Taip, kalbėsim apie valstybės AŠAŠAI kūrimą.

Поделиться12012-02-06 00:00:07

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Dvejopai vardą jos tariu,
tačiau vienodai suprantu
vienodai rodo.

Nepyk, šalie Savęsp
nepyki, Ašašai,
kad nevienoda tarsena sunoksta gerklėje
Abi jūs Tą – vienintelė, viena
ir niekuomet daugiau nebūna

Iš vieno šulinio abi geru,
Iš vieno trupinio jums duona mano
Atplaukus Nemunu, Ūla, Merkiu...

Ar girdite?
Tai ne M. K. Čiurlionis, ne
tai skambina bažnyčiomis Kabeliai
Ratnyčia ir Marcinkonys
Vardais pažystami parapijonys
kiekvienas sau, su savimi
kaip su pasauliu kalbasi.

Manęs dar neatstūmė nuo savęs,
I(r aš kaiop jie suVis šaknimis giliau kartu į žemę
Iš ten išauga ąžuolai
šilinių miškas želia
bet O Savęsp, o Ašašai,

kaip tave išvaikčęiosiu kaip tave išvaikšKaip jas išvaikščiosiu
..O tu, Savęsp, šaleėle Ašašai
tu Ašašaū
kaip man išbaikįčioti tave
kuomet bažnyčiomis M.k Čiurlionis gtoja...
Atrodo vis giliau į žeme įsiyrbi šaknis..iOu S
galbų dėl to nėbūki išdidi...savimi
kaip su pasauliu šnekasi

Kierkvi9ena su savi
kaikai su valstybę šnekasiis

Mišku užauga vieverys,
bet voveris aukčiau vis udehėlę kalia
š karašto karalienaę taikosi

Aukėčiau už
a Marcinkonys
vardai pažįstami parapijonys
Kabeliu, Rašnyųčios , ĮRatnyęios

šaukšto valgau ---
tačiau betoti

Juos suprantu
nes pats iš jų
Pats su Savęsp, su Ašašai
Vis šaknimis giliau į žeme.

Ašašai -1-

Jaučiu: proza neišbučiuos tikrovės,
Tingi, kad pasiėmusi į glėbį,
Pagarbintu supratimu.

Antai, kalnai aukšti.
Juose dar vis dievai gyvena,
Jei neveji jų iš širdies - šalin.
Bet sako - senai ją į lazdą maino.
Širdis nepakelia, o štai lazda...
Pavaikšto žingsniais, pabaksnoja kelią,
Gal manant net, kad bus lengviau numirt,
Kuomet toli toli, kažkur savy paklydęs,
Be atbudimo, be kelionės sugižti atgal.

Ant stalo popierius, gražiai pražilęs,
Vis laukia taško ir negali jo sulaukt.

O mylinti šalele, Ašašai,
Kiek čia bebūsiu - būsiu tavo.
Lengvi dabar mano keliai
Ir žingsniai it šešėliai
Saulei slepiantis neužsibūna.

Ant stalo popierius gražiai
Kaip baltas gulbinas į aketę įkritęs.
Atsimena kažką -
Ar tik ne savo gulbę?
Irgi, regis, buvusi balta...
2011-10-14 10:43

2011-10-14 20:58 Veritas de Futuro
Lauksime AŠAŠAI -2-

2011-10-14 19:40 Ana_Žeins
Gražūs pamąstymai:)

2011-10-14 18:50 gbraznauskiene
perskaičiau

2011-10-14 15:44 vanigera
Gilus, jausmingas... palietė širdį.

2011-10-14 14:35 ugne malasauskaite
Truputi nesupratau kai kuriu eiluciu bet man labai patiko

2011-10-14 14:15 Atlis
ramiai dėstomos mintys, be spygavimų, cypavimų...tegul bus pagarbintas

2011-10-14 11:29 Senamadžius
Lengvi dabar keliai

Pirmo ir paskutinio posmo
nebereikėtų, jeigu eilėraštis būtų mano.
Kartais perkraunam
ir prarandam lengvumą.
5.

