Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai


... skiriu Marijai

Сообщений 51 страница 60 из 132

51

Vilku pastaugsiu

Per rudenį  su rudeniu...
Nejaugi, Viešpatie, tai aš,
Šalnų nubalintas ir vėjų išpustytas?
Neieškau niekur jau savęs,
Bet štai ir vėl pragydo rytas
Lyg ragindamas pažiūrėt jam į akis
Ir nusijuokt į veidą, išpraustą lietaus.
O ten kažkur labai toli
Gegulė netikėtai užkukuoja.
Tai gal per rudenį su rudeniu
Ne aš va toks nelyg liga
Per savo laikmetį žingsniuoju.
Net vyturėlis neišskrido būt kažkur -
Suspurdęs kilsteli į aukštumą širdies-
Esą, dar padainuoki su manim kartu,
Kol lapais rudenio neišnešiojo vėjas.

- Bet, vytury, nenoriu būti kuo nesu.
Pavasario į rudenį nekelkim,
Te jis, padūkėlis, nudrasko sau lapus,
O aš su juo senu vilku pastaugsiu.
2011-09-23 11:54

2011-10-03 17:55 gulbinas 
santūriai čia...
:)

2011-09-26 08:33 fainulką sušildo haikiškis 
matyt, toks laikas - norisi -  ir stauki

2011-09-24 12:35 Raistinė 
Na kam staugti vilku, juk su Jumis išvien kūrybinis džiaugsmas.

2011-09-23 20:02 tictac_ 
o man kaip tik patiko tas alogiškas supynimas pavasario su rudeniu, juk jei staugiasi - tai širdy ne ruduo dar :)) 4

2011-09-23 19:46 Taurija_ 
Dar padainuoki, mylimas Poeta, su vyturiu...Puiku, Pranai, puiku ir tiek.

2011-09-23 18:33 QQQQQQ 
Taip negalima - pastaugsiu, šypsotis reikia ir anūkučius po kiemą gaudyti gaudyti.

2011-09-23 15:01 vanigera 
Jūs visuomet savo užmanyną išdėstote nuosekliai ir meniškai. Labai vykęs kūrinys.

2011-09-23 13:26 Irena Kepaliene 
Man gal kiek lėkštoka... Tas pavasario ir rudens supynimas kažkoks alogiškas  struktūrai ir kvepia nenatūraliaai...Ai ai... Mėgstu nuoseklumą, nepykit, bet rašykit. Sėkmės.

2011-09-23 12:31 Senamadžius 
Suspaudęs vyturėlį kilsteliu į aukštumas širdies,
su pavasariu ir su manim kartu
kol rudenio neišnešiojo vėjai.
5.

2011-09-23 11:58 Rafonas 
Gražių jums pavasario akimirkų, ponas Pranai.

0

52

:writing:
Be sapnų

Nedaug reikėjo –
Vietoje širdies
Įkelti šerdį
Ir žiūriu – pušim išaugau.
Ji ten, kur kažkada
Vidur mažyčio, vėjų išpustyto lauko
Lyg būrė ateitį –
Čia miškas bus.

(...) Nelengva grįžt iš miško vėl į lauką,
Betgi šakotoje  žmogaus būtyj
Stebuklų nemažiau nei daug.

O miškas, išverstas kelmais,
Dar be sapnų atsimena save.
2011-11-14 08:34

2011-12-02 20:49 Raistinė 
Puikus, tik dabar perskaičiau. Man labai artimas. 5.

2011-11-16 18:34 min 
išminties čia yra. gal daugumai nepatinka išsakymo stilius. nežinau. bet 4.

2011-11-15 12:51 Jonė Pelekonytė 
Užkabino stipriai

2011-11-14 19:42 juozupukas 
Man irgi cinka, gerb Prano išmincis...
Pranai būk ir cik nedūk...

2011-11-14 15:09 raudonibatukai 
puikus.

2011-11-14 14:40 Gretikė 
Betgi šakotoje  žmogaus būtyj
Stebuklų nemažiau nei daug.
-----------------------------
Gerb. Pranai, Jūsų kūriniai - išmintis. Ačiū.

