Įvadiniai užrašai: dar nearti...

Поделиться712012-08-29 04:47:26

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Ieškodamas ir velnią surasi
[/align]
Rugpjūtis 2012
teka 06:19
leidžiasi 20:19
ilgumas 14.00

Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena

Šiandien 8°C / 17°C, mažai debesuota
Rytoj 9°C / 19°C, giedra

29
TREČIADIENIS
Adolfas Sabina Barvydas Gaudvydė Beatričė
Mergelė - Drakonas - 242 / 35

**********************************************************

Paraščių rašalas (20)

Žaltys

Šaltai prisiglaudė prie kūno šliužas
Ir, virptelėjęs uodega, taip tarė:
— Nors panašus, bet ne gyvatė,
Žaltys esu, bičiuli,
Netyčia su kalnais tave užgriuvęs.
Galbūt gerai, kad šitaip atsitikę,
O tu teisus: jis, girios atsiskyrėlis šventasis,
Į Šklėrių sodžiaus įkūrėją panašus...
Mačiau, kaip iš toli žiūrėjo į tave,
Ir ašara po ašaros per veidą sliuogė,
Jau šimtmečiai keli, kai čia
Ir vis dėlto — išsaugo Dievas žmogų žmoguje.
Net aš, žaltys, lig šiolei verkti neišmokęs.
Galgi ir tau, kaip Zaratustrai tarsiąs žodį:
O ar žinai
„kodėl į šitą girią išėjau,
į šitą nykumą klaikiausią?
Ar ne todėl, kad žmones aš
taip pat per daug mylėjau? “
Galvok.
O aš manau,
Kad šie kalnai ne šiaip tave užgriuvo,
Su savo gyvastim visa.
Ateisiu pas tave dažniau,
Vis likdamas kažkur, bet visuomet šalia.
Kad ir akim matyt galėčiau,
Ir žodį ištartą girdėčiau.

— Dėkoju tau, žalty. Nors šaltas,
Nors į gyvatę panašus,
Tačiau svarbu, kad tai ne Ji, o Tu.
Nesielvartauk, kad verkti neišmokęs.
Ir Dievas ašarot nemoka.
Betgi yra šalis, yra,
Patvinusi Čepkeliais, smėlio kopomis, miškais.
Tikėkime abu, kad dar sugrįšime atgal.

— Galbūt, bet kažin ar surasime ten žmogų.
Gal pakuždėki atsiskyrėliui šventam,
Kad žinome vienatvei iškilesnę vietą
Nei ši į „nykumą klaikiausią“ panašėjanti giria.

— Tau apie tėviškę?
Tu apie Šklėrius?

— Kokia graži vieta
Ten atsiskyrėliui gyventi...

2012-08-29 11:17:47
Pelėda

**********************************************************************
Žalia žolė:
Pelėda
2012-08-29 14:18:44
Ačiū, Algirdai.
Ir Tave, ir Daliją irgi skaitau... Bet kaip matai, vis rečiau ir rečiau atsiliepiu į mūsų raštus. Ir ne tik todėl, kad mane kalnai užgriuvo - suprantu, kad daug čia komentuojančių nesupranta apie ką parašyta. Žinomiausias tau pavyzdys - vienas neva didelis fantaskas Aurimaz, (ar kaip ?), kuris pasigiria, kad net ir Ž.Ž. pavadinimą įpiršęs. O faktiškai ši svetainė "užvogta" iš jo tikriausio įkūrėjo. Deja, prie šio nešvaraus darbo prisidėjau ir aš...
Kaip?
Ogi savo nuomonę reikšdamas.
Neduok die, kad mano daliai ir vėl atsitiktų kažkas panašaus.
Tai gal ?

Ražas Parašė komentarų: 735 2012-08-29 - 13:52:38
Skaitau, skaitau, Dzieduli, Tavo raštą ir Tavo norą grįžti, dar neišėjęs, o jau suskubai sugrįžti...tėviškė, o kas Tave iš jos išvarė?..kol ji Tavyje, jos ir atimti nieks negali. Pasikviečiau šią proga H. Radauską: „Savo pažadą ištesėjęs/Tu girdėsi: krenta lašai —/Ir stovėsi kaip Odisėjas,/Nežinodamas, ar grįžai.//

Laima Parašė komentarų: 258 2012-08-29 - 12:19:16
Kokia graži ir prasminga pabaiga, puikus darbas

giedrex26 Parašė komentarų: 9003 2012-08-29 - 12:00:57
...galima...ir reikia daug kartų skaityti...didelė poetinė ir filosofinė įkrova...tikra atgaiva...

Laũmele Parašė komentarų: 5319 2012-08-29 - 11:45:54
Sėkmės kūryboj...reikia įsiskaityti, daug prasmės

spilgutė Parašė komentarų: 6187 2012-08-29 - 11:25:46
paskaitau jūsų kūrybą laiks nuo laiko. Sudėtinga ji . Sėkmės jums.

Rašyk:

2012-08-30 07:48 danutej
Patiko. Kokia graži vieta, ten atsiskyrėliui gyventi...

2012-08-29 23:49 Tom Kom Potas
Antras stulpelis labai patiko. Geri ir kiti, bet šitas man - super. Dėl vaizdinių kontraversiškumo (šaltas - verkti) ir svarbos to kas esi viduje, o ne to, į ką panašus.