2011-10-14 10:54 Dalija Kiliesiene
Kas supras - verks, bet tokių nebus daug.
gal ir gerai, tepabūna

Отредактировано Pranas (2017-05-25 15:10:02)

0

Поделиться22012-02-06 07:18:08

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Ašašai -2-

Ko taip pritilusi?
Baugu, kad metų neskaičiuoju?
Neįkvepiu į knygą ar nepasakau:
„Esi vienintelė man tu., “

Išties, vienintelė.
Ir niekas niekada
Į šitą žemę neįneš mirties.
Užkrito miškas, paukščiai uždengė sparnais -
Atrodo, kad nebuvo jos, nėra, nebus.
Bet atsikvėpus išgirsti,
Kaip aidas nuaidi į tolumas,
Apvaikščiodamas prieigas dangaus.

Kaip gera, Ašašai,
Girdėti tavo toliuose save -
Ir čia, prie balto akmenėlio pakely,
Ir ten, toli, iš kur atėjęs kažkada.

Girdėjau, kai lopšy
Motulė sūnų supo ---
Karalių nuostabios šalies.

Tegu pasauly mokiniai
Tavęs žemėlapyj kol kas nežino –
Pabūk dar šitokia, kur beesi,
Prigludus prie pavasario,
Kai iš sniegų atbėgę upės
Pagirdo šuliniais, o paukščiai,
Gūžtose sutūpę,
Slapukę peri,
Valstybę peri, Ašašai...
2011-10-15 10:45

2011-10-16 05:37 Pranas
Pas mane būna, ko ir pats nesuprantu. Žinai gi- yra toks Ašašnykų kaimas. Valdžia jį kelis kartus bandė pervardinti į Kabelius antruosious (Kabeliai II), bet anieji nenusileido ir dabar vėl oficialiai vadinami Ašašnykais, kai viename žodyje du AŠ. Pas mane tiek pat, bet žodis trumpesnis... O ką ketinu parašyti net nežinau- Norėčiau įvardinti Žmogų kaip valstybę ir Aš - ten karalius, bet yra ir kitas, kuris mane apdėlioja visokiausia prievarta.
Mintyse lengviau mezgasi, negu žodyje, bet...

2011-10-15 21:46 juozupukas
Man patiko, mielas Pranai. Tik nesuprantu, kodėl lopšy, pasauly, pakely ir žemėlapyj?.. Gal tai tiesiog nesąmoningas klavišo paspaudimas? Ir tasai "Ašašai" man neįprastas, tačiau jo ir žodynas, ir Dzūkija nepripažįsta. Iš kur jisai (žodelytis)? Prasmę suprantu, ji man išsirutulioja savaime, bet... Būk.

2011-10-15 12:48 Raistinė
Tikrai gražu ir patriotiška labai.

2011-10-15 12:28 Pranas
Man jie visi gražūs, šie posmai,Senamedžiau,todėl ir skelbiu. Ir man regisi, kad juos girdžiu kitaip - bent jau tik ne kaip eilėraštį.

2011-10-15 11:45 Senamadžius
Kaip nuaidi aidas į tolumas

Tik antras posmas
gražus ir geras.
5.

2011-10-15 10:51 gbraznauskiene
PERSKAIČIAU ,AČIŪ

0

Поделиться32012-02-06 07:27:06

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Ašašai (3)
Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių

Iš kur atėjusi?

Net nesuspėjau susivokti -
Žali šaltiniai užgiedojo
Į paukštį, akmenį, į smėlį...
Dabar ir pats ant rankų paimu mažytį šaltinėlį,
Pro jį žiūriu, kaip kas kada atrodė
Ir pirmas įspūdis, deja -
Proza neišbučiuos tikrovės.

Mačiau, kaip krentama į žodį -
Nuoga, kaip vėjo gusis,
Žiežirba nakties ugny ---

Kas – ji?

