Gegužė 2013
teka 05:04
leidžiasi 21:28
ilgumas 16.24
Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena
Šiandien 11°C / 20°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 13°C / 20°C, debesuota su pragiedruliais
22
TREČIADIENIS
Elena Julija Rita Eimantas Aldona Julė
Tarptautinė biologinės įvairovės diena
Geriau būt paprastu žmogum, nei kiaule
Jautis - Gyvatė - 142 / 21
*****************************************************
224 (+XXIX)
Svečiai
Iliuzijų čia daug,
bet jos ne iš miražų;
metamorfozėmