Trys pelėdos

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai


... skiriu Marijai

Сообщений 61 страница 70 из 132

61

Negaliu įeiti
Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių

Pabeldė taip, kad... na –
Tiesiog į sielą.
Nei durų ten ar užraktų.
Ir netikėtai nustembu –
Pats beldžiuosi,
Bet šit įeiti negaliu.

O kaip anksčiau?

Kai atmintis po erdvę šią,
Atrodo, irgi jau nevaikšto,
Kaip sužinosiu tai,
Ko šitaip skaudžiai klausiu?

Be užraktų, be durų, be langų,
O šit – pats į save
Įeiti negaliu.
2012-01-08 11:46

2012-01-23 20:13 Pilvotukas 
Yra tokių, kurie išeit nenori.
Net nebandė.
              Gyvena, eurus skaičiuoja oriai.
              Poetai tik it musę kandę.

2012-01-17 01:12 makalojus 
toks dirbtinokas pasirodė :)

2012-01-14 21:02 Mokša 
geras, tik dabar pamačiau kad čia Pranas:) nu neįtikėtina, bet šįkart susimovei. Su visa pagarba, už ankstesnius nesusimovimus

2012-01-14 01:22 Mokša 
taigi belsk ir tau bus atverta gal ne tas duris pasirinkai

2012-01-12 19:08 fainulką sušildo haikiškis 
kiek nugyventa,kol suvokta - pats į save
įeiti negaliu.

2012-01-12 16:16 bibliotekininke 
Kažkodėl tai vistiek linksmas tas jūsų beldimas:)

2012-01-12 11:59 Laukinė Obelis 
Puikus pasibeldimas. :)

2012-01-12 11:34 Ilja 
paprastai nepaprastai

2012-01-12 10:06 MacteAnimo 
Sunkus klausimas. Dar sunkesnės atsakymo paieškos. Garantuoju be Kandžiuko pėdsekio pagalbos neapsieisite.

2012-01-09 12:02 Jonė Pelekonytė 
Taikliai pastebėta, kad įeiti į save ir save pažinti, ko gero, yra sunkiausia

2012-01-09 11:33 barsas 
Sunkiai atrakinami ir gerai pastebėti dalykai.

2012-01-08 19:20 nė Brydė 
Kartais tos durys užremtos gyvenimo :(

2012-01-08 18:34 _Žil 
atsižymiu

2012-01-08 14:55 Sakalėlė 
Man pasigirdo minorinė gaida, na, ką Jūs Praneli, eikime per gyvenimą, žingsnis po žingsnio, lėtai, bet linksmai..... Mielas kūrinėlis, sėkmės.

2012-01-08 14:34 park 1954 
keturi

2012-01-08 13:58 Pranas 
Ex nihilo, net neabejoju, kad tokią galimybę taip pasibaladoti tikrai gausi. Ir labai džiaugiuosi(o ir tu tuo džiaukis), kad labai, labai negreitai.

2012-01-08 13:32 Ex nihilo 
baladočiausi taip, kad kaulai trupėtų. šit kaip.

0

62

Abėcėlė

Ir pats ne kartą jau sakiau-
Neleisk net sau kartot sakyto.
Bet ką tuomet galėčiau veikt?

Štai abėcėlė ir -
Prašau:
Tomis jos raidėmis,
Kurių labai nedaug,
Pasaulio bibliotekos prirašytos.
Kas jas – sakykite-  apglėbti dar galėtų,
Jeigu ir vėl ne ji pati?
Išėjusi su savo raidėmis
Ir Dievui žodį įdeda į burną.

Ar supranti ką čia kalbu?
Jei – ne,
Mąstykime kartu,
Tačiau, man regisi,
Kad ją ir čia girdžiu -
Lyg būtų begalybei tapati.
2012-01-11 20:17

2012-01-12 10:04 Estela 
Gražu, skaičiau ir  mėgavaus :)

2012-01-11 23:17 Žemė tore 
Geras tekstas ,užkrėtė begalybėmis ir ribomis ,bet ar ne to siekta norint paveikti jautrų skaitytoją ?