2012-08-29 22:12 A Puokas
Vingrokas žaltys - nuo stabmeldystės per Zaratustrą pas krikščionis nuvinguriavo. Suprantu, kad talpus simbolis. Bet ar ne "pergrūstas"?

2012-08-29 21:07 Mažoji_ _Auginsim avį
Įdomiai ir gražiai (:

2012-08-29 20:20 Razbainykas
Taip, Sakalėle,
labai panašiai užkabina,
taip man šnabžda į ausį kaimynė,
panašiai kaip kad darant abortą,
ar kai krenta juoda kryžių korta...

2012-08-29 18:11 žiemvakariais
na taip, žaltys bent jau negelia

2012-08-29 11:27 Senamadžius
Prisiglaudė prie kūno šliužas
Ir virptelėjęs tarė.
- Nors panašus į šliužą,
Nesi gyvatė
Žaltys, esi bičiuli -
Su kalnais užgriuvęs.
5.

2012-08-29 11:26 Sakalėlė
Nuo iki labai giliai užkabina,5.
----------------------------------------------------------------

Iš nedidelės peštynės su Aivaru:
GLP__
Tamsus vanduo
Tamsus vanduo, aš palinkstu – jame
sidabro akys veriasi virš girios,
tenai, it ženklo kokio laukdama,
būtybė blaškos – nei gyva, nei mirus.

– Ką duosi jai, jei nieko neturi?
– Mylėjau kalbą kaip mylėti dera
vaikus bei žmoną senstančią, kuri
many poeto nekentė.
– Ko gero,

ji bus teisi, nes, amžiams išduota,
vaikus augino, auklėjo, slapta
tavy tavim žavėjosi iš tolo,

kol tamsią girią kantriai auginai.
– Tamsus vanduo bei tamsūs šuliniai,
sidabro akys, reginčios vien žolę.

2012-08-29 20:59 Pranas
Vaikiškas eilėraštis. Labai. Dar ne poetas, o jau vaikus palikęs auginti žmonai ir geidžiantis jos pagyrimų. Atsiprašau... O kad ne poetas, tai - parodyk bent vieną eilėraštį, kuris, išskyrius šį, yra čia. Keliauji po Lietuvą, ieškodamas kelių žmonių publikos ir jų aplodismentų, o čia tūkstantinė. O ir publika labai jauna.Pridėk dar ŽŽ, kurios svetainė mažesnė, bet užtat didesnė jos gyvenimiškoji patirtis.
Taigi, parodyk bent į vieną poetą, kuris ne tik nenorėtų susitikti su tokia publika, bet ir joje būti.
Tau, Aivarai, mes nereikalingi.
Ir nepyk, kad piktokai kalbu. Kartoju dar:
Šiose dvejose svetainėse esi be poezijos.
Atsiprašau - esi su vienu eilėraščiu.
O tik paklausykim:(adreso nerodau)
– Mylėjau kalbą kaip mylėti dera
vaikus bei žmoną senstančią, kuri
many poeto nekentė.
Nekokia ta meilė, jeigu matai senstančią...
Bet ką gi, jaunas brolau, su tavimi bedaryti? Nujaučiu, kad tavo gyvenimio kelyje bus daug bėdų, kol esantis Žmogus tavyje, privers elgtis kitaip - net ir eilėtaščius pasėti iš saujos, kaip sėjėjas grūdus į arimą. Tikiuosi, kad iš tų grūdų duonelės ir pats išaugai...
Būk drūtas ir... ir....(jeigu juokus supranti) nepaleistuviauk. Poezija, nors ir tavo, bet iš tikrųjų ji ne tik tavo. Kitokiu atveju ji uždus.

GLP__
Pranai, j

Pranas
Kol kas tiek užtenka, kiek parašei.
Sėkmės Tau, kurios linkiu nemeluodamas nė viena raidėle...

GLP__
Pranai, jūs painiojaye tris erdves: realią, kurioje gyvename, virtualią ir eilėraščio erdvę. patarimas: niekada nepainiokite autoriaus ir lyrinio herojaus gyvenimo, tai du be galo skirtingi dalykai, nors ir tui bendrų sąlyčio taškų.
tai tiek nepiktai.
2012-08-29 21:20

Pranas
Ir vėl - painioju?
Gal tik kai ką tuo "painiojimu" pabrėžiu? paryškinu?
O dėl piktumo?
Prašau..
Aš tokia prabanga neatsliepsiu...
2012-08-29 21:32

GLP__
taip, pabrėžiate mano nuojautas. bet turėtumėte žinoti, kad mūsų šešėliai negyvena už mus. ir jums sėkmės.
2012-08-29 21:35

GLP__
ir išsisaugokite savo komentarą, jeigu jis jums svarbus, nes greit nei jo, nei kūrinio neliks.
2012-08-29 21:37

Pranas
Ačiū. Išsaugosiu, jeigu dar suspėsiu.
2012-08-29 21:41

Pranas
Išsaugojau. Ir kūrinį, ir komentarą.
Būk drūtas, Aivarai. Ir nebijoki mūsų, nepaisant, kad neretai užgaulūs esme. Bet poezija - ne pasivaikščiojimai su panele.
2012-08-29 21:55

0

Поделиться722012-08-30 14:27:28

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Atradęs siūlą, rasi ir kamuolį.

