Pranas
Pranas
Būti ar nebūti (2)
Per šį kelių dienų laiką nieko įsidėmėtino neatsitiko. Kartais atėjęs pažioplinėju, dar parašiau Kom Potui gimtadienio progą pasveikinimą, o suradęs klimb. žinutę, perskaičiau jos patikinimą, kad, girdi.
Jūsų publikuota kūryba neišnyks, net jeigu ir visai nebeužsuktumėt
Tokia padėtis mane tenkina ir todėl „Būti ar nebūti“ man jau reiškia daugiau natūralią senio savijautą, negu susikoncentravimą į ryžtingą veiksmą.
O daugiausia būnu facebook, bet ten jau ne bet su kuo... Dažniau gal su žvirbliais, tačiau labiausiai mano gerbiamo ten dar nesutikęs.
Skaityti komentarus (5)
Rašyti komentarą
3 patiko
2016-04-20 23:38
Pranas
Pranas
Būti ar nebūti
Jeigu protas susilpnės, tai tikriausiai, kad sugrįšiu, jeigu – ne, tai toks varijantas mažai įtiketinas. Dėl tokio nežinojimo dabar priverstas pasakyti IKI. Kūrinių persikėlimas irgi, deja, nepadeda vienareikšmiškam apsisprendimui.
Skaityti komentarus (6)
Rašyti komentarą
1 patiko
2016-04-20 14:30
Pranas
Pranas
Pamąstymui
Ar priekaištaudami poezijai pagalvojam, kiek jos slaugų skaičiuje
yra daltonikų? Manau, kad tai ne itin svarbu: tegu kapstosi, kaip moka, kaip lemties duota, tačiau manu, kad šie žmonės neturėtų vertinti poeziją kaip jos kritikai, nes jausmų audiniuose spalvų kur kas daugiau, negu jų reikia, orientuojantis saugiai pereiti gatvę. Deja, tai nepagydoma, o ir pats daltonikas dažnai nežino, nesuvokia, kad jo regėjimas nesugeba teisingai fiksuoti kūrinio spalvų gamas.
Tai ką daryti?
Nieko. Tačiau stebėti šį reiškinį įdomu. Pastebiu, kad tie daltonikai, kurie žino ar numano savo ligą (tarkim – ydą) labiau bijosi viešumos. Net ir tic- tac. Parašęs 1 ar 2 neretai kaip kiškis sprunka į krūmus lyg jį vytųsi medžiotojo skalikai.
Skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
2 patiko
2016-04-18 00:15
Pranas
Pranas
Labas vakaras
Per nemenką savo buvimo laiką čia jau komentarų susilaukta nemažai. Ir visokiausių. Tačiau vakar vėlokai atsirado vienas, kuris atėjo kitu keliu. Man jis smagus, todėl perrašau į dienoraštį:
Pamačiusi, kad Jūs paminėjote mirtį, aš vėl pabandžiau patikrinti. Ir vėl man gavosi, kad Jums liko 8 metai. Aš niekam nesakau apie savo „šamanišką“ (labai retai tik kritišku atveju) veikla.
Ką gi, ačiū.
Tai gerokia daugiau, negu paprogrozavo Aleksandras.
Skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
3 patiko
2016-04-13 08:53
Pranas
Pranas
***
Jau turiu ir kitą pasaulį.
Ten, po užmerktų akių vokais , aš jau gyvenu. Ir prašau nerodyti kaip į beprotį. Tačiau jeigu ir rodote, vis tiek gyvenu.
Rašyti komentarą
2016-04-10 11:33
Pranas
Pranas
*****
Bijausi vakarykščios dienos. Perdaug pripliurpiau. Panašiai kaip Aleksandras. Net ir tuo laiku, kai galima buvo ramiai patylėti.
Bet argi pirmas kartas taip?
Skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
8 patiko
2016-04-06 08:22
Pranas
Pranas
Gesina laikas kibirkštį
Alsuok, širdie, alsuok. žinodama:
išeidami kasdien – atgal negrįžtame.
Ir jeigu aš dar atkakliai
Į savo atmintį skverbiuosi,
tai nereiškia:
o dieve! kaip gailiuosi,
kad išsibarstęs palikau.
Be molio – kurti,
be ugnies – jį žiesti,
kad vis dėlto – ne sutvėrėjas sau.
Gesina laikas kibirkštį,
į titnagą paėmęs.
Ramiau, ramiau, kasdieną vis ramiau
Prie ąžuolo, prie šaltinėlio, prie savęs išbūto...
Skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
2016-03-23 12:50
Pranas
Pranas
Gandras skrido ...
Kai kitokiais reikalais neužsiimi, o tik lyg savais, asmeniškais, neatrodo, kad būtina žiūrėti į kalendorių ir žinoti, kada saulė tekėjo ar leisis, tačiau įprotis neleidžia nepamatyti kaip popiežius Grigalius XIII ant man padovanoto kalendoriaus užrašo:
Kovas 2016
Saulė teka 06:15, leidžiasi 18:37, d ilgumas 12.22
Pilnatis, 14 mėnulio diena
23
TREČIADIENIS
Galgintas Vismantė Alfonsas Akvilė Ūla
– Ir vis dėlto, mielas Kandžiau, vakarykščiai teroristų išpuoliai Briuselyje primena, kad esame karo laike. Supranti? Esame karo laike.
Kandžius žiūri pro langą ir neatrodė, kad jis mane girdi ar esu jam įdomus. Atrodo, kad ten jam įdomiai. Truputis sniego, bet saulė prasišvietė pro debesis ir tikėtina, kad greitai jo nebeliks, tačiau kol kas keletas Minus Celsijų dairosi po visus Vilniaus Naujininkus.
– Tu negirdi manęs? Ar kažkas blogiau atsitiko?
– Kalbi tartum naujieną taręs. Visą laiką, dzieduli, esame karo laike. Taip, taip, visą laiką. Tiesa, aš jį labiau suvokiu šuns pajautomis, iš jo pozicijos kalbu, bet mano persiformavimas į žmogų tokiose pažiūrose ne ką pakeitė. Labai ne ką,– kalbėjo it žiovaudamas ir...ūmai, linksmai, gyvai, lyg pamatė, ko belaukęs
– Betgi gandras. Žiūrėk! Iš kur jis čia, a? Ar man akyse nesveika, a? Tikrai, tikrai, – sukruto Kandžius ir iš tiesų regiu, kai viršum Vilniaus Naujininkų, viršum Šaltkalvių gatvės pastatų, kone paliesdamas spardais jų stogus skrenda gandras.
Iš karo ar į karą,– nelinksmai pagalvojau, – bet jeigu su Kandžiu teisūs, tai jis irgi kartu su savo skydžiu apimtas karo.
– Dar žiema, gandre, negi nesupranti? Žiema dar. Pagal skrandį priimki ją...
Skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
2 patiko
2016-03-19 17:26
Pranas
Pranas
***
Ateina laikas, kai pajunti, kad jau čia nereikalingas. Net ir sau. Ir bendrai nereikalingas, kaip kurianti potencija. Būtent dabar tokioje savijautoje esu. Na, bet dar spardaisi, užsiiminėji saviapgaule: o gal dar tokia savijauta sumeluos, gal tik vaidenasi taip.
Ne, nesumeluos. Protas gali sumeluoti, o ji – ne. Manau, kad gal ir sapnai iš ten.
Skaityti komentarus (11)
Rašyti komentarą
2016-03-18 08:58
Pranas
Pranas
***
Žiūrėjau pro langą. Kaimynas jau su keturiomis (ir ramentais) kojomis. Dar rankos prisideda, kad pajudėtų, bet vis tiek jau beveik – ne... Pusmečiu už mane vyresnis. Irgi povandeniniame laive tarnavęs... Dar vienas „jūrų vilkas“ prieš metus „išplaukė“ negrįžtamai....
Taigi:
Ой ты, Cеверное море,
Льды и ветры за кормой.
Karlonai, 1943- ji