2012-01-11 20:48 Belladonna 
Šiek tiek tema blaškosi,bet mintys geros:)

2012-01-11 20:22 Vinja 
Skaitydama prisiminiau a.a. poetą J.Marcinkevičių.
Suskambėjo mintyse:  Lie- tu - va

0

63

Namo važiuoju

Perkūnas griebtų!
Kažkas jau dardina keliu,
O akmenų tiek daug,
Tačiau - nė vieno laisvo.
Kurį tiktai nuo grindinio imu,
Tai – su keliu.
Net nežinau, kaip šią kelionę pavadinti,
Bet vis dėlto:
- Nevenkit, broliai,
Akmeniu daugiau nemesiu.
Jais grįstą kelią susidėjau -

Namo, broleliai, namo
Važiuoju...
2012-01-15 15:32

2012-01-15 21:14 Pranas 
Ačiū, ačiū, Pilvotuk.Bet pas tave, sakyčiau,liūdniau.
O šiandien, rodydamas į šį eilėraštį, jau esu rašęs: 
"Ten gi apie žmogaus gyvenimą. Mėgstu kartais  pacituoju Seneką. Taip pat esu citavęs ir jo:
Juk klystame laukdami ateityje mirties: didžioji jos dalis jau praeityje, nes prabėgusį gyvenimo tarpsnį valdo mirtis.
Ar reikia bėgti nuo savęs, jeigu žinai, kad neištrūksi.
Taigi, daugiau muzikos!
Ir iš tikrųjų šį eilėraštį skaitau linksmai, nepaisant netgi, kad jis gal ne koks".

2012-01-15 20:41 Pilvotukas 
Visi, tik gimę, nusipirkom
Tą bilietą į vieną pusę.
              Pagimdėm sūnų, pastatėm pirkią,
              Net medį pasodinom -
              Kad kelią rodytų gimtinės pusėn.
              Tik kelias vis toks pat, duobėtas, akmenuotas.
              Kam jis iš vis man buvo, toks dulkėtas, duotas?

2012-01-15 18:57 Raistinė 
Mėgstat Jūs rašyti apie akmenis, iš jų ir grįstą kelią susidėjot, tvirtą kelią. Man gražu.

2012-01-15 17:15 Piligrimė 
Kelionė link...

2012-01-15 16:58 tictac_ 
impulsyviai, gan aštriai perduota mintis ... na tegu šiek tiek ... kasdieniškai  gal :)  3+

2012-01-15 15:44 bitele 
...gražiai ir prasmingai "Akmenų daugiau nemesiu. Jais grįstą kelią susidėjau"...

2012-01-15 15:42 Pranas 
Kodėl- liūdnas?
Aš jį perskaitau kaip iš žmogaus gyvenimo knygos ir mano ausims skamba net neblogai arba kasdieniškai.

2012-01-15 15:33 Belladonna 
Na,taip jau liūdnai paskutinis sakinukas...:(

0

64

Sniego peizažas

Ir seniai kartais pripažįsta -
Gyvenimas gražus.
Šiandieną sniegas toks...
Kaip obelis balta
Ir čia ir ten - visur obelija.
Visur.
Net saulė iš niauraus pasaulio
Išnirus, debesis nurinko nuo dangaus.
Na taip,
Gyvent kaip pasakoj gražu.
Tik reikia, žinoma, ir senstant nepasenti -
Imi į saują sniegą-
Žydi obelys.
Žiedai balti balti.
Adomas už parankės vėl į sodą Ievą veda
Ir šypsosi abu Dievo aky...
2012-01-18 06:52

2012-01-19 11:50 Čia ne aš 
Aha, tikrai gyvenimas gražus :) ..ir eilės :)

2012-01-18 20:05 Belladonna 
Na, Adomas - tai čia bendrine prasme, turbūt:)

2012-01-18 15:52 bartė 
Gražu:)

2012-01-18 13:27 Pranas 
Negi užmiršai,tictac internacionalą- pasaulį seną išardysim...
Matyt,reikės primint.

