūryboje man labiau patinkančių kūrinių nei šis.

2011-02-23 04:05 Laimada 
Jūsų kūryba -  visada nuostabi