Bandau ištart:
- Žinau, o Ašašai!
Bet delnas užčiaupia pražiotą burną
Ir sužinau, kaip ten, giliai savy,
Atskrido gulbė,
Gulbinas krypuoja aplink ją.

Kur iki šiolei buvę?
Kodėl, girdėdamas nepatikėjau,
Kad paukščiai, gūžtose sutūpę
Slapuke peri.
Valstybę peri, Ašašai?

Tik į žemėlapį ar priimta ji bus,
Kol iki pakraščių dangaus
Ryškėja kontūrai Žmogaus...
Šešėliais, nuojautomis, išmone lakia
Į erdvę terpias pamatai,
Kad, regisi, sapnus galiu nokinti
Ir juos įaust į reginio peizažą.

O jos karalius – kas?
Nejaugi Aš?

O Ašašai,
Priglusk,
Stebėk
Ir atsimink valstybės vardą.
Nejaugi, paukščių išperėta,
Gebės išlikti slapuke?
2011-10-17 05:55

2011-10-17 20:49 gbraznauskiene
perskai2iau

2011-10-17 17:12 Irena Kepaliene
Puikios žiežirbos iš esmės, tik gal perdaug iliuziška ką? Na, taip natūralu, kad net nenatūralu. Aiai kaip ir ašai. Aukštaitiškai..? Gerai.

2011-10-17 10:44 Raistinė
Kaip gražiai sunokęs eilėraštis

2011-10-17 09:19 Senamadžius
Ir pirmas įspūdis, deja -
Neišbučiuos tikrovės

0

Поделиться42012-02-06 07:34:39

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Ašašai (4)

Paprašė sapno - nedaviau.
Paklausė lyros -
Pasakiau –
Ne tuo keliu atėjo.
Po pažastim paspaudęs prozą palaikiau,
Kad akys geidulio nejaustų
Ir nereikėtų atsakyti vėl –
Dabar jau trečią sykį – ne!..

Nejaugi toks gobšus?

Vėjas, ką radęs - meta, pusto, švaisto.
Ir jūra – gintarą į krantą kelia,
O neretai- net ir laivus.

Tikiu ir netikiu,
Tačiau jeigu tikrai
Karaliumi įeisiu –
Į išperėtą paukščių lizduose valstybę,
Kaip ją pradžiugint savimi galėsiu?

Pasaulis aiktelėti nesuspėja -
Žodis apžioti mintį -
Kai, regisi, nėra jau vietos žmogui prisiglausti,
Kuomet net ir kapai į urnas sutalpinti,
Kai brolis brolį nukerta dalgiu,
Per lauką tiesindami ežią –
Kas gali paikėti, kad kažkur
Įkurtuves valstybės švęsim.

O Ašašai! būk sostui muzika,
Dangaus į rūmus pasiųsta
Tu - dieviškumas man.
Jau skrenda gulbė prie tavęs priglusti,
O paskui ją ir gulbinas -
Abu balti.

Tik žilas popierius ant stalo tyli -
It karštą šviną, gerdamas savim...
Bet, ponas Popieriau –
Kaip galima gyventi be valstybės,
Kurios neįveikia mirtis?
O kad slapukė ji
Tai, žinoma -
Ją, paukščių išperėtą,
Dar reikia į Savęsp įkelt.

O Ašašai,
Darbymetis Paukščių Taku
Per dangų plūsta kaip šviesa...
2011-10-18 06:20

2011-10-18 22:27 juozupukas
Žodis "Ašašai" reiškia žemės gėrį.
Na, o Senamadžius kaip paprastai be laiko tapo senamadišku.
Gi eilės pakankamai įmantrios ir jos man patinka. Su viskuo. O tokių "zuikelių" supratimo (ir žinių) horizonatas tik iki nosies smaigalio. Nepavydėtina.
+++++ ir "Būk, Pranai..."