[Rugpjūtis 2012
teka 06:21
leidžiasi 20:17
ilgumas 13.56

Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 18°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 11°C / 19°C, debesuota

30
KETVIRTADIENIS
Adelė Feliksas Kintenis Augūna Adauktas Gaudencija Laimis Joris Vesta
Mergelė - Drakonas - 243 / 35

Dabar aš Dievą myliu: žmonių jau ne. Žmogus man pernelyg netobula būtybė. Ir meilė žmogui pražūtį man reikštų"

0

Поделиться732012-08-31 09:30:45

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės - dantys barškės

Rugpjūtis 2012
teka 06:23
leidžiasi 20:14
ilgumas 13.51

Pilnatis
14 mėnulio diena

Šiandien 11°C / 19°C, debesuota
Rytoj 12°C / 20°C, debesuota su pragiedruliais

31
PENKTADIENIS
Izabelė Raimundas Raimunda Vilmantas Vilmantė Raimondas

Laisvės diena
Interneto dienoraščių (blogų) diena
Mergelė - Drakonas - 244 / 35
------------------------------------------------------

Paraščių rašalas (21)

Pavargęs

Prisimenu, kaip laukiančių pašaukdavo,
Net priekaištai dejuodavo balse:
– O! po paraliais, kas beatsitiko –
Kalnai užgriuvo ar dar – kas?

Manęs nešauks.
Nėra kam šaukti.
Gimtieji Šklėriai jau kone išnyko...
Ir iš tiesų – teisus žaltys, ištaręs:
Kokia graži vieta
Ten atsiskyrėliui gyventi...

Seniai pro kaimą ėjo karas,
Bet net degėsių nepaliko –
Degėsių ir dabar nedaug,
Užtat puvėsių – pilnos akys...
Na taip, sakykime, ir aš galiu mylėti žmones,
Kaip Zaratustra ar šventasis girios.
Sakykime – jų akimis žydėtų mano akys,
Sakykime – pro langus vėjai smėlio nepustytų
Ir grikiai vėl žydėtų kaip kadaise,
Apspitę bitėmis ir muzika M. K. Čiurlionio...
Bet ėgi, kas čia taip pasakė? –
<i>„Dabar aš Dievą myliu;
žmonių jau ne.
Žmogus man pernelyg netobula būtybė“</i>

Ir išgirstu:
Sustojo žingsniai prie manęs.
Taip tik šventieji vaikščioti išmokę.
Neskauda net ir žolei,
Kai pėdų nelieka.
Lyg vėjas vaikščiotų po ją.

– Sapnuoji, Pranai, netgi po kalnais.
Sunku man buvo patikėti,
Kad Čia iš Ten kažkas ateis.
Pasaulis didelis, bet... Šklėriai – lašas.
Ateis iš jų ir šauks jau užmirštu vardu.

– Dar nešaukiau.
Tik nuojautose, regis, aptikau
Savo gimtinės įkūrėją Šklėrių.
Bet ne todėl, kad jo ieškot ėjau –
Man Zaratustra įtaigiau rūpėjo...

– Ir vis dėlto dėkoju tau.
Mano žodžius čia iškalbėjai,
Seniai tai buvo, o matai –
Dar gyvas, gyvenu, esu,
Tačiau tave užgriuvusių kalnų aš nežadu nukelti:
Kad ir žmogus – pabūkime kartu.
Nuo Dievo, kaip ir atsiskyrėlio vienatvės,
Pavargęs iki kaulų, iki smegenų...

0

Поделиться742012-09-01 01:10:32

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Cukrum gyvenimo nepasaldinsi

Rugsėjis 2012
teka 06:25
leidžiasi 20:12
ilgumas 13.47

Pilnatis
14 mėnulio diena

Šiandien 13°C / 20°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 15°C / 20°C, giedra

1
ŠEŠTADIENIS
Egidijus Verena Gytautas Burvilė Gytis
Mokslo ir žinių diena
Mergelė - Drakonas - 245 / 35
***********************************************
Paraščių rašalas (22)

Atšliaužk, žalty...

Kai tyluma tokia,
Kai suprantu,
Kad ir save išgirsti moku,
Atrodo, kad žinoti įdomu,
Ką apie mano būtį kalba žmonės.

Esu pasakęs jau,
Kad niekas nepašauks
Greičiau pareiti iš kelionės,
Tačiau išlieka išdidumas sieloje lig šiol:
Privalo šaukt,
Privalo pasiilgt manęs
Ir neršt pasaulį, kol suras,
Kol radinį aplaistys ašarom
Ir aukštu dvasios pakylėjimu.
O aš tuomet (galbūt) ištarsiu:
– Mylėjau jus.
Ir štai girdžiu,
Kaip mano vardą kalbina minia.
Laiminga, nepalikus užmarščiai ir mirčiai
Galbūt kažkur yra dangus,
Tačiau manasis nusinuogino –
Ir štai jau savo akimis regiu:
Nieko gražesnio neturiu,
Kaip, žmones, jus...

Siela suvirpa.
Kalnai užgriuvę – irgi.
O ir iliuzija išnyksta pamažu –
Vėl atsiskyrėlį, vėl girios šventąjį girdžiu
Ko ne į veidą kalbant Zaratustrai,
Kad meilė žmogui pražūtį jam reikštų.

O Zaratustra jam atgaliniu:
„Kam apie meilę čia kalbėti!
Aš dovaną žmonėms nešu.“
----------------------
Atšliaužk, žalty,
Priglauski prie kaktos
Taip savo šaltą kūną,
Gesinki ugnį mintyse...

2012-09-01 08:51:58
Pelėda

Žalia Žolė:

spika Parašė komentarų: 6718 2012-09-01 11:39:31
skaitau po keletą kartų...ačiū už grynas mintis

Ramunė Vakarė Parašė komentarų: 6982 2012-09-01 10:30:22
Kaip jus kad, žmonės... > kaip, žmonės, jus
Ir dvasios pakylėjimu aukštu. > ir AUKŠtu dvasios pakylėjimu

Ir neršt pasaulį, kol suras, > plati mintis...

Su Baronu Miunhauzenu:

Baronas Miunhauzenas
Aišku, na, sėkmės tuomet!
2012-09-01 12:22

Pranas
Dar vieno nėra , būtent, A. Maldonio. Ši trijulė buvo neišskiriami draugai iki kol juos pradėjo išskirdinėti mirtis. Na, o dėl savęs pasakysiu tik tiek: dabar, tik dabar, taigi senatvėje pirmą kartą skaitau, tiksliau - skaitinėju, F. Nyčę, na, ir kai ką savaip "persirašinėju". Jaučiu, kad man patinka šis gyvenimo pabaigoje išprotėjęs vokietis- filosofas. Apie 11 metų išbuvo toje būsenoje, būtent tiek, kiek prireikė , kad taptų nepaprastai žinomas. Beje, ne kaip kvailys, o kaip įdomus pasaulinio mąsto filosofas, pripažintas net aukščiausio rango politikų.
Geros subatėlės linkiu, gerb. Barone Miunhauzenai. Tikiuosi, kad mano užrašai Jums netrukdys.
2012-09-01 12:20

Baronas Miunhauzenas
Na, vienas jau neberašo. Kitas dar turbūt teberašo, bet taip, aš juos laikau be abejonės grafomanais. Ir didesniais. Man visada įdomu būdavo, kodėl rašote kiekvieną dieną? Ar tiek daug visko prisikaupia, ar tiesiog įsigyvenot į tą ritmą, kad kiekvieną dieną reik parašyt naują ir kitaip negalit, nes viduj veržia?

Pranas
Argi nuostabu, jeigu rašo grafomanas. Bet yra produktyvesnių. Pavyzdžiui, A. Baltakis, J. Marcinkevičius ir kiti, kai, pasak jų pačių, rašydavo po tris ir daugiau...
Taigi, su geriausiais linkėjimais Miunhauzenai.
2012-08-31 23:11

Baronas Miunhauzenas
Sveiki, noriu tik paklaust. Jūs rašydamas kiekvieną dieną po naują eilėraštį nemanot, kad tai grafomanija? (draugiškai)

Rašyk
Pranas
Aha, ačiū, stengiuosi būti atsargus. Bet kai netikėtai žmogų užgriūva kalnai,(gal jo paties? gal ne tik jo?) tai sunku numanyti, kokie pokyčiai jo smegenyse įvyksta.

2012-09-01 11:42 pažvelk į sodomą
tomis dovanomis labai naudojasi visokie nepripazinti talentai, tokie kaip Hitleris, velei apjungdamas i draugija visus ismanancius ir neismanancius, taip pat Wagneri su Nietzche.
atsargiai, Pranai.

2012-09-01 10:41 Tom Kom Potas
Vienas žaltys ne tik vėsumą, bet ir gundymus kartu buvo atsinešęs (: Patiko dovanos - meilės santykio ieškojimai. Labai graži ir prasminga ir ši "rašalo" dalis.
Įvertinkite komentarą:Geras Blogas

0

Поделиться752012-09-02 06:02:58

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Abrako arkliui pagailėsi - duonos neturėsi
Rugsėjis 2012
teka 06:27
leidžiasi 20:10
ilgumas 13.43

Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien 14°C / 20°C, lietus
Rytoj 10°C / 20°C, mažai debesuota

2
SEKMADIENIS
Ingrida Protenis Vilgaudas Steponas Vilgaudė
Mergelė - Drakonas - 246 / 35

*************************

Paraščių rašalas (23)

Žibukas

Įsidegė ugnelė ir negęsta.
Net niekas neskuba gesinti jos,
Kol suprantu,
Kad jonvabalis, šviesą radęs,
Tamsoj parodo į save — esu.
O vabalėlis — mažas mažas...
Žibukas, pasakykim dar,
Tačiau koks iškilus,
Koks nuostabiai žavus peizažas,
Kai ieškai ir savy šviesos,
Kai nori kalnus nuo savęs nustumti,
Išeit į laisvę ir sugrįžt namo...
O, girios atsiskyrėli šventasis!
Iš po kalnų matau žvaigždes
Ir patikiu į tavo Dievą,
Kuris tik vienas ir tik tau...
„Daina, verksmu.
Niūniavimu savuoju ir juoku,
Aš garbinu tą Dievą,
Kuris yra tik mano Dievas“, —
Iš tavo lūpų išgirstu
Ir ... ką sakyti?
Taip, Dievas jis, nors ir mažytis,
Į šitą jonvabalį panašus,
Tamsoj įkūrusį ugnelę.
Kaip netikėti dieviška galia,
Kuri parodo esant šviesą?
Kad ir nedaug, labai nedaug...
Bet ir dėl jos mums reikalingas Mano Dievas,
Nors duot su juo kitiems ne ką gali.
Net ir žmonėms.
„Neduok jiems nieko“, —
patarė šventasis Zaratustrai.

0

Поделиться762012-09-03 06:21:52

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Vienas piktas darbas kitą gimdo

Rugsėjis 2012
teka 06:29
leidžiasi 20:07
ilgumas 13.38

Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 19°C, giedra
Rytoj 13°C / 19°C, debesuota su pragiedruliais

3
PIRMADIENIS
Berta Bronislovas Bronislova Grigalius Sirtautas Mirga Bronislava

Mergelė - Drakonas - 247 / 36

*********************************

Pranas
Labas.
Kur dingo (ar dingsta) „ Vešlios ševeliūros pojetui"?

pažvelk į sodomą
šiaip tai negražu ten, jums geriau neskaityt gal. tas dingimas yra kriminalinis, toks visų numylėtinis už tai atsakingas.
webei nė motais, nė matais. nulis sveikų jai.
2012-09-02 18:36

pažvelk į sodomą
sveiki. pojetas dingo, ne ševeliūra.
o jei tik ševeliūrai neduota išsilaikyt, tai yra beveik niekis, sako ir gyvenimas linksmas ar nelinksmas prie to prisideda
2012-09-02 18:33

GLP__ (Aivaras)
Tekstas "Vešlios ševeliūros pojetui" ištrintas. Esi įspėjamas paskutinį kartą.

Šnekoriui (Jonui)
Labas.
Kartas nuo karto parašyk. O aš žadu kurpti lyg ir tokį vitražinį dalyką: Pakeliui į 100 arba Kalnais užgriuvęs

0

Поделиться772012-09-04 08:41:21

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Visi barščiai vienu vardu, tik ne visi skanūs

Rugsėjis 2012
teka 06:30
leidžiasi 20:05
ilgumas 13.35

Pilnatis
18 mėnulio diena

Šiandien 13°C / 19°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 13°C / 19°C, debesuota

4
ANTRADIENIS
Ida Rozalija Girstautas Germantė Rožė
Mergelė - Drakonas - 248 / 36

***********************************************

Paraščių rašalas (24)

Ką pasakytų Šklėriai?

Pats sau sakau,
Pats sau ir atsakau.
Matyt, taip būdavo nė kartą ir anksčiau,
Bet kai kalnais užgriautas,
Kai girią atsiskyrėlio šalia jaučiu,
Kai vos kvėpuoju,
O jonvabaliai ar, sakykime – žibukai
Išsišviečia kaip žvaigždės danguje...
O Dieve, ačiū, kad nemiręs,
Kad dar esu.
Ir jeigu taip užtruksią dar ilgiau,
Tikiu, kad net žibukas taps Mano Dievu.
Gal tas, kuris arčiausiai prie akių
Ir gal todėl drąsiau ugnelę neša,
Kurią Viltim jau vadinu.

Ką pasakytų mano Šklėriai?
Nukvaišo senis.
Te numirs greičiau,
Kad nuodėmių per žodį (arba mintį)
Jo sieloje bent kiek mažiau.
Jau Šklėriams pasakų nereikia,
Kaip ir lopšių, beje.
O kryžių, žinoma, Pranuci, dar sukalsim
Ir... amen.
Ne jonvabalis...
Visagalis teis tave..

Kalbu, putoju po kalnais,
Netgi žaltys nepasirodo.

Kažin, ko reikia,
Kad galėčiau vienatve save nuteist,
Net įtikėjęs, kad tuomet... šventasis?

0

Поделиться782012-09-05 07:16:28

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Blogam ir danguje bloga, geram ir pekloje gera.

Rugsėjis 2012
teka 06:32
leidžiasi 20:02
ilgumas 13.30

Pilnatis
19 mėnulio diena

Šiandien 13°C / 18°C, mažai debesuota
Rytoj 12°C / 17°C, debesuota su pragiedruliais

5
TREČIADIENIS
Laurynas Erdenis Dingailė Justina Stanislava Stasė

Mergelė - Drakonas - 249 / 36

PAKELIUI į 100

arbA

Kalnais užgriuvęs

Korektūra

Mintis neišsiplėtė, nes jau manyta, kad neblogai būtų, jeigu sugebėčiau surinkti arčiau vienas kito išmėtytus daiktus, nes, nepaisant kokia bebūtų jų vertė, bet jie mano ir todėl, manau, neteisinga paskandinti užmarštyje. Jau ansčiau, būtent birželio 10d., ilgiau apie tai nemąstydamas, lengva ranka užrašiau:
PAKELIUI į 75
(1939 – 2014)