2012-01-18 13:04 tictac_ 
:) Dėkui Pranui ... drūtumo gal nebus per daug :)) , o va paskutinės eilutės yra lyrinis biblinių faktų falsifikavimas , tai kaip neišsigint :))

2012-01-18 12:45 Raistinė 
Ir senstant nepasenti...optimistiškai, nors senstame visi visi, juk nejaunėjam . Manau, gerb.Pranai Jums ta senatvė negresia.Už sielos jaunatvę, už tą jos veržlumą ir už tą puikų peizažą -5.

2012-01-18 12:15 _Žil 
...ir šypsosi abu - Dievo vaikai...
Lyriškai - gražu.

2012-01-18 10:18 MacteAnimo 
Aišku, Tictac išsigins eilėraščio pabaigos. Tikėjos lengvesnio kelio ir vėl neišdegė.
Mums reikia išmintingo dėdės Prano žodžio.

2012-01-18 10:07 Pranas 
Čia aš drūtumo linkėjau tictac, o sutemų seseriai -Ačiū

2012-01-18 10:03 Ilja 
ir vėl? :)

2012-01-18 10:00 Pranas 
Būk drūtas!
Ir,žinoma, be graudulio

2012-01-18 09:58 Sutemų Sesuo 
Ir seniai kartais pripažįsta -
Gyvenimas gražus.
Šiandieną sniegas toks...
Kaip obelis balta
Ir čia ir ten - visur obelija.
Visur.

...senatvė, nesureikšminkite jos, nes akys tos pačios ir širdis ta pati, tik kūnas menkėja, o siela...ji mato ir jaučia, ar jauno ar seno akimis, duodu penkis, už pajautą ir buvimą savimi, už baltas apsnigtas obelis kurios lieka ir po mūsų...

2012-01-18 09:49 tictac_ 
ee ... ėėė _ na, bandysime nepasenti , bet kažkaip graudžiai čia viskas :) 3--

0

65

:mad: Gana ulbėt

Džiugu, kai saulė teka.
Liūdniau, kai leidžias vakarop.
Bet kai žinai -
Tenai, už horizonto aukšto
Pasauliai dykinėja, nežinodami kur prisiglaust,
Išnyksta Nebūties peizažai
Ir jau ne pasakom,
O Nežinia tiki -
Jeigu ten niekas nieko ligi šiol nerado,
Kodėl ir vėl turėtume nebūt pirmi?
Kodėl mums nesusprogt Černobilu kažkur
Ir pasakyti iškentėtą tiesą:
Iš amžinybės, iš ugnies atėjom čia,
Praėję tvaną, poterius ir Dievą,
Bet vis dėlto su prakaitu
Ir darbu delnuose.
Iš nieko, žinoma, tegu nebūna nieko,
Bet mes štai – ESAME, YRA!

Gana ulbėt:
Nebūsim paskutiniai,
Kaip ir pirmi, deja.
2012-02-09 17:52

2012-02-09 18:02 Senamadžius 
Nebūsim paskutiniai,
Ir pirmi, deja.

0

66

:rain:  :idea:

Gražu
Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Tu apie širdį man kalbi?
Didi erdvė!
Pažįstu ją
Ir net sakau - tokios jau neužkimši.
Tave ji irgi vedė į Paryžių.
Ir štai dabar rašai,
Kad gal sugrįši.
Bet argi reikia nusiminti?
Yra Pekinas dar,
Ir didelė Maskva,
Ir Liverpūlis...
Tik spėki suktis voverės rate!

Gražu, kai telpa tiek pasaulio širdyje,
O dar gražiau,
Kuomet nerūpi, kur numirsi.
2010-07-29 05:44

2010-08-10 20:49 indulgencija 
puikiai

2010-08-10 15:31 MacteAnimo 
rūpi, kaip gyventi nenusigyvenus. o lengvą išeitis jau pažadėta, hmm

2010-08-10 01:26 makalojus 
na, forma gal kiek pabodus, bet turinys patraukia

2010-08-07 22:09 harlejus 
Patiko :)

2010-08-05 15:59 Avoir 
Taiklus kaip strėlė.

2010-08-05 10:48 bibliotekininke 
Geras.

2010-08-03 11:17 Aldona Jasienė 
O dar gražiau,
Kuomet nerūpi, kur numirsi.

O man tai net ne ironija. Siela gi nuskris, kur jai miela...:)

2010-07-29 20:57 Tyliai Po Lapu 
"Gražu"- gražus. :)
(Pranas.)
o man labai išties gražu, tik ne kirto, o pakirto.mane.

2010-07-29 20:43 semiramidžių 
Pabaiga gera - kirto :)

2010-07-29 18:09 Pranas 
Bellai.
Išgirsk ten bent truputį ironijos. Ir reikalai, manau, pasitaisys.

2010-07-29 17:36 Bella Margherita 
Nesutinku su paskutiniu teiginiu. Kategoriškai.

2010-07-29 14:49 svetimsalis 
labai patiko, labai grazus ir siltas kurinys

2010-07-29 11:43 giminaitė 
gražu
010-07-29 11:03 AV_ 
Aš gal paskutinę eilutę skelčiau į dvi - norisi lėčiau/išraiškingiau ištarti pabaigą.

2010-07-29 10:30 Čia ne aš 
taisau - gėda

2010-07-29 10:29 Čia ne aš 
Gražiai pradėjote...

O va pabaiga tai, jau manyje pažadino miegantį "prieštarauk", nors ji atitinka Gerb. Venclovos mintis, kad jau jam visur gerai...

Pranuci, o aš labai senamadiška, kvailai prisirišusi prie savo "lovytės" ir norėčiau joje akeles užmerkti. Savo didelei gėdai pasakysiu, nemyliu savo Lietuvėlės, ji - pamotė ragana man, mano vaikam ir daugybei kitų... Gal per stipriai paskiau, nes širdies tamsioje gilumoje dar vilties kibirkštėlė dega, kad atsiras jėga, kuri siurbėles nužėrs nuo mūsų sprando ( aš jau apleidau šį darbą, pavargau  visais įmanomais būdais ginti Lietuvukę...Jos vis mąžta mano širdyje...) Žinau, geda, žinau, Pranuci...
Užkabino Jūsų eilės...

2010-07-29 08:55 _Žil 
Gražiai čia apsukot ratą

0

67

Rugpjūtyje :mybb:

Ramu.
Kaip paukštyje, nutilus giesmei.
Ir varva laikas
Kaip beržų sula.
Ąsotis pilnas.
Ačiū.
Jau užtenka.
Net jeigu tai būtų daina,
Jai irgi reikalingas saikas.
Tačiau dar vis save
Iš raidžių keturiolikos renku -
Nenori ant akmens iškaltos būti.
Paso svetainėje
Užsitrenkė kaip barikados
Ir gelstas laikas ant krūtinės jų-
Net metų neskaičiuoja, padlos.

O! nesmagu, kai taip.
Ir vis dėlto girdėkim -
Ar reikia šitaip žygdarbius
Voratinkliais dabinti,
Kuomet ąsotis pilnas,
O krūtinėje
Net ir dievai nežino
Pykti ar mylėti?

Tegu ateina pasaka graži:
Pamoki, Pranai, vieversiui ir rupiai savo duonai,
O tu, Karlonai, irgi nekvailioki -
Rygpjūtyje išeina vasarojai,
Laukai tuštėja,
Net su vagom ražienos verčias po žeme.
Diena, kita
Ir vėl sėja.
2010-08-02 00:24

2010-08-02 21:15 Eiliuotoja 
Miela, gražu, tikra.

2010-08-02 18:44 aishiteru_ 
ne perskaičiau , o tiesiog prarijau.gražu!

2010-08-02 10:39 _Žil 
Taip, rugpjūtyje pradeda laukai tuštėti...aruodai pilnėti. Gražu.

2010-08-02 09:31 Čia ne aš 
Iš pačių širdies gelmių, taip realistiškai ir kartu optimistiškai "Ramu. Kaip paukštyje, nutilus giesmei".
Tegu ateina pasaka graži:

Taip šilta ir gera šalia Jūsų kūrybos. Ačiū.

2010-08-02 09:07 Pokštas 
"Paso svetainėje
Užsitrenkė kaip barikados
Ir gelstas laikas ant krūtinės jų-
Net metų neskaičiuoja, padlos." -- puikiai.

Tikras, a nei kiek nesuvaidintas. Kaip Mike ir sake - is pacios sirdies. Buvo gera atrasti.

2010-08-02 07:42 Mikė Lilikė 
Net jeigu tai būtų daina - norisi lyg kitokio ritmo. Net jeigu būtų tai daina, jeigu net daina tai būtų ar dar kaip nors. Kaip visada, pats tikriausias - iš pačios širdies.
O pabaigą, tokią gražią pabaigą rimuočiau ne su žeme ir kita, o su tuštėja: žiūrėk, vėl sėja. Ne daiktavardį, o veiksmažodį. Uch, už širdies griebia.

0

68

Svarbiausia :flag:

Užgesinau jausmus.
Atleisk, kad žodžiuose jau prieskonių mažiau
Ir temstančiom akim
Žiūriu į tolumas, kur laikas skuba.
Atrodo, liūdi, kad manęs nerasiąs ten -
Prabėgdamas vis trukteli už skverno: 
- Neužsilik senatvėje žmogaus
Ir netikėk kalbom,
Kad ji protinga ir graži.

O ne! To man kalbėt tikrai nereikia.
Mylėjau gal daugiau, negu reikėjo,
Bet kaip benuskambėtų sakinys –
Svarbiausia būti
Ir gyventi judesy.
Todėl jau ir dabar,
Dar nepaleisdamas akių šviesos, 
Ne žvakutes;
Nakties žvaigždes jose degu.
2010-08-05 20:16

2010-08-06 16:54 moliniuotos rankovės 
Švelnu,
gal todėl,
kad su amžiumi nugludinta,
kaip akmenukas.
.
Tvirta,
matos,kad
per gyvenimą užstovėta.
Man ypač patiko.
Šypt !
:)

2010-08-06 13:45 Čia ne aš 
Myliu Praną, nors tu ką:),o jo pasakytus žodžius beveik dievinu;)

2010-08-06 07:36 Tiffany neskaitant šuns 
Kažkaip va lyg ir norėjosi ilgesnio šio eilėraščio. Mažoka buvo.
Nors svarbiausia mintis jau ir pasakyta.
Gerai.

2010-08-05 22:30 Gurgūza Medonė 
O man atrodo, kad paskutinės trys eilutės viską atperka, sušvelnina sentimentalumą, nostalgiją jaunystei, nes juk skatina žiūrėti į gyvenimą su liepsnomis akyse. :)

2010-08-05 21:28 Jonė Pelekonytė 
O aš už Prano nuoširdumą. O be to, kiekvienas amžius yra gražus ir žavus savaip. Mano saulelė irgi jau vakarop, tad puikiai Praną suprantu. Gal ir banalus, nuvalkiotas posakis, kad „kažkada buvome jauni ir garžūs, o dabar - tik gražūs“, bet, manau, jis viską pasako.

2010-08-05 21:13 jūrininkas 
man dar reikia dagyventi; bendrai tai neblogas

2010-08-05 20:56 Pranas 
Mielas Leonai, negi nežinai, kad poeto negalima nei ištrinti, bei užblokuoti, nei dar kaip nuskriausti
Jeigi šito dalyko nesuvoki, pabandyk tai padaryti.  To nuoširdžiai linkiu. O aš rašau apie save. Būtent save tokį, koks esu ir ką jaučiu. O apie pirmus bučinius aš jau seniai parašęs. Man tai jau sena sena praeitis. Man tai gal geriau pavyktų prozoje. Atsiminimuose. Bet tai jau irgi pavėluoti dalykai.
Sėkmės Tau!

2010-08-05 20:40 Leonas Butėnas 
  Gerbiamas Pranai, ar nenusibodo inkšti apie senatvę. Aš net atvirkščiai, ieškau kuo įvairesnių
temų, bandau būti jaunas, gal aišku ne visad pasiseka... Vis bandžiau užstoti gujamus – klasikus, deja tapau priešu daug kam. Šiandien atrodo būsiu ištrintas, kagi... O pačiam siūlau sekančio eiliaus temą –„Pirmas bučinys“. Už manę, nes matomai būsiu užblokuotas.. Mūsų puikiosios poetės pasitraukė – neužtarei, nepastebėjai...

0

69

:flag:  :mybb:
Tokia akimirka

Nutilau,
Kaip išpiltas uzbonas.
Aukštyn dugnas...
Neliko nei lašo.
Ir dzievulis, - regiu -
Jau daugiau net neprašo,
Kad nors žody galėčiau pabūt.
2010-08-06 19:59

2010-08-07 10:11 Čia ne aš 
Ajo ajo mergužėla in šalcinį vandenėlio,
Susiciko Jonų, sudaužė uzbonų :):);)

Oi, dar gersim iš to uzbono putojancį alucį, Pranuci:)

2010-08-07 09:37 _Žil 
dar pabūsit žodyj, tikrai pabūsit.

2010-08-07 08:44 Jonė Pelekonytė 
Praneli, nedrįsk pasiduoti pesimizmui. Ką mes be tavęs darysime?

2010-08-06 22:04 Eiliuotoja 
Jokių - KIBERIOKŠT! Dar - tik BŪTI ir BŪTI!

2010-08-06 20:52 Pranas 
Neišeina - POKŠT
Turbūt prasmingiau būtų - KIBERIOKŠT!

2010-08-06 20:42 giminaitė 
paskutinė eilutė per daug sentimentali, kažkaip norėjosi kokio pokšt.

2010-08-06 20:17 Rudenė 
Puiki akimirka :))

0

70

Be druskos
:mad:  :shine:

Tai ne žolė;
Kakta rasoja, prakaitu ištryškus.
Tai paskutinė duonos sūruma.
Jos gal dar valgyt teksią nemažai,
Tačiau, deja, be druskos.

Neskauda jau,
Diegliai nevarsto,
Vien pagalvojus kaip kadais:
O jei  - girdėk! - ji neateis ant stalo
Ir liks namų burna tuščia?

Neskauda jau galvos dėl duonos - bus? ar ne?
Nušluostau prakaitą,
Kaip nuo altoriaus dulkes 
Iš šyptelėjęs veidrodyje pasakau:
- Išeina iš burnos duonos druska,
Išeina, Pranai...
2010-08-07 16:45

2010-08-08 11:11 Čia ne aš 
Talpūs Jūsų žodžiai, gilūs, prasmingi, tik širdimi išskaitomi. Ačiū.

2010-08-08 10:39 Kristina Poderyte 
Rimas kiek stringa. Kaip sakė vienas gydytojas, jei dar norisi valgyti, - gyvensi.

2010-08-08 06:55 Pranas 
Kirvoboicai
Ne pagraudenimai, Žmogau. Tai iš mano gyvenimo. Bet  kiekvienam savo. Kad išsitrynęs kūrinius tai, matyti, irgi ne iš pačių geriausių paskatų.
Na, būki, ir, žinoma, gyvenkim. Norėtųsi, kad  kuo prasmingiau.
Vienas iš 9 Žalioje Žolėje komentarų atrodo taip:
"Giliai, bet pakankamai suprantamai. Bent jau man. Šaunus darbas".
Bendroje sumoje tos svetinės publika amžiumi gerokai solidesnė, todėl manau, kad ir supratimas ten jau bent kiek kitoks. Ypatingai tokio pobūdžio ar tematikos kūriniams...
Dėkui.

2010-08-08 01:39 Laukinė Obelis 
Nuostabu, o paskaičius Jūsų komentarą, Pranai - tiesiog paliečia širdies gilumą. Nors aš to ir nepatyriau...

2010-08-07 23:25 Kirvoboica 
pagraudenimai gražūs

2010-08-07 20:59 Pranas 
Čia ne strofa, anūkele. Čia beveik šimtamečio žmogaus gyvemimas.
Geri kad jis tau nepažįstamas ir tik... strofa.

2010-08-07 20:45 giminaitė 
patiko paskutinė strofa

2010-08-07 17:54 fainulk_at_šildo_ haikiškius 
išeina viskas su druska ar be

0


Вы здесь » Trys pelėdos » ... skiriu Marijai » ... skiriu Marijai