tegu!
Sūri šunelio ašara.
Gal net sūresnė nei žmogaus.
Nors dar ne senas -
Tiktai dešimtis, kai vaikščioju su juo.
Ir vis dėlto įkeltas būt poezijon nenori -
Suskalija, kai jam kalbu:
- O nuostabus, ištikimasis broli,
Padėk man būti poetu,
Ir bent truputį paaukok ištikimybės,
Kad nenuklysčiau velnias žino kur...
- Au! Au! - mano Kandžiukas loja, -
Toliau negu prieš veidrodį
Tavo draugai – poetai nenuklysta.
Neerzinki savęs praėjusia jaunyste
Tegu!
*******************
O vienas kitas-
Ne į pulką čia.
2011-08-14 16:53 Braskuole
pakankamai šmaikščiai ir ganėtinai į dešimtuką
2011-08-14 16:28 Veritas de Futuro
Tebūnie! „Truputį paaukok ištikimybės,
Kad nenuklysčiau velnias žino kur...“
3.5
2011-08-14 11:35 Jonė Pelekonytė
Man atrodo, ne taip jau ir svarbu, kad kažkas kažko nesuprato. Jeigu rašoma pasitelkiant jausmus, visada labai gražu. Neprisimenu kur ir kieno, bet skaičiau kažkur, kad poezija rašoma širdimi, ašaromis ir jausmais. Manau, ne vienam iš čia skelbiančių savo eiles, reikėtų LABAI DAUG pasimokyti iš Jūsų, gerb. Pranai.
2011-08-14 01:52 GLP__
kiek nedaug man buvo duota –
šuo, kuris seniai nugaišo –
kas jį vėl sapne pataiso
it žaislinį, liepia loti
ligi ryto? – kol nubusiu
metų dvidešimt į priekį – – –
– jau pamiršęs, aklas džeki,
lojančią dvaselę jūsų,
ir todėl, manau, sulūžęs
nepataisomai; nors – kartais –
atsivėrusiais man vartais,
tais keliais varpelių dūžiais
į svaigios kalbos olimpą –
nuo pasaulio šio pasprukęs –
raminuos, kad šukių šukės
dar visai gražiai sulimpa.
2011-08-13 19:49 Amjo 8
Aš manau, atvirkščiai - gal kaip tik jie suvokia,eilėraščio esmę, ir bijo arba, kitaip sakant, nepriima to, kas čia parašyta, todėl nuvertina mano manymu puikų kūrinėlį.
Jaučiu šilumą kalbančiojo. Tik geras žmogus gali bendrauti su gyvūnėliu kaip su savu, ne kaip su šuneliu kaip atributu ar pastumdėliu...
Ir visgi, gyvūnai protingesni nei mes daugeliu atžvilgiu. Man nėra nė gaila,nė gėda to pripažinti, ir esu tuo patenkinta, nes, kaip matome, ne kiekvienas gali tai pripažinti...
2011-08-13 18:12 Cinamon_as
O man patiko. Šiek tiek sveikos ironijos. Ir kaip gyvūnėlių mylėtoja, džiaugiuosi jūsų eilėraštyje panaudotu šunelio įvaizdžiu, nors tai ir ironijos išraiška. Jei gerai supratau.
2011-08-13 17:48 Sakalėlė
Paslėpta gili mintis, tik, matyt, ne visiems duota suvokti. Sėkmės Jums kūryboje.Nepriimkite giliai širdin tų vertinimų, rašykite, aš su malonumu paskaitau Jūsų kūrybą.
2011-08-13 17:38 Pranas
Edita, dauguma čia įsitikinusių, kad esame labai dideli poetai,kaip kad ir šis, kuolą parašęs. Betgi tai bailys, tai erkių giminei atstovaujantis ypata. Tokie poetais niekuomet nebūna. Tikri poetai, arba bent galintys jais būti, žusta dvikovose, kaip Puškinas, kovodamas už savo garbę. Yra čia ir tokių, mano akims, pavyzdžiui, Aivaras. Bet pažiūrėk, kiek čia bijančių net savo slapyvardžių. Bet drąsa dar nepadaro rašančio poetu. Ji nepadarys tokiu ir manęs ir absoliučios daugumos, kurie rašome. Tokių pulkas, na "o vienas kitas" galbūt... Vis dėlto poetu reikia gimti. Poezija ne profesijos dalykas ir vis dar nemanau, kad jos galima išmokti.
2011-08-13 15:28 Amjo 8
Gražu, tik pabaigos nesupratau...