Dienos varduvininkas Galindas šyptelėjo:
— Nieko naujo po šia saule, bet pirmyn, Pranuci.
— Sakai, nieko naujo? Tai kad ne visai.
— Ai, taip priimta sakyti. O kas tau užkliuvo mano žodžiuose?
— Kai po dviejų metų, taigi savo jubiliejiniuose slampinėsiu, tarkim, po birželio 10 d. akivaizdu, kad sekmadienio mišios nerūpės. Bus eilinė darbo diena —antradienis . Net ir saulė tekės minute vėliau. Leisis irgi anksčiau. Dienos ilgumas bus sumažėjęs keliomis minutėmis.
— Juoktis ar ką daryti? — atidžiai į veidą pažvelgė Galindas.
— Taip partašyta kalendoriuje.
— Suvokiu, kad „ Lietuvio kalendoriuje“. Atrodo, jau daug metų kaikitokio neturi Bet iš kur toks įsitikinimas, kad tiek sulauksi?
— Dėl to nesijaudinki, mielas varduvininke. Kiekvieno žmogaus mirtis tik pakeliui.
— Tik?
— Manau, kad TIK, nes žmogaus kelionė, susitikus su ja, nesibaigia.
— Tai gal netrukdysiu,— užsidėdamas ant galvos lengvą kaip nosinaitė vasaros kepurėlę, pasakė Galindas ir, padavęs ranką: — Laikykis, Pranuci. Žinau, kad seni žmonės nerangūs ir net mirti tingi.
— Galbūt, Galindai. Gal,— vangiai pasakiau ir pamaniau, kad gal tuos 75 vertėtų išbraukti, nes iki jų belikę labai nedaug laiko.
Užbraukiau ankstesnį būsimosios knygos pavadinimą ir parašiau:

PAKELIUI į 100
arba
Kalnais užgriuvęs

0

Поделиться792012-09-05 09:03:11

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Kur pušis išaugo, ten ji ir graži
Rugsėjis 2012
teka 06:34
leidžiasi 20:00
ilgumas 13.26

Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 12°C / 17°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 11°C / 15°C, debesuota su pragiedruliais

6
KETVIRTADIENIS
Beata Faustas Vaištautas Tautenė
Mergelė - Drakonas - 250 / 36

Paraščių rašalas (25)

Švietėsi

Tu netikėk,
Bet aš vis tiek kalbėsiu,
Kas man atrodo buvus taip...
Aš dar sugrįšiu iš kalnų nelaisvės
Ir, paieškojęs Kristaus motinos paveikslo,
Sakysiu, kaip kadais:
— Išeik iš rėmų
Ir vėl pabūkime kartu.

— O ką tai reiškia — būt kartu?
Beveik kaip galvoje,
Suklusęs girios atsiskyrėlį girdžiu.

—O šventas,— nejaugi nežinai,—
Pasakė už mane žaltys,—
Poezijai, jei tiesą Zaratustrai pasakei,
Esi neabejingas:
(„Kuriu čionai dainas
Ir jas dainuoju,
O kurdamas juokiuos, verkiu, niūniuoju:
Taip garbinu aš Dievą“).
Todėl net gėda iš tavęs girdėti:
„O ką tai reiškia — būt kartu“?
Girdi — dejuoja po kalnais žmogus.
Bet gal ne tik?
Gal ir poetas?
Ne kartą leidosi dangus į jo namus
Ir Jėzaus Kristaus motina taip pat.

— Ataušk, Žalty, užminsiu koja.
Žinau, kalnais tokių kaip tu
Nebeužgriauti...

— Štai žaltį tu matai.
O ar jame matai šventovę?
Parimki ant lazdos, šventasis,
Aš, regis, atsimint kai ką galiu.

Ir išgirdau save per žalčio tartą žodį:

„Gal ne paveikslas,
Gal tik mano akys,
Bet švietėsi
Nuliūdusių paguoda —
Švenčiausia Marija iš Pivašiūnų.
Nesižegnojau,
nes atrodė
Šviesa paveikslo ne todėl —
Tiek metų rėmuose
Ir visą laiką tą pati...
Ant rankų laiko savo sūnų
Jėzų Kristų,
Vis supa jį mėnulio delčioje
Ir net sūnus neauga.
O reikia juk kažką Marijai pasakyt.

Ir pasakiau,
ištiesdamas rankas
į liūdintį paveikslą:
— Išeik iš jo, Marija. Atsigauk...
Ir leisk man panešioti tavo sūnų.

Paveikslas švietėsi
Ir, regisi,
Kad mano žodžiai
Taip pat šviesos šešėlį numetė ant jo.

Susikaupiau ir reikia laukt...“

— O Viešpatie, bet juk esi!
Dėkoju tau, Žalty,—.

Bet tik mintim taip suskubau ištarti:
Kalnai nuščiuvo
Ir padėjo keltis.
Išnyko mažos jonvabalių šviesos
Ir saulė vėl viršum galvos,
Palinkus leidos vakarop.
O nuo kalnų su savo su gyvate ir ereliu
Per girios atsiskyrėlio vienatvę
Pas klonių žmonės Zaratustra ėjo.
— Nepavydėk.
Ką aš turiu, turi ir tu,—
Pasakė, šypseną ant lūpų užsidėjęs.

0

Поделиться802012-09-07 06:49:35

Автор: Pranas
Администратор
Откуда: Vilnius
Зарегистрирован: 2011-02-02
Приглашений: 0
Сообщений: 1925
Уважение: [+0/-0]
Позитив: [+0/-0]
Пол: Мужской
Провел на форуме:
21 день 13 часов
Последний визит:
2024-12-14 20:18:01

Glostyk gaidį kiek nori - vis tiek kiaušinio nesudės

Rugsėjis 2012
teka 06:36
leidžiasi 19:57
ilgumas 13.21

Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 15°C, mažai debesuota
Rytoj 12°C / 16°C, debesuota

7
PENKTADIENIS
Klodoaldas Pulcherija Regina Bartas Bartė Palmira Klodas

Panevėžio diena
Mergelė - Drakonas - 251 / 36

*****************

Ilzė Butkutė:
Žinau, kad šią savaitę prisiminsiu kaip vieną ryškiausių metų savaičių. Ne tik todėl, kad nuo ryto lig vakaro vyksta smagiausias koučingas. Todėl, kad vis dar kaip mažas vaikas širdyje kolekcionuoju neįtikėtinus žmones. Ir savo kolekciją papildžiau kaip reta. Jau dabar žinau, kad ilgėsiuosi mūsų ekipažo apsnūdusių rytų ir iškalbingų vakarų, kaskart keliaujant atgal į Vilnių, kai virš Trakų raudonuoja vėstantis dangus ir snaudžia sustiklėję ežerai, arba tokių naktų kaip ši, kai prašmatniai nusiauksinęs dylantis mėnuo atsainiai seka mus lyg sotus žvėris, žiūrintis iš šilkinio bronzinių debesų patalo. Žinau, kad jau niekada nebebūsiu tokia pati, kaip ligi šiol. Tai šitoks geras jausmas.PatinkaNepatinka · · Nebesekti pranešimųSekti įrašą · Dalintis · Prieš 5 val. · 9 žmonės(-ių) tai mėgsta..

Daiva Pamaiva Aš dar nenoriu miego. Bet dar noriu pagyventi.

Eglė Kačiulytė Nežinau, Ilze, ar turėčiau apie tai rašyt, bet, rodos, šiandien nujaučiau savo mirtį. Sutikau begales niekad nesutiktų žmonių, kalbėjau ne savo burna, organizmas signalizavo keistus, itin keistus pojūčius, darbe sekėsi, na tikrai nepabijosiu pasakyt, kaip prieš mirtį,.... žodžiu, visas vaizdas pavydėtinai geras. Ėmiau sau pati pavydėti ir taip užsimaniau gyventi...

Pranas Karlonas Dėt to gyvenimo tai pasakysiu taip: jeigu žmogus nori gyventi, tai niekas jam to netrukdo. Prieš kurį laiką buvau pasiryžęs išgyventi 75, bet jau žiūriu, kad iki teik nedaug belikę, vos metai, tai pasiryžau gyventi 100, o kad neužmirščiau tesėti pažado, pradėjau rašyti kažką panašaus į užrašus — knygą, pavadinęs ją „Pakeliui į100 arba Kalnais užgriuvęs“. Vėliau žiūrėsiu, kaip toliau bus, bet jau suprantu, kad dar bent metų prireiks baliui tokiam jubiliejui atšvęsti. Įsivaizduoju stalą kaip kelią, nutįsusi per kelis kilometrus per visą Šklėrių sodžių, apspitusi svečiais, dainuojančiais „ Ilgiausių metų linkime...“
Kviečiu, Ilze... Žinoma, Egę Kačiulytę taip pat su Daiva Pamaiva.

PAKELIUI į 100

arbA

Kalnais užgriuvęs

Saulė tekėjo 03:43

Mintis neišsiplėtė, nes jau manyta, kad neblogai būtų, jeigu sugebėčiau surinkti arčiau vienas kito išmėtytus daiktus, nes, nepaisant kokia bebūtų jų vertė, bet jie mano ir todėl, manau, neteisinga paskandinti užmarštyje. Jau anksčiau, būtent birželio 10d. (2012 m.), ilgiau apie tai nemąstydamas, lengva ranka užrašiau:
PAKELIUI į 75
(1939 – 2014)

Dienos varduvininkas Galindas šyptelėjo:
— Nieko naujo po šia saule, bet pirmyn, Pranuci.
— Sakai, nieko naujo? Tai kad ne visai.
— Ai, taip priimta sakyti. O kas tau užkliuvo mano žodžiuose?
— Kai po dviejų metų, taigi savo jubiliejiniuose slampinėsiu, tarkim, po birželio 10 d. akivaizdu, kad sekmadienio mišios nerūpės. Bus eilinė darbo diena —antradienis . Net ir saulė tekės minute vėliau. Leisis irgi anksčiau. Dienos ilgumas bus sumažėjęs keliomis minutėmis.
— Juoktis ar ką daryti? — atidžiai į veidą pažvelgė Galindas.
— Taip partašyta kalendoriuje.
— Suvokiu, kad „ Lietuvio kalendoriuje“. Atrodo, jau daug metų kai kitokio neturi Bet iš kur toks įsitikinimas, kad sulauksi?
— Dėl to nesijaudinki, mielas varduvininke. Kiekvieno žmogaus mirtis tik pakeliui.
— Tik?
— Manau, kad TIK, nes žmogaus kelionė, susitikus su ja, nesibaigia.
— Tai gal netrukdysiu,— užsidėdamas ant galvos lengvą kaip nosinaitė vasaros kepurėlę, pasakė Galindas ir, padavęs spustelėjimui ranką: — Laikykis, Pranuci. Žinau, kad seni žmonės nerangūs ir net mirti tingi.
— Galbūt, Galindai. Gal,— vangiai pasakiau ir pamaniau, kad gal tuos 75 vertėtų išbraukti, nes iki jų belikę labai nedaug laiko.
Užbraukiau ankstesnį būsimosios knygos pavadinimą ir parašiau:
PAKELIUI į 100