2011-10-18 13:47 Žemė tore
Jeigu žinočiau, ką reiškia žodis Ašašai , būtų daugiau noro gilintis į eilėraštį .

2011-10-18 12:02 Sakalėlė
Ir joks čia ne plagijatas, gal yra girdėtų metaforų, bet tai neišvengiama, gražus autoriaus darbas.

2011-10-18 11:37 Senamadžius
Iš tų, keturių Ašašai -
išeitų vienas, geras Šašas,
ant šio pasaulio margo,
kurio baigties nėra.

2011-10-18 08:05 Pranas
Taip kiauliškai tariusi esi tik tu, Genovaite. Todėl net įtarti tave neįmanoma plagijavimu.
Būk laiminga savo tokioje kūryboje.
Kaip girdi, skaitau.

2011-10-18 07:40 tictac_
Ne, nereikia taip grubiai - plagijatas. Tai netiesa. Yra normalus terminas - tai intertekstualumas. Ir nėra šiuolaikinės literatūros neintertekstualios, na gal beveik nėra . Paprasčiausiai autoriai susitapatina , susigyvena su skaitoma klasika ar ne klasika, atviriau ar ne taip atvirai interpretuoja skaitomus kūrinius , pritaiko pagal save, pagal savo realijas ... ir tai normalu . O kūrinėlis jautrus ir neblogas - 3++

2011-10-18 07:04 zuikele
Plagijatas ir tiek.

0

Поделиться52012-02-06 07:41:03

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Ašašai (5)

Subjuro nuotaika, kai, regis, nereikėjo.
Atrodė, žodį meiliai tardamas sakiau -
Nepaskubėkim riešuto prakasti,
Jeigu burnoj dantų nėra -
Išaugs,
Na, o tuomet – prašau,
Tačiau dabar gal net dantų nereikia...

Išgirsk save
Ir Ašašai girdėsi,
Įslaptintą valstybę.

Duok, Dieve, tau gražiai žinoti
Kokia dalia į būtį įsigaus,
Tačiau dabar ne tai svarbiausia -
Du „aš“ ir „ai“,
Tai atvaizdas tavo trejybės.
Juk iš tiesų aš jums sakau -
Į Dievą esame panašus,
Net jeigu kalbam iš sapnų...
Ar nepakanka tiek žinoti,
Kad skonį jaustum riešutų?

Na, o kodėl trejybėje du - aš?

Betgi žiūrėkite, jie nepanašūs.
Priešybė jie
Su kuriančia galia,
Jais netgi grūdus atskiriame nuo pelų.

O Ašašai!, nepyk,
Kad prievarta paskubina mane
Į šventą erdvę įsibrauti
Su atgaila - esą,
Proza neišbučiuos tikrovės.
O juk žinojau:
Jeigu riešutaut eini,
Žinok – su kuo...
2011-10-23 23:40

2011-11-11 23:07 gulbinas
aga,
prakĄsti
ir esame panašŪs,
reikėtų pataisyti.
..............
O riešutauti vienam- blogai?

2011-11-04 15:21 Tas pats Brudas
Me, myself and I.

2011-10-24 09:36 Pranas
Toks pajautimas, kad man, kaip senoliui, o pats būdamas jautrus ir kultūros žmogus, pakeliate kūrinėlio vertę. Ačiū. Bet, mielas tictac ateityje to nedarykite. Gerai? Te visuomet būna pagal nuopelnus.

2011-10-24 08:31 tictac_
išmintingi pamąstymai ... eilėdaroje truputį paskubėta , sakykim ką taip ekspromtu galima pataisyti dėl metro/ritmikos - atvaizdas tavos, grūdus skiriam nuo ... Ir norėtųsi ne tokios didaktiškos pabaigos pvz. jau jeigu riešutaut eini/ žinok - kartojies - gal būtų kiek įtaigiau ir netikėčiau. Dar kažkur gramatinė klaidelė pasislėpus, autorius susiras ... tiek subjektyvių mintelių - 4+

2011-10-24 06:04 Senamadžius
Jei riešutaut eini,
Žinok - su kuo eini.
Ar nepakanka tiek žinoti,
Kad jaustum skonį riešutų?
Skubėkim riešutą prakąsti,
Jeigu dantų nėra,
Gal net nereikia...

0

Поделиться62012-02-06 16:45:10

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

fragmentas iš „Ašašai“

Parėjo tėvas į namus.
Jau metų daug, kai jis kažkur,
O čia - nei lauką aria,
Nei duris namų rakina,
Tačiau kiekvieną daiktą žino,
Net jeigu jo nėra...
Daug neuždelsęs,
Sėdosi prie stalo
Ir lyg tarp kitko:
- Nemanyk, kad užmirštu.
O tu?

- Manai, kad nieko kito nedarau.
Tik akmenis vis tuos pačius kilnoju.
Ak, tėve! grįžtumei gyvent namo,
Argi reikėtų klausti - ką veikiu?

- Neklausiu, ką veiki.
O dėl namų?...
Ne lašiniais dengti.
Tačiau jeigu net taip -
Ar verta erzintis dėl jų?
Dar vis čia ateinu,
Norėdamas tave matyti,
Ir man atrodo: jeigu bet kada
Jau negalėsiu susitikti -
Atkelsiu atmintį
Kaip, būdavo, kiemo vartus-
O gal kažkas iš nesugrįžtančių sugrįš.

Dabar prie vartų jau ne aš, o tu.
Prisimenu, sakydavau:
Tegu pirma akmuo suduš,
Negu manoji atmintis.
Bet vis dėlto, matyt,
Akmuo gajesnis, negu ji.
Ir gali būt, sūnau, oi gali,
Kad užmiršiu ir pas tave
Ateinančio takelį.

Ir atsiduso tėvas,
Kaip šešėlis žemės,
Pro ašarą pavirsdamas širdies šviesa:
- O Ašašai,
O tu, šitos šalies karaliau -
Sakykite, kodėl kilnesnę būtį
Net paukščiams išperėt sunku.

0

Поделиться72012-02-07 21:40:35

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

:rofl:
fragmentas (2) iš "Ašašai“

Trys seserys, du broliai
Ir lieknutė i
Sutilpo žodyj - AŠAŠAI
Dangus nušvito -
Net Perkūnas trenkė...
Ir ne kažkur-
Čia pat, šalia
Sukilo Grūdo ežeras banguoti,
Suskato plaukt iš jo Grūda.

Trys skiemenys ir šešios raidės
Įsidegė it švyturio žibintas ---

Smala aptekęs,
Uogomis apkepęs
Sudūzgęs bitėmis
Ateina, atliūliuoja į mane...
Dzivuliau, tai ne laivas, ne.
Ne vandenynas, ne.
Tai dzūkų žemės pakrašty
Šilinių nelengva dalia
Per smėlį plaukia.
Sodžius prie sodžiaus.
Jų dar ne mažai,
Tačiau, deja, be lopšio
Tačiau, deja, be kunigo bažnyčia.
Ir vis dėlto, kai dar lazda
Bent truputį žaliuoti moka,
Beldiesi kartą, kitą ir... žiūrėk,
Jau durys atsidaro.
Pražysta kaip sode
Tarp staktų obelis balta
Ir kuždesiu pasako:
- Užeik, prašau, svety.
Čia, dzūkų žemes, pakrašty
Prasideda Tėvynė.

Kiti galbūt girdėti nenorės,
Nes savo kraštą rodys gražų,
Bet, nekreivodamas širdim, sakau:
- Mielieji, ačiū,
- ačiū,
- ačiū.
Tiek daug gražumo Lietuvoj,
Kad... pasakų nereikia.

Trys seserys,
Du broliai
Ir lieknutė i-
Išėjo iš gerklės,
Ant popieriaus sukrito,
Paglostant širdimi gražiai
Ašašnykus –
Neįprastą šilinių sodžių,
Kuomet nuo seno –
Vienas už visus
O tie visi - už vieną.

