Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai


... skiriu Marijai

Сообщений 41 страница 50 из 132

41

:flag:

Ech, Roma...

Stabdau žirgus.
Bet jie prie kinkinio įpratę
Ir nesupranta, kad kitaip galėtų būti -
Kaip karieta neįgali senatvė,
Tačiau ir ji savęs neleidžia iškinkyti.

Ech, Roma, regis, suprantu tave -
Argi ne taip vergovė tapusi tavo esme?
Žinau, laike seniai taip būta,
Bet krisk į Žmogų ir žiūrėk kaip ten -
Vergovė daiktui sielą prasmelkia ligi bedugnes,
Išnyksta Dvasios polėkis
Kuomet ir akmenėlyje gyva it Dievas,
Esą - esu visur...

Stabdau...
O jie kanopomis į kelią įsikibę,
Dar aukso ieško vis –
Jau senokai, deja, net - ne žirgai,
O kuinai savo kaulus nešantys kažkur
Ir net nemokantys šventai numirt.
2011-08-19 13:25

2011-08-19 23:35 Prosto moluno 
Didi tiesa tai jau ne melas žinotų raštą pasimokytų iš čia verkšlenančių bet kur jau gyvuliui tik miega atsistojęs kol krenta timpčiodamas keturias skirtingas kojas. Taip neramiai. Ramiai dar neišmoko nes nepasiūlė jam žmogus elektrošoko.

2011-08-19 14:25 Senamadžius 
Arkliai
Prie kinkinio įpratę,
Kitaip galėtų būti -
Kaip karieta neįgali senatvė
Tačiau ir ji savęs neleidžia iškinkyti
ir net nemoka
Šventai, ramiai numirti.
5.

2011-08-19 13:45 Veritas de Futuro 
Galėtų gyventi ir
tokia miniatiūra:

Stabdau...
Žirgai, kanopomis į kelią įsikibę,
Dar aukso ieško vis –
Senokai jau, deja, net ne žirgai,
O kuinai, savo kaulus nešantys kažkur
ir net nemokantys šventai numirt.

0

42

:D  :love:

Paskutinė meška

O meška, gėda dėl savęs -
Subėgę vyrai, paskutinę tave puola, -
Suskalija šunų gauja,
Medžioklių ragas šaukia, kad baisu...
Ant kelių maldai Musteika prikupo -
Nejau vėl karas, maras
Ar Nojaus potvynis į Gudo šalį
Iš Grūdo ežero Grūdos upeliuku įpluko?

Čepkeliai aikteli:
- Meška krauju pasruvo!
Sugavus mirtį akimis
Dar suriaumojus klausiau, ko daugiau -
Ar žmoguje – žvėries,
Ar žvėryje – žmogaus?
2011-08-20 17:51

2011-08-21 23:53 zuikius ir sniegena 
ech ta meška lepeška....šiaip gaila (bet gal kartu ir gerai), kad nebeliko Lietuvos giriose meškų. nors sako labai retai, bet atklysta kartais kokia viena kita:)

2011-08-21 13:19 Pranas 
Ir vis dėlto, mielas Senamadžiau, manasis tekstas kur kas geresnis, net ir informacijos prasme. O kad kas nežino, kur Grūdo ežeras ir Grūdos upelis ar Musteika, tai jų problema. Manau,kad ir pats dar kartą perskaitysi mano eilėraštį, jeigu tau tikrai RŪPI POEZIJOJE turėti bent nedidelę konkretybę, na, kad ir Anykščių siauruką, o NEPALIKTI JO ŠURUM BURUM valioje - myliu per myliu ir dar trečiame aukšte myliu. Tai mergaičių ir jų kupletų reikalas.
Būdamas "Rašyke" pagirtas tarp mergaičių, jau buvau liovęsis apie tai kalbėti. Prašau, medžiu - nesistenki POEZIJOJE pasirodyt protingenis už bet ką, o ypatingai, kurie arčiau dalykų, apie kuriuos jie
prabyla. Ir aš, pvz., kuris kur kas arčiau esu prie paskutinės Lietuvoje meškos, kurios temoje ne tik meška,labai būčiau nustebintas, jeigu atsiprašytumei. už tai, kad ją panaudojai savo smegenims mankštyti.. Ot, kad būtumei parodęs į kelias nemenkas GRAMATINES KLAIDAS, kurios mano eilėraščio tekste yra, pasakyčiau AČIŪ,o dabar sakau- dėkui.
P.s: Beje, padaryk bent ką, bent truputį, kad dar po metų visa Lietuva minėtų savo istorijos vieną didžiausių savos ESATIES tragedijų - LIETUVOJE PASKUTINĖS MEŠKOS ŽŪTĮ. Labai noriu, kad tokį prašymą išgirstų ne tik poetai labai geri, bet ir labai negari. Net ir "Rašykų" administracija  su savo mergaitėmis...