arbA

Kalnais užgriuvęs

— Kaip, kaip? Kalnais? Tai jau tikrai taip,- vėl Galindas ir, norėdamas prakalbinti savo bičiulį: — Girdi, Nikai, kokiomis aukštomis natomis mūsų dziedulis gieda?
— O ką? Te gieda. Ausys dėl to nenukris,— atsiliepė abejingu, tiesiog mieguistu balsu Nikas.
— Bet tu įsivaizduok, kokie tie kalnai turėtų būti. O! nuo jų viršūnių net svaigu žvilgterėti žemyn. Bet, žinoma, giesmė graži. — Ir jau man:
— Giedok, dzieduli, kad toks ūpas. Tik va pagalvojau, ar nereikėtų pridėti dar bent metų, kurių prireiktų tokiam jubiliejui atšvęsti. Įsivaizduoju stalą kaip kelią — per visą Šklėrių sodžių, apspitusį svečiais ir dainuojantį „ Ilgiausių metų linkime“...
— Smagu, Galindai, su tavimi šnektelėti. Ir svarbu, kad ne niekus malam. Apie jubiliejinę puotą nepagalvojau. Dėkui, mielasis.
Jau daugoka metų, kai atsiradusi tradicija dar vis tęsiasi — kiekvieną rytą, saulei patekant, nepaisant kur bebūčiau, mane aplanko varduvininkai. Ne visi. Aplanko tik tie, kurių vardai įrašyti „Lietuvio kalendoriuje“. Šį kartą jų du — Galindas ir Nikas. Triukšmo nedaug, bet saulė, artėdama prie Joninių, rytus įšviečia anksti ir tą kartą ji tekėjo 03‘ 43“. Nelengva nubust ir išeiti į žmones būnat žvaliam, net jeigu esi varduvininkas, bet atsiradusiai tradicijai jie buvo ištikimi ir paslaugūs. Susitikimai be darbotvarkės ir laiko reglamento, atrodydavo įvairiai, bet dažniausia neužtrukdami skirstydavomės kas kur, kartais nė karto per visą dieną nesusitikdami, tačiau būdavo smagu žinoti, kad esi ištaręs žmogui žodį. Štai ir Nikas, paduodamas atsisveikinimui ranką, įdėmiai sužiuręs į veidą, tačiau lyg miške:
— Aū! aūūū! Dzieduli, aūūūū!
— Dar sapnuoji, Nikai.
— Ačiū. Išsisnūduriavau. O šaukiu netgi ne miške, o kalnuose.— Ir vėl kaip anksčiau: —
Aū! aūūū! Dzieduli, aūūūū!— Ir jau taip: — Kvaila, ar – ne? Niekuomet kalnuose nesu buvęs, tačiau jausmas toks, kad iš tiesų kaip kalnuose. Sakyk, kokių kalnų čia judu su Galindu pripaistėte?
Galindas, gavęs proga, padainavo:

Po aukštus kalnus vaikščiojau,
Saldžias uogeles rankiojau...

Smilkiniuose pradėjo tvaksėti: kalnai, kalnai...
„ Aš, turbūt, ne apie tuos kalnus, apie kuriuos jie. Aš, turbūt, apie savo kalnus ir, galbūt, net truputį: apie Šklėrių, — galvojau, kažkodėl nemokėdamas girdėti, ką kalba varduvininkų pražiotos burnos, tik iš toli, iš labai toli išgirstu spiegiantį, tačiau pažįstamą moters balsas, tačiau ir jis netrukdė, nes atrodė , kad prasmingiau įsiminti ir kada nors užrašyti smegenyse pakilusius žodžius:

Su Adolfu daug žodžių Jo paskaitę,
Tik nežinau, ar tai svarbu,
Jei jis anksčiau,
O aš – dabar...
Tuomet juk Nyčės nežinojau,
Tačiau dabar per jį jaučiu:
Su Adolfu labai panašūs —
Žmogus jis buvo kažkada,
Kaip aš dabar esu.

Gražiai atsimenu, kai Galindas padavė gurkšnį šalto vandens ir paprašė, sakydamas:
— Nuryk, Pranuci. Viskas bus gerai. Kalnuose dar naujokas. O ten daug ko nežinomo tau.
— Mano kalnuose? Šklėrių kalnuose?
— Kaip netikėtai. Staiga. Ūmai. Širdelė ar dar kas? Gaila, jeigu taip ir neapvaikščios savo kalnų.
— Reikia gydytojo,— pakalbėjo Nikas.— O ir rytas gražus. Saulė teka. Gaila,— dar pridėjo.

0

Trys pelėdos

Меню навигации

Пользовательские ссылки

Информация о пользователе