O Ašašai,
Padėk Tau, Dieve...
Dar paukščiai,
Gūžtose sutūpę,
Slapukę peri,
Valstybę peri
Nuo čia lig ten,
Lig gulbės - gulbino,
Peri tavo vardu...

0

Поделиться82017-04-30 20:09:34

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

č

0

Поделиться92017-04-30 20:09:53

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Kelionė po Savęsp

Įžanga

Kada tyliu
peizažai į akis
ateina ošti pasaką ar giesmę.
Nenoriu pasilikti su jomis,
tačiau be jų taip pat – ne kas:
lyg bėgčiau nuo savęs,
bijočiau prisiimti pajuokas,
kad toks netikėlis,
o taikausi surinkti atmintį,
atversti ją proza ar lyra.

Pavasariai jau palikti toli.
Žiema užpustė žalią laiką.
Nepasakyčiau, kad esu kvailys
ir nežinau, koks balius laukia.
Daugiau perkūnijos širdin negu dangun.
Iš jos žaibai supjausto užmojį kilnesnį,
iš jos lyg nuo aukštų kalnų
išnokus nušliaužia griūtis.

Ne kartą jau žiūrėjau į save,
norėdamas surasti žmogų;
griūties nelaisvėje ir pajautos kitokios –
naktis nemoka atsiskirti nuo dienos,
žmogus – savim išsaugoti autoportretą.
Net nesvarbu esi ar – ne...
Ir tik vėliau, ištirpus griūčiai,
atsirandi nuo pat pradžių.
O Viešpatie, ir vėl bažnyčios skambina,
ir vėl, o, Viešpatie, žmogus esu,
ir vėl peizažai į akis
ateina ošti pasaką ar dainą.

Man reikia dar sugrįžti į Savęsp
ir Ašašai išvaikščioti
kol kojų padai dar į žemę
pėdas spaudžia.

0

Поделиться102017-04-30 20:12:07

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-05-05 22:00:29

Aplodismentai sau

Nešaukite manęs vardu –
Jau išsipustė karieta
ir negirdžiu, kaip žirgas žvengia.
Septyniasdešimt aštuntoji žvakė uždegta
Ugnelę mirksi.
O aš dar vis tikiu –
botagas į rankas įkris
Ir vėl vežėjas aš.
Ėgė! Ar girdite?! –
ir vėl vežėjas aš...

O jeigu – ne?
Gesinki, žvake, ugnį
Kartu su ja – užpūski ir mane.
Ąsočio šukę it karietą
kinkysiu ten.
Nebūna taip, kad negirdėčiau:
ir nedainuočiau:

Neliūdėki, nejaunas vežėjau,
Tik kūrenki ugnelę širdy,
Būna taip, kad nepjauna, kas sėjo
Ir svajonė sunyksta graži.

Būna taip, kad atėjus bažnyčion
Skaudų akmenį meta veidan.
Nieks nežino likimo patyčių
Kai važiuoja keliu karieta...

Aš suprantu, kaip neprotinga
į nežinią eilėraščiu kabėti
kaip menka erzintis dėl geresnės dalios –
nebūna ji bloga, kai jau
septyniasdešimt aštuntieji aušta
ant delno vašką varvina žvake
O šalia jos – antai! –
Poe (poezija) ir Pro (proza)
su manimi nejubiliejiniu
vežėjo giesmę gieda:

O! Vežėjau, tikėki, tikėki
Tą dora ir šaunia išmintim:
Kardas – Žalgirio mūšiui laimėti,
Žodis – širdžiai prakalbint širdim

Teka srūva upelis, o kelias...
Ak, koks kelias dosnus, kai širdy
Gieda mažas svajonių paukštelis,
Gieda pilkas laukų vieversys. .

Ir pliūpteli aplodismentai.
Savo. Sau.

0

Trys pelėdos

Меню навигации

Пользовательские ссылки

Информация о пользователе