2011-11-14 08:56 Senamadžius 
O miškas, užverstas kelmais

0

53

:rofl:

Saulėgrįžos akcentas

Tenai, prie horizonto,
tūptelėjusi žemai,
vėl į saulėgrįžą suskato saulė-
dar šiandien, kaip ir vakar,
nepakils aukščiau,
tačiau
nelyg atsiremia į laiko staktą
ir... o, žmogau,
atverk akis
ir sielą leisk pasiganyt po erdvę-
Tvarka Visatoje
taip pat galingas kūrinys,
tik kažkodėl mažiau
jos dievišką didybę po žvaigždynais žvalgom.
2011-12-23 09:55

2011-12-24 11:01 juozupukas 
Čia ne Danutė, tai tik jos raistinė dvasia... Gal būt, ta palenkta galvelė reiškia jos didžiadvasišką nuolankumą visumai. Nors kiek ją pažįstu, tai reikėtų tam paprieštarauti.

2011-12-23 23:40 Mokša 
nu, pas Praną kai užsuku vis tiek ko nors gryno tokio randi( o ne apie kokias esatis rašliavas)"atsiremia į laiko staktą" šitas geras

2011-12-23 14:58 Pranas 
Ačiū, Danute, bet sakyk, kas tave tokią piešė. Negi pati? Maniau, kad gal Žilius. Čia tu tikrai daugiau dvasinga negu bažnyčia.
Beje, tave tokią šventės  proga įsikelsiu į savo dienoraštį. Ir ša, nei  mur, mur... 

2011-12-23 14:12 Raistinė 
Dvasingas .

2011-12-23 11:17 Pranas 
Supratau, juozupuk, kad nusiteikęs gerai. Tai jau nemenkas gabalas šventės. Neišleisk jo bent jau iki kitų metų sausio vidurio.

2011-12-23 10:54 juozupukas 
Puiku, giliamintiška tik siūlyčiau tai sielai leisti ne paprasčiausiai pasižvalgyt po erdvę, nes ten ji gali nieko neaptikti, bet tepasigano ta nepasotinamoji siela po tą dieviškąją Dievybę Gamtą. Tai yra po mažesnę Visatos dalelę Žemėje, nes ir atsakymą suras tokį pat, šiek tiek sužmogintą, kokio ir norima, nei jai blūdinėjant po Visatos erdves.

0

54

Gimtinės trupiniai

Dabar žinau,
kaip netgi netoli nuvykus,
dažnai negrįžtama atgal.
Gimtinė – ne žiema pernykštė;
ji visuomet, kur palikta,
tačiau likimo priežastys
tokios dalios nepaiso.
Tai kas, kad ji vienintelė,
kad jos šviesus paveikslas,
kad durimis sugirgžda vyriai,
o šukėmis neišdaužti langai
dar vis pamato, kaip rytais
per visą mišką tyliai tyliai
saulė teka.

Ne paskutinis išėjau,
o pasilikę – neišeis,
nes jie išeiti jau negali,
mano gimtinės trupiniai skaudžiausi.

Su kryžiais kaip vorai -
nei jų paliksi,
nei nuplausi...
2011-12-24 10:10

2011-12-26 08:58 Jonė Pelekonytė 
NUOSTABU

2011-12-24 20:01 Koncervų vartotojas 
patinkama nerišlumo sąsaja, būringa tik Pranui :))
su šventėm, mielas žmogau, būk!

2011-12-24 12:16 Šioks Toks 
Jaučiasi teisingo nekrikšto balsas. :)

2011-12-24 11:21 Pranas 
Suprantu, juozupuk, Tave, bet čia trupiniais vadinu tiesiog žmones, kurių vienas kitas ten senatvėje pasilikę. Tai ne vaizdiniai, o - tikrovė.
Regis, jau linkėjau ko geriausio, bet tebūnie geriau išgirsta. Sėkmės Tau, dzūke, kuriantis  Didžiąją Dzūkiją.