2011-08-21 08:01 Senamadžius 
Subėgę vyrai
mešką puola.
Skalija šunų gauja
man gėda, dėl savęs.
Ragas šaukia - baisu.
Maldai Musteika priklupo -
vėl karas, maras
į Gudo šalį
Nojaus potvyniu
kraujo upeliuku įpluko.

Čepkeliai aikteli
krauju pasruvę,
o meška
sugavus mirtį akimis -
riaumoja, klausia.
- Ko žemėje daugiau -
žvėries, žmogaus?

2011-08-20 20:27 St Boleslof 
manau kad tai ka vadiname zmogumi gali tureti daug zveriskumo ir dideliais mastais. na o zmogus zveryje neturi galimybes pasireiksti...

2011-08-20 19:46 Mažoji_ _Kai nučiuožia stogas atsiveria dangus 
Supustė eilius mergaitę. Gerai čia. (turbūt)
4.
:}
2011-08-20 18:05 tictac_ 
žvėris kartais netyčia parodo žmogiškumo, deja žmogaus žvėriškumas yra pats žvėriškiausias, nes - tikslingas ... idėja - "tikra" (nesugalvojau neutralesnio epiteto, atmetus banalokus :)) tad dėl nesklandumų nesikabinėjant - 3

0

43

:flag:

Sovietikas

Aš penkiakampis, pone.
Pažiūrėk -
Galva,
Dvi rankos,
Kojos.
Laisvai į skritulį įdėtas
Penkiais taškais jo apvadą liečiu.
Ir nesvarbu
Sovietikas ar – ne.

Priglausk mane
Sau prie krūtinės -
Ordinu tau būsiu aš,
Paberk ant antpečių,
Ar į kepurę sek...

Mane pažįsta karo vyrai
Nuo pat viršiausių iki apačių.
Aš ženklas prijaukintas pagarbai
Ir nesvarbu-
Sovietikas ar - ne,
Žvaigžde ar žvaigždele vadinamas,
Nors danguje pašviest iš ten
Neteko niekada.
2011-08-22 11:17

2011-08-29 16:52 agricola 
ir pasakyta gerai Pranai...ir aš penkiakampis tik gal piktas dar ...

2011-08-22 23:07 Prosto moluno 
Ale nors vienas penktą kampą radęs, turbūt reikėtų pasveikint :)

2011-08-22 19:50 Vinja 
Kažko skaitydama šią frazę:
"Aš penkiakampis, pone." ir ypač "sovietikas" šyptelėjau. Su ironija?  :)

2011-08-22 11:37 Pranas 
Jeigu kam reikai, prašau, pridėkite:
Sovietikas esu

2011-08-22 11:35 Sakalėlė 
Suskambėjo įtikinamai, tikroviškas, patiko.

0

44

:mybb:

Trupinėlis veidrodžio

Netraukia pažiūrėt į veidrodį savęs
Ir motiną prisimenu, jai sakant –
- O vaikai, nelaiminga aš...
Nejaugi būtų veidrodis apakęs?

