Vilku pastaugsiu
Per rudenį su rudeniu...
Nejaugi, Viešpatie, tai aš,
Šalnų nubalintas ir vėjų išpustytas?
Neieškau niekur jau savęs,
Bet štai ir vėl pragydo rytas
Lyg ragindamas pažiūrėt jam į akis
Ir nusijuokt į veidą, išpraustą lietaus.
O ten kažkur labai toli
Gegulė netikėtai užkukuoja.
Tai gal per rudenį su rudeniu
Ne aš va toks nelyg liga
Per savo laikmetį žingsniuoju.
Net vyturėlis neišskrido būt kažkur -
Suspurdęs kilsteli į aukštumą širdies-
Esą, dar padainuoki su manim kartu,
Kol lapais rudenio neišnešiojo vėjas.
- Bet, vytury, nenoriu būti kuo nesu.
Pavasario į rudenį nekelkim,
Te jis, padūkėlis, nudrasko sau lapus,
O aš su juo senu vilku pastaugsiu.
2011-09-23 11:54
2011-10-03 17:55 gulbinas
santūriai čia...
2011-09-26 08:33 fainulką sušildo haikiškis
matyt, toks laikas - norisi - ir stauki
2011-09-24 12:35 Raistinė
Na kam staugti vilku, juk su Jumis išvien kūrybinis džiaugsmas.
2011-09-23 20:02 tictac_
o man kaip tik patiko tas alogiškas supynimas pavasario su rudeniu, juk jei staugiasi - tai širdy ne ruduo dar ) 4
2011-09-23 19:46 Taurija_
Dar padainuoki, mylimas Poeta, su vyturiu...Puiku, Pranai, puiku ir tiek.
2011-09-23 18:33 QQQQQQ
Taip negalima - pastaugsiu, šypsotis reikia ir anūkučius po kiemą gaudyti gaudyti.
2011-09-23 15:01 vanigera
Jūs visuomet savo užmanyną išdėstote nuosekliai ir meniškai. Labai vykęs kūrinys.
2011-09-23 13:26 Irena Kepaliene
Man gal kiek lėkštoka... Tas pavasario ir rudens supynimas kažkoks alogiškas struktūrai ir kvepia nenatūraliaai...Ai ai... Mėgstu nuoseklumą, nepykit, bet rašykit. Sėkmės.
2011-09-23 12:31 Senamadžius
Suspaudęs vyturėlį kilsteliu į aukštumas širdies,
su pavasariu ir su manim kartu
kol rudenio neišnešiojo vėjai.
5.
2011-09-23 11:58 Rafonas
Gražių jums pavasario akimirkų, ponas Pranai.