2011-12-24 10:54 juozupukas 
...gimtinės vaizdiniai - ne trupiniai - skaudžiausi.
Gimtinę vaizduojuosi ne sodyba ir ne sodybviete, bet visu tos vietovės kraštu su gamta ir žmonėmis.
Aš nuolat sakau ir sakysiu, kad reikia tau dzūkiškąjį EPĄ rašyti. Didelę dalį skaitau esant parašyta. Aš nieko panašaus nesu skaitęs ar aptikęs.
+++++

2011-12-24 10:27 Senamadžius 
Ne paskutinis išėjau,
o pasilikę – neišeis,
nes jie išeiti jau negali,
trupiniai skaudžiausi.

Su kryžiais kaip vorai -
nei jų paliksi,
nei nuplausi...
5.

Įkvėpimo džiaugsmo sėkmės -
su šventom Kalėdom.

0

55

Ar verta?

Pasibeldžiu.
Bet durys net neužrakintos -
Keistai atrodo grįžtančių namo keliai.
Sakykit, senos nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?

Žvangutis skambina  – Kalėdos!

Dviese  sudėjome prie Kūčių stalo,
O už visus kitus - bažnyčios gieda. 

Tiek daug giesmių čia niekuomet nebuvo.

Ak, Dzieve, ak, Dzievuliau...
Sakyk ir tu –
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias  erdves dairytis?

Nors gieda gi,
Bažnyčios gieda
Ir skambina Kalėdos -aleliuja!
2011-12-25 05:19

2011-12-26 13:29 Raistinė 
Verta, verta ir eilėraštis vertas, tikras :)

2011-12-26 09:05 Jonė Pelekonytė 
Verta, Pranuk, tikrai verta

2011-12-25 21:27 _Senė 
Man labai patinka. Gaivu, tikra, gerai.

Žinot, kaip būna, kai per šventes prisiryji visokių mišrainių, saldainių, vyniotinių, visko visko, o paskui taip tik hop - įsidedi į burną gabaliuką rūgštaus lietuviško obuolio ir viskas aišku pasidaro. Ačiū.

2011-12-25 20:52 juozupukas 
Ir būtina, net praeities nebesuglėbus,
Po neataušusias erdves dairytis...

2011-12-25 19:38 Pranas 
Ačiū.
Visuomet jaučiau tavo nuoširdžią paramą.Būk laiminga. Labaaaai!

2011-12-25 19:26 vanigera 
Kaip visuomet Jūsų kūryba puiki, prasminga ir verčia susimąstyti. Su šventėmis:)

2011-12-25 12:16 Pranas 
Na, tai gal, Senamadžiau, skaitykim taip:

Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po jau ataušusias erdves dairytis?

2011-12-25 09:48 Senamadžius 
Pasibeldžiu.
Durys neužrakintos -
Keistai atrodo grįžtančių keliai.
Sakykit, nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta, praeitį apglėbus,
Po erdves dairytis?
5.
Ne, ne tuščios erdvės, Pranai.
Įvertinkite komentarą:Geras
Blogas Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-25 08:57 nė Brydė 
Su švente, gerb. Pranai. Apkabinu. :O)

0

56

Atleisk...

Dar, regis, liko laiko pasakyti gerą žodį,
bet kaip bebūtų liūdna, o deja,
iš daug darbų,
kuriuos išmokau,
blogiausia sekasi atlikti šį.
Štai ir dabar
nelyg prieš išpažintį
                          paskutinę,
ir, susikaupęs  tyloje:
  - Dangau aukščiausias, būt gerai,
kad nors prieš mirtį,
sakydamas tą Žodį,
                      sužinočiau –
girrrrrdi,
paglosto, merkia į ąsotį
ir pilnos lūpos,
šypsena pilna
gėėėėėlių...

O mielas, nuostabus Žmogau,
Atleisk, kad toks nemokša
Tam Žodžiui pasakyti Tau.
2011-12-26 06:30

2011-12-27 15:21 agnieskar 
šypsena – gėlės. gražu.

2011-12-26 19:08 Raistinė 
Gražiai, jausmingai ...

2011-12-26 18:18 Laimada 
Žodis - daug reiškiantis ir tikrai - sunkiai pasakomas.

2011-12-26 08:56 Jonė Pelekonytė 
Ačiū už Kalėdinę dovaną. Kaip visada, Jūs, Pranai, este nepakartojamas ir unikalus.

0

57

Kodėl Šventoji?

Skausmingai laužiu duoną
Ir atsargiai į burną ją dedu.
Šventoji - vardas jos.
Išliko, kaip ir buvęs.
Smagu, kad dar neužmirštu.
Norėčiau, kad ir liktų taip,
Kaip šis paveikslas  moterų -
Žemai, su pjautuvais palinkę,
Lygiam lauke po rugiapjūtės saule,
Rugius į saują
Pjauna, pjauna, pjauna
Ir deda, sudeda, ir riša,
Palieka pėdus už savęs,
O vakaras toks lėtas...
Dar vis – antai! - aukštai
Užu Aukštakalnio miške užritęs.
Ir uždainuoja moterys...
Sublizgo rankose jų pjautuvai,
Skarelės ant pečių nukrito,
Prie pėdo pėdas stoja į gubas
Ir nužingsniuoja kaip kariai
Rikiuotėse išlyginti rugiai,
Šaknis rugienoje palikdami arimui.

Dėkoju prakaitui už jas
Ir šitai duonai,
Pjautuvais žegnotai.
Gal būt kažkas dar perskaitys eiles,
Norėdamas paklausti jos
Kodėl - Šventoji?
2011-12-28 05:34

2011-12-29 00:26 Armilė 
Gal todėl, kad iš gyvybės - gerosios, - ne piktosios,-dvasios?
Gražu, dvasinga ir mintimi ir tuo, kaip nuvingiavo tikras eilėraštis.

2011-12-28 11:52 vanigera 
Jūsų eilės nunešė mane į vaikystę...  Puikus kūrinys, jei turėčiau galimybę, tai vertinčiau aukščiausiu balu.

2011-12-28 11:50 Jonė Pelekonytė 
Ačiū, Pranuk, kad sugrąžinai nors trumpam į vaikystę. Tik tada tėvelis pjaudavo rugius dalgiu, o mamytė rišdavo pėdus.Smagiausia būdavo, kai į kiemą įsukdavo arklinė kuliamoji, o mes, vaikai, nardydavome po šiaudus. O, kad taip vėl atgalios...

2011-12-28 09:34 Raistinė 
Gerbiamas Pranai, yra jau ir tokių dabar, kurie nežino nieko apie duoną,deja, bet valgyt valgo...ir nieko švento jie tame nemato, nes sotūs. Mano vaikystėje jau duonos netrūko, bet tėvukas neleisdavo nubraukti nuo stalo kokia pašluoste duonos trupinių. Jis ligi vieno trupinėlio susižerdavo į saują  ir jau tada į burną...Tie trupinėliai buvo mažesni už prakaito lašus.  Už tą šventumą 5.

2011-12-28 09:30 Pranas 
Na, Senamadžiau, tavęs čia nebūtų, tai nežinočiau, kaip atrodo 5. Kita vertus, neretai atrodo, kad  ką parašai, tai tą ir vertini.
Sako, jau greit Naujieji.
Tegu būna jie tau kuo geresni. 

2011-12-28 09:06 Senamadžius 
Palieka pėdus už savęs,
O vakaras toks lėtas...
Gal būt kažkas dar perskaitys eiles,
Norėdamas paklausti jos
Kodėl - Šventoji?
5.

2011-12-28 08:22 Pranas 
O šūdas iš grūdo. Kiek beprašiau matyt plačiau, mano sūnau, o tu tik apie  save.
Dar kartą- gerų tau metų. Vilties, kaip matai. neprarandu.

2011-12-28 07:21 paint me as a dead soul 
vėl šūdą mali, tėvas.

0

58

Prašom

Jeigu kam Dievo reikia -
Prašom!
Visa širdim jį dovanoju,
Net nenorėdamas sulaukti – ačiū.
Tiktai akis atmerk.
Ir nemąstyk
Iš kur ir kaip,
Pas tamstą atsiradę.

O, kiek erdvės jose!
Kiek visa ko sutilpę!