Ir liūdesys, išaugęs lig dangaus,
Į prietemą, o! mylimiausią mano ima.
- Tu ne į veidrodį žiūrėk, - sakau, -
Žiūrėk į savo sūnų, mama.

Dabar jau pats turėčiau sau paklusti -
Užmiršti veidrodį
Su jo nemėgstančia poezijos tiesa,
Ir vis dėlto nors paslapčia,
Nors tik truputį
Tais retkarčiais pažiūriu į save.
2011-08-24 10:37

2011-08-26 12:27 Veritas de Futuro 
Veidrodžio šukėje – su jos „nemėgstančia poezijos šviesa“
Sakoma, kad, kol turime motinas, nematome kapinių tvoros...
3.0

2011-08-25 06:15 Pranas 
Dėkoju ir džiaugiuosi, kad ir tarp administratorių - kritių yra žmonių, suvokiančių kokiai misijai jie čia reikalingi.
Sėkmės kuo geriausios, rimše.

2011-08-24 22:34 rimšė 
labai gražios gramatinės formos pirmoje eilutėje, tikslios metaforos(apakęs veidrodis, lūdesys iki dangaus). Gal paredaguočiau pavadinimą (juk ne apie veidrodį tas eil. tiesa?) ir paskutinį posmą - palikčiau ketureilį...O gal net visai jį braukčiau, ir tęsčiau sūnaus komentarą...

2011-08-24 19:24 Taurija_ 
REaliai ir su tokia skausminga gaidele...Kartu ir žaismingai apie tai, kas neišvengiama nei karaliui, nei elgetai - visi link ten.

2011-08-24 11:40 dienmedis 
man dar toli iki Van Gogh'o..

2011-08-24 11:27 Senamadžius 
Sidabras traukia pažiūrėti į save
Ir motiną prisimenu, man sakant.
- O vaike, nelaiminga aš...
Nejaugi būtų veidrodis apakęs?
5.

2011-08-24 11:22 Pranas 
Jis man neliūdnas, sakale. Gal todėl,kad linksmai skaitau.

2011-08-24 11:16 Sakalėlė 
Labai nuoširdžiai prakalbėta, juk niekas nepabėgs nuo veidrodėlio, rodančio ne taip.Gimstame skirtingu laiku ir senstame skirtingai, o man rodos Jūms reikėtų rašyti linksmesnius kūrinėlius, juk dar senatvė toli, toli...Svarbiausia širdis neseėnsta.
Įvertinkite komentarą:Geras

2011-08-24 11:10 Pranas 
Betgi rašiau įsižiūrėjęs į tavo portretėlį,dienmedėli.
Taigi, būna kad toks tokio nepažįsta

2011-08-24 10:39 dienmedis 
sugebi ir geriau. nėr čia ko tokius dėliot.

2011-08-24 10:39 dienmedis 
dvelkia pelėsiais.. senatve.. snobiškumu.. atvirai? man tikrai tikrai tikrai ir dar kartą - tikrai nepatiko.2

0

45

Taisau karietą

Pelija dienos, nors mintis dar, regis, plaka -
Taisau karietą, Įgagą kinkau,
Tikiu dar  - pakeliausiu
Ir būsiu ten, kur nebuvau -
Po ratais jos, nugulęs praeitim
Per visą amžių - šimtą metų...
Surinksiu atmintį, manydamas kad gal kada
Atskris paukštelis, norintis palest
Ir pagiedos šilinių kraštą.
Tik nesakykite, kad aš begėdis,
Kad vis tik sau.
 
Aukštai kalnelyje, pakilęs smėlis,
Aukšta pušelė, šaknimis įžėlus,
Ir už mane jau eina Viešpačiui papoteriaut.
2011-08-25 07:13

2011-08-28 01:49 Albertozis 
Šaunus,subtiliai ironiškas,mielas.Mane sujaudino.

2011-08-25 23:10 Veritas de Futuro 
Senolių giliaprasmybių lygmenyje.
Neveltui „surinksiu atmintį“, tiesa?. Ačiū, gerb. Pranai.

2011-08-25 22:25 zuikius ir sniegena 
prasmingas ir gilus eilius. dėkui:)

2011-08-25 11:05 Pranas 
Ačiū, Sakale, kad išmokote linksmiau skaityti. Apie  aukštus kalnelius irgi - linksmai, džiaugiantis,kad svarbiausi dalykai iš žmogaus dalios neišnyksta..

2011-08-25 10:44 Sakalėlė 
Supratau "Įgaga" savaip. Taip ,jog autorius yra kupinas jėgų ir gali lygiuotis su tvirto ĮGAGOS jėga. Šaunus eiliukas, o apie tuos aukštus kalnelius tai reikia pamiršti. Gražu į juos pžvelgti iš toli, bet...

2011-08-25 09:43 Ana_Žeins 
Mes visi jūsų eilėraštyje...

2011-08-25 08:33 Pranas 
Ė,Senamadžiau, neskaitinėji mano karietos, nežinai žirgo Įgagos. Kai sužinosi- sugrįši į mano tekstą

2011-08-25 08:27 Senamadžius 
Širdis pelija, nors mintis dar, regis, plaka -
Taisau karietą, eržilus kinkau,
Pakeliausiu, kur nebuvau,
Per visą amžių - šimtą metų...
5.

0

46

Geneliui kalant

Žinau, kad kas svarbiausia – bus,
Nors savyje prie šimtmečio palinkęs,
Nėra prasmės skaičiuoti būsiančius metus -
Žiūriu į debesis - laivus,
Jau išplukdys kuris.
Ne taip svarbu – anas ar šis.

Matau: jau ir lietus už lango lyja,
Kadais išsprogę medžiai pameta lapus.

Nelyk, lietau!
Rudens kašte nedaug kas gali augti -
Gal grybas dar, netikusiai vėluojantis į savo laiką -
Skubėk į žiemą, baltas būk,
O ne ištižusiu purvu drabstykis.

Beje, ir aš dar vis dairaus
Žmogaus likimui skirto paskutinio svečio.
O! neaplenk, Mirtie, kaip Jėzaus Kristaus. -
Užtruko laikas –
Laukiu
Manydamas,  kad gal ir vyturys į dangų spės sugrįžt
Geneliui kalant sausą pušį.
Ačiū.
2011-08-26 09:39

2011-08-26 19:45 Senamadžius 
Laukiu, gal ir vyturys
Į dangų spės sugrįžti
Geneliui kalant pušį.
Ačiū.
5.

2011-08-26 12:16 Veritas de Futuro 
...yra ko susimąstyti dėl šios pušies.
Sausos, o ne tos, „kuri juokėsi

0

47

Gyvate, kąsk!

Dar vis skaitau.
Dažniau žinias.
O Dieve mano, kaip gražu! –
Atidengė krūtinę Kleopatra:
- Gyvate, kąsk!
Dėkoju, kad pilna nuodų.

Kokie seni laikai!
Akim, jausmais neužmatysi,
Bet kartais net ir jie
Man prie krūtinės taip arti,
Kad negaliu iškęsti,
Neaiktelėjęs prašymu gražiu
- Gyvate, kąsk 
Visais nuodais į sielą kuo giliau.
2011-08-30 12:27

2011-09-02 09:25 Pranas 
Ar reikia išpažinties?
O su kuo valgomas "suicidas" aš tikrai nežinau, kaip, beje, ir mano Tarptautinių Žodžių Žodynas. Tiesa, irgi senas, 1969 metų. Todėl nei geriau, nei blogiau apie tai galvoti man nereikia.
Sėkmės linkiu gyvenime, poezijoje, kritikoje, o pirmiausia, žinoma, meilėje.

2011-09-01 17:25 gbraznauskiene 
Na, Kleopatra turėjo rimtų bėdų, o Jūs kodėl šaukiatės
gyvatės? Geriau pagalvojus, čia suicido propagavimas,
o aplinkui tiek jaunų,nesusiformavusių žmonių,o Jūs, šiaip ar taip esate autoritetas.
                    pagarbiai G.B.

2011-08-30 22:04 Senamadžius 
Skaitau žinias,
o Dieve, kaip gražu.
Atidengiu krūtinę Kleopatros -
- Gyvare, gelk
jeidu pilna širsis nuodų.
5.

2011-08-30 19:16 _Vynas 
Puiku!  stipriai pasakyta!

2011-08-30 17:47 Lapaliu Vanagas 
Kažkaip Kleopatros gaila...
Puiku ;)

2011-08-30 16:57 agricola 
nebėr Elizabet nebėr...

2011-08-30 16:06 gulbinas 
Kodėl ne, jei tie nuodai saldūs?
...................................
Šiaip tai gyvatės gelia, bet juk ir S.N. rašė:
"...ne gyvatė įkando..."
:)

2011-08-30 12:56 Agu 
Ats tai zaltciamts taip takau..HO HO HO..prunktst.

2011-08-30 12:38 latentic 
nuo Kleo pereita prie sielos

0

48

Pusiau bedieviškas

Nemoku melstis žodžiais surašytais,
Kaskart tą patį šnabždant Dievui į ausis.
Dangus toks atviras,
Žodžius aplenkia mintys,
Net nežinai, ką jos Aukščiausiam pasakys
Ir kaip sutiks Jis maldą taip vėluojant.
Todėl ir aš sakau:
- Aukščiausiasis, nepyk,
Kad mintyse greitesnis negu maldoje,
Atėjus amžinybės paprašys
Ne mano žodžiais, ne.
Todėl girdėk mane minty
Ir pamatyki, kaip va toks,
Pusiau bedieviškas atrodau.
2011-09-02 09:39

2011-09-10 16:37 Arvena 
O būtina mokytis melstis rašykuose? čia rašykų sekta, o ne tikėjimo žodžio, supainiojote adresus.

2011-09-02 23:04 Prosto moluno 
Pusiau aukščiausiąjam pusiau mesta pusiau pirštinė, bet skaitėsi neprastai.

2011-09-02 20:28 Gogel mogel 
Kaip pusiau dieviškas atrodau. Nuoširdžios eilės.

2011-09-02 10:13 Taurija_ 
Pamatys...Ir baimės jausmas ir savojo -aš- pajauta. Giliai.
Dangus toks atviras...

2011-09-02 10:08 Senamadžius 
Nemoku melstis
Ir pamatyki, kaip va toks,
Pusiau bedieviškas atrodau.

0

49

Laiminga būk!
                        Skiriu Janinai M

Sapnai dažnai begėdiški,
Galbūt todėl, kad jie tiktai sapnai-
Norėčiau, kad pabūčiau truputį ilgiau
Ir kaip dabar vis sveikinčiau gimtadieniais
Dar nesulaukus jų:
Laiminga būk, medum aplipusi bitele,
Su ateitim gražia,
Žinai, kaip Saulė žmogų kelia,
Tik atsimink, kad ir PATI  SAVIM
Kitiems NEŠIOJI ją.
O mano žodį prie krūtinės glausk.
Ir nebijok - iš jų jau niekas neišaugs...
Taip tik atrodo, kad padangėmis skraidau,
O iš tiesų – žemelės sliekas...
Grįžtu, kur Kažkada buvau.
O neateik! Nei šiandien, nei rytoj -
Per visą šimtmetį 
(Jei nori - net daugiau)
Tesaugo meilei Dievas...
2011-09-07 00:09

2011-10-13 18:51 Viliutė 
Vai,reikia glaust žodį iš kurio niekas neišaugs.

2011-09-19 23:46 dienmedis 
užsilipęs ant kėdės eilėraštį skėlė dėdė Pranas.. kaip pirmokas koks.. na kam gi čia tokius dėti.. kam? atsakyk tu man?

2011-09-10 16:26 Arvena 
Labai jau asmeniškas. Gal tiesiog reikėjo į gimtadienio atviruką įrašyti ar per sveikinimų koncertą perskaityti, o ne į rašykus kelti. Banalu, neįdomu, netgi neestetiška - nors sveikinimas (turėtų būti skirtas lyr. objektui), tekstas labai egocentriškas.

2011-09-07 23:42 Veritas de Futuro 
Proginis.
O kas sakė, kad turėti progų – nėra malonu?

2011-09-07 16:09 Taurija_ 
Labai švelni ir gili dedikacija.

2011-09-07 13:08 Sakalėlė 
To paties ir Jums,- būkite laimingas, rašote giliai.

2011-09-07 11:45 Rudenė 
Tai jau ir išaugo:))

2011-09-07 06:22 Senamadžius 
Ir nebijok - iš jų išaugs
Žodžiai...

***

Atsimenu

O tų žiedų!..
O tų spalvų ir visa ko!..
Tiek daug, kad net žinot bjauru,
Jei žodyje kas bando parašyt gražiau...

O Dieve, bet atleiski jiems
Ir man su jais kartu,
Kad plagijuoti net nemokam
Pasaulio duoto mums.
O ir poezija ar ne todėl bedugnė,
Kad su daiktais išėjęs būt beribėje erdvėj,
Čia, Žemėje, užkūręs mažą ugnį,
Kaip pakurą jai Žmogų palikai?
.............................................
Ir štai dabar, kai pelenais susmilkęs,
Atsimenu, kodėl reikėjo būti.
2011-09-03 23:11

2011-09-11 11:36 fainulką sušildo haikiškis 
filosofijos užtat čia gražios radau

2011-09-10 16:34 Arvena 
Nū iki poezijos, tai čia kaip iki Saturno.
Įvertinkite komentarą:Geras
011-09-04 06:55 Senamadžius 
O tų žodžių
Tiek daug, kad net bjauru,
Jei kas bando parašyt gražiau...
Plagijuot nemokam
Pasaulio duoto mums.

0

50

*****
              St. Venskaičiui atminti

Tylu, kai žemė sumesta ant kapo.
Mano eilėrašty taip pat mirties tyla.
Jau be manęs palaidojo Venskaitį,
O aš net ir išėjęs nebuvau,
Net iš toli nepažvelgiau į kraštą,
Kuris užgeso vyzdžiuos jo akių –
Ką man dabar sakyti tau, o STASIAU...
O sielą skauda it į eilę po Tavęs
Stovėčiau laukdamas kaip gęsta
Jau kitas kraštas vyzdžiuose mano akių.
Galbūt telieka ši tyla, kaip kapo žemė
Be ašaros, be žodžio ar raudos.
Kažkaip keistai gyvename, Stasy Venskaiti,
Lyg antkapiu užėjęs būčiau Tau sunkiu.
O Dieve bausk, jei iš tiesų jam toks esu.

* Mirė Stasys Venskaitis, kurį, gerbdami ar pykdamiesi, čia pažinome kaip Vomą, Strugą, dar kažkaip. Bijausi klysti, tačiau, regis, buvo sunkiausias Lietuvoje žmogus. Išleido knygeles „Pranckynės respublika“ ir „Internetinės džiunglės“
2011-09-22 17:53

2011-09-23 20:05 Taurija_ 
Nuoširdu ir prasminga. Kito Išėjimas visada  sujaudina Žmogų...

2011-09-22 21:31 BAIBA 
tas Stasiau, laBAI šiltai, pavardės nebūčiau kartojusi, bet nesvarbu...o čia prasilenkėm tikriausiai su juo...a.a....

2011-09-22 21:27 QQQQQQ 
Sunkus žmogus buvo. AA jam.

2011-09-22 19:23 fainulką sušildo haikiškis 
in memoria

2011-09-22 18:42 Raistinė 
Koks gi sklandus, žinoma, ir labai liūdnas tas išlydėjimo žodis gerb.St.Venskaičiui.  Sujaudino...

2011-09-22 18:37 Senamadžius 
Jau kitas kraštas vyzdžiuose akių

0


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai