1.

          Mintis neišsiplėtė, nes jau ir anksčiau manyta, kad  neblogai  būtų, jeigu sugebėčiau sukaupti  arčiau vienas kitos išmėtytus daiktus, kurie, nepaisant kokia bebūtų jų vertė,  bet jie mano ir todėl, manau, neteisinga paskandinti užmarštyje. Šiandieną ši mintis vėl  šmėstelėjo  ir aš  užrašiau:

                                              PAKELIUI  į 75
                                              (1939 – 2014)                     
   
     O  netrukus  dienos varduvininkas Galindas šyptelėjo:
     – Nieko naujo po šią saulę, bet pirmyn, Pranuci.
     – Sakai, nieko  naujo? Tai kad  ne visai.
     – Ai, taip priimta sakyti. O kas tau užkliuvo mano žodžiuose?
  – Kai po dviejų metų, taigi savo jubiliejiniuose šiukšlinėsiu po birželio 10 d., tai akivaizdu, kad sekmadienio mišios nerūpės. Bus eilinė darbo diena- antradienis . Net ir saulė tekės minute vėliau. Leisis irgi ne kaip šiandien, o anksčiau ir dienos ilgumas  sumažės keliomis minutėmis.
  – Juoktis,  ar ką daryti?- atidžiai į veidą pažvelgė Galindas.
  – Sufleriai, kaip ir  kuštukai, namus  gadina. Elkis, kaip patinka, o  mano reikalas užrašyti, ką  matau. Taip reikalauja  tema:“ Pakeliui į 75“.
   – Betgi iš kur toks įsitikinimas, kad tiek sulauksi?
   – Dėl to nesijaudinki, mielas varduvininke. Kiekvieno žmogaus mirtis irgi tik  pakeliui.
   – Tik?
   – Manau, kad TIK, nes žmogaus kelionė,  susitikus su ja, nesibaigia. 
  – Tai gal netrukdysiu, - užsidedamas ant  galvos lengvą kaip nosinaitė vasaros  kepurėlę, pasakė Galindas ir, padavęs ranką: – Laikykis,  Pranuci. Žinau, kad seni žmonės nerangūs ir net  mirti tingi...

17:30                                                                                                                                                                                2012 m. birželio 10 d.   

   2.
       Jau vakar mintyse bariau save, kad, girti, negerai jog pasidaviau „Rašyk“ dienoraščių įtaigom, ir mano dienoraštis atrodo  ne taip, kokį  norėčiau  turėti... Girdi, senatvė  nuo to ne jaunesne netapusi, o prie jaunimo irgi  nepritapau ir  net tikinėjau save, kad  nuo šiol, tai yra  nuo birželio 10 d. dienoraštį rašysiu  pagal ankstesnį jo suvokimą
   O naktį lijo. Turbūt, kaip  suvokiu, ašaromis  kroatams  pralaimėjusių  škotų futbolininkų.  Atrodo, kad lietaus nepritrūks ir dienai. Dabar  jau po 04:00 valandos, Po pusvalandžio tekės saulė, bet tai padarys už debesų, kurie per  visą  dangų, nepalikę  ne vienos  properšos jos  spinduliams švystelėti..
Dabar gi einu  prie  Harker   eilėraščio „ Pavėlavau“, kuri pirmą kartą perskaitęs  2007 m.  lapkričio  6d. parašiau:
„Va, galvoju, kokia Lietuva  savo atmintimi turėtų būti. Jautru, harker ir labai labai  nuoširdu. Labai.“ 

2012 m. birželio 11 d.

JUBILIEJINIS -75

                           
                     
                                  1939 - 2014
                                                          Jubiliejinis   

       
          Esu paminklas, bet ne vienas -
          Su tuo gyvenimu, kuris aplink mane.
          Jaučiu  – šią išmintį palaimino jau Dievas.
          Tikiuosi, kad ir Tau nebūsiu svetimas
          Ar bent jau ankštas, kad Buvau.
          O mano sieloje tegu gyvena Žemė
          Su Tavimi ir viltimi, kad bus geriau -
          Kad nereikėsią, kai lieki pasenęs,
          Ieškoti užtarimų prieglobsty
          Neįtikėtino Dangaus

                                         /parašas/

                                                                                                                                                                           

                                                                                                                                      KALENDORIUS  -75

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

                                            Su kilstėlėjimu po klebonišką

Kai laukiau 73 -ojo gimtadienio, parašiau eilėraštį, pavadinęs "Pasitinkant 74!" Maniau, kad  jo man pakaks iki 2012 metų sausio 29 d. Tačiau po kelių dienų, kai atverčiau kalendoriuje šitaip pažymėtą laiką, panūdo šį kūrinėlį pasiimti sau į palydovus, išeinant į tolimesnę kelionę, būtent į 75 metų sukaktį, nepaisant, kad jau buvau parašęs:

Dar nearti -
Bet jau dabar apvaikštau pakampes namų:
Seni daiktai
Vieni išmėtyti,
Kiti kažkur pradingę,
Bet juos visus į atmintį renku,
Apžiūriu tarpum vakare šešėlį
Žinomas, kad  greit užgęs,
Paniręs tamsoje...

Tiek, regis, užtenka, kad suprastum, kokias užsiėmimais žadėjau praleisti iki 75 m. sukaktuvių nutįsusį laiką, tačiau poreikis pasakyti daugiau negu reikia, "priklijavo" dar du posmus:

Dar vis tikiu, kad nearti.
Bet jau nereikia pokylių -
Užtenka tiek, kiek buvo.
Pilna rikiuotė grįžtančių namo karių.
Visi gyvi, visi lig vieno -
Nuo tūkstančio devyni šimtai trisdešimties devintų,
Tačiau kiekvienas žvalgosi iš savo metų
Jau nežinia kur dingusių savų.

Pirmyn!
Atgal nėra dairytis laiko.
Bet tai, ką savyje nešu,
Tegu ant popieriaus skiautelės laikos
Nuo lopšio
Iki dar ateinančių sapnų.

Būtent toks  nusiteikimas užgriuvo sielą, ryžtantis šį bei tą parašyti iš savo prisiminimų, suplakant  juos su fantazijos apraiškomis. Regis, senokai suprantu, kad sausas mąstymas mano smegenims nepriimtimas. Todėl nedaug pagalvojęs, į paskutinę  kelionę pasiėmiau ir beveik tuo pat laiku parašytą eilėraštį "Pasitinkant 74!"    

Apie šias aukštumas gal nekalbėkim.
Tylėsiu, skaudžiai širdimi suvokęs -
Ten švenčių jau nėra,
Ten, pelenais iškritę žodžiai,
It dūmai graužia iki ašarų akis.
Ir man nereikia net norėti
Priglusti lūpomis prie kryžiaus.
(Gal kryželio)?
Nuo jo nuėjęs Kristus,
Sėdasi šalia ir tyli.

(Ką besakys,
Kai šitiek jau gyvenimo pamatęs)

Taip, truputį pavargęs, žmonės.
Taip, ant akmens pakelyje prisėdau,
Bet ten, ant jo – ne dulkės;
Kažkieno į tylumą pavirtę žodžiai.
Gal paskutiniai dar žmogaus balsu kalbėti
Su Grigo Ratų girgždesiu burnoj...

Jei dar kas galite mane girdėti,
Tai irgi jau turbūt per Kristų.

Va šitaip ir išeinam į kelionę,
Kad nesugrįžtum...
2012-01-27

   Tai tiek įžangai, kurios protinga būtų nekeisti ir manau, kad taip atsitiks, jeigu, žinoma, šioje kelionėje ištversiu. Juokaudamas ir sau, ir kitiems  esu sakęs, kad paskutinį savo balių nukeliu į 2039- uosius. Žinau, kad tuo tik retas gali patikėti, o tarp tų, taip patikėjusių, suprantama, kad nėra ir manęs. Kita vertus, tokiai įtaigai dar laiko yra. Galbūt pavyks save įtikint. Juolab, kad  girdžiu:

tictac_ 
naudojant teisingus maisto papildus apie kelionę reikia pradėti mąstyti ties 104 )
Mute 
Geros mintys ...Į "TEN"
Raistinė 
Su liūdesio gaida, bet šitiek juk gyvenimo pamatęs - turtingas patirtim, dvasia didžiule, o širdis ta vis tokia pati - jauna, jauna...
marmurine lyra 
slegia ne metai, o suvokimas ir baimė. Palietėte, o tai ir yra svarbiausia. Be to skaitosi grakščiai.
Sutemų Sesuo 
...rašau penkis, nedėkokite, nes skundžiatės, kad reikia gaišti laiką, puikus šios dienos darbas ir tiek. Kristus nemirė, nemarinkite, jei ką

Palinkėjimai gimtadiebio proga

daliuteisk
2012-01-29 01:15:00 - [Trinti] - [Atsakyti]
Labas rytas, Pranai
Su gimtadieniu!
Kur skubi, kad niekaip negaliu pasivyti?
Kiekviename žmoguje yra ne po vieną, o po keletą žmonių, kartais net labai skirtingų, tai aš labiausiai sveikinu tą Pranucį, kuris rašo ir linkiu jam šviesių kūrybos valandų.
Atsargiai su kleboniškom - tegu šiandien už Tave geria kiti. Ir aš - cinkt nuo pat ryto!

Pranas:
Dėkui, Dalija.
Bet ir aš rytą turiu.
Taigi - už kleboniškos ir:

Sveika, burna, nebūk durna, kai pakelsiu - išsižiok.

nebeieškau | Atsakyti 2012-01-29 12:30:07 [Trinti]   
Gražios šventės proga negalėdama atnešti Jums tikro rožės žiedo, atnešu sveikinimą iš visos širdies. Būkit sveikas ir laimingas! Jūsų žodžius prisimenant linkiu, kad dar ilgai ilgai širdim gražiai pasaulį girdėtumėt. Ir pridursiu nuo savęs — ir mus savo kūryba džiugintumėt. Gero ir linksmo gimtadienio 

klevas | Atsakyti 2012-01-29 14:30:37 [Trinti]   
Jaučiu mielą pareigą užeiti šiandieną pas Jus į svečius ir pasveikinti. Tegul tai bus dar vienas brandus obuolys į metų kraitę. Ačiū Jums už Žmogiškumą ir Išmintį, kuriuos nuolat randu Jūsų kūriniuose. Gražių metų

Su nuoširdžiausiais linkėjimais -
Violeta - klevas

zirzule | Atsakyti 2012-01-29 18:17:15 [Trinti]   
Su gimtadieniu tave, mielas Pranai. Terieda karieta tavo dzūkijos kalneliais ir paklonėm nesparčiai, bet tvirtai 

spilgutė | Atsakyti 2012-01-29 15:30:58 [Trinti]   giedrex26 | Atsakyti 2012-01-29 19:04:09 [Trinti]   
Mielas Pranai, siunčiu Jums šimtą bučinių Gimimo Dienos proga ir pačią šviesiausią laimės žvaigždę nuo dangaus...ilgiausių metų kūryboje ir gyvenime.....

Ramunė Vakarė | Atsakyti 2012-01-29 20:31:47 [Trinti]   
Sveikas, p. Pranai. Sveikatos sveikatos sveikatos Jums. Visa kita Jūs turite 

Laũmele | Atsakyti 2012-01-29 23:16:56 [Trinti]   
Ilgiausių metų ilgiausių..., sveikatos metų, sveikatos..., kūrybos metų linkime... na ir džiaugsmų dar didelių
......bandžiau padainuot 

zirzule | Atsakyti 2012-01-30 20:54:50 [Trinti]   
palaikau tavo programines nuostatas 

radaa | Atsakyti 2012-01-30 00:11:39 [Trinti]   
Mielas Pranai, skubu pasveikinti Jus su Jūsų diena. Šilčiausi, nuoširdžiausi linkėjimai Jums  - daug šilumos, šypsenų, sveikatos, neišblėstančios kūrybinės energijos ir gražių Jūsų svajonių, tikslų įgyvendinimo.... Nuoširdžiai, nuoširdžiai apkabinu JUs

... iš dnr. (paskutinio) -2

Vasario dienos...
Ačiū! Greit pavasaris ateis.
Pirmieji paukščiai taikosi sugrįžti.
O mažas vyturėlis jau prigludo prie širdies
Ir gieda net speige,
Kai Celsijai žemai nukritę.

Kiek daug gajos!
Kiek ištvermės,
O paukšti mažas,
Tu išnešioji po speigais apkritusį pasaulį.
Tai ne vanduo į šilumą nubudęs kapsi – laša,
Tai tu, mažyli, su pavasario dangum,
Dar nepraaušus jam,
Grįžai į sielą.

... iš dnr. (paskutinio) - 4

Šaltumo net per trisdešimtį C.
Gražu, kaip Užpoliarėje kad buvo. 
O sieloje kaip angelas laimingas, kad galiu
Varėnoje
            bent retsykiais
                                su Arktika kvėpuoti.

Dėkoju jai už tuos kelis apšalusius metus,
Kuomet net speiguose žmogus į ledą nepavirsta –
Kaip jūra Barenco,
Kaip spengianti tyla,
Išėjusi pagroti į ausis M. K. Čiurlionio.
Ir šiandien dar atsimenu,
Atrodytų, užmiršusius tautybę žmones,
Kurie padėti eidavo
Neklausdami, kas tu...

O Užpoliare!
Su tavim – beveik be Dievo.
Ar ne todėl, kad grūdinai mane
Į trupinėlį plieno?