Dvi mažos akys...
Štai užsimerkiu kiek ilgiau
Ir jau – apakęs.

Kai ne bažnyčioj,
Dievo visuomet daugiau,
Tikresnis jis
Ir pasakų nereikia jam.

Po Dievą vaikščioju, dairaus, lipu į kalnus...
Net prie kleboniškos su juo drauge.
Vienam man tiek  - per daug,
Todėl jeigu kam reikia  -
Prašom.
2011-12-29 04:51

2011-12-30 10:45 Jonė Pelekonytė 
Ačiū už dosnumą.

2011-12-29 19:38 tictac_ 
man Dievo už keturis litukus ... daugiau neturiu ...:)

2011-12-29 08:42 Raistinė 
Dėkoju - Dievo nebūna per daug :)

0

59

Raganų vaišės

Dabar,
Kai raganų tiek daug,
Ir visos geros,
Dar vis savo laike,
Už slenksčio kliūdamas,
Eilėraštį rašau:
O mamos, nežinojau iki šiol,
Kas dar pasaulyje gražiau,
Kaip šitas jūsų balius.
Ko tik nėra ant stalo -
Net kraują gerk!
O prašymas tik vienas -
Nesiprausti rankų!..

Apspito it bitutės žiedą saldų,
Į kojas įlingavo tango,
O  muzika:
„Tik rankų,
              rankų,
                    rankų,
Svety mieliausias, nesiplauk!..

Ar ne dėlto ir vaišių turtas toks,
O raganų tiek daug
Ir visos  geros?

Geriu ir valgau.
2011-12-31 08:38

2011-12-31 17:00 tictac_ 
5

Naujametinę naktį kaip tyčia
Visos raganos virsta Beatričėm
Ir viskas tebūnie tik į sveikatą
Kokias drakoniškais bebūtų metai ... :)

2011-12-31 14:57 Sakalėlė 
Gera nuotaika- geros šventės, laimingų Naujųjų Metų!

2011-12-31 11:49 Raistinė 
Tai ir puotaukit į sveikatą :) Linksmų Naujųjų!

2011-12-31 10:58 vanigera 
Puiku! Nėra daugiau ką ir pasakyti, tik noriu palinkėti laimingų  ir kūrybingų Naujųjų:)

2011-12-31 10:57 nė Brydė 
Pranai, Pranai... sustok, nes reikės skrandį plaut! :O)

2011-12-31 08:55 Senamadžius 
Apspito it bitutės žiedą saldų,
Į kojas įlingavo tango,
O  muzika:
„Tik rankų,
              rankų,
                    rankų,
Svety mieliausias, nesiplauk!..

Geriu ir valgau.

0

60

:flag:
Gera

Girdžiu –
Gera,
Be vėjo plevėsuoji man.
Šiandien juk Vėliavos diena.
Bet pasakyk, mieloji,
Negi iš tikrųjų taip?
Mano galvoj nesutelpa nesąmonė tokia.
Tu man juk ir naktim dienoji,
Net ir tada,
Kai dar manęs nebuvo.
2012-01-01 15:46

2012-01-02 12:44 jazusmarija 
Monei ėrgi nevalguoms

2012-01-01 18:43 Barbelė 
Mon ne kou teīkondams – daug pantazėjės. Pasėsekėma.

2012-01-01 18:14 juozupukas 
... su Naujaisiais nesenstančiais metais...

2012-01-01 17:44 nė Brydė 
Trispalvėj - mūsų Lietuva

Tavęs, mano Drauge, paklausius –
Spalvas tris į juostą pinu.
Užgimusi – Lietuva džiaugtis,
Kol brydes brangiausias minu.

Ji man – ne našlaitė, Motulė,
Juk vygėj sūpavo, gražiai –
Augino, širdis - vienai trupa
Sodietiškai taip, paprastai.

Keliu tris spalvas, mano Drauge,
Vienoj – šoka saulė, žalia –
Pavasarių atbalsiais plaukia,
Raudoną – puošiu širdele.

Tai kraujas, kuris girdė žemę,
Derėjo ji broliais manais.
Todėl ir esu – ne benamė,
Užkloja mane ji delnais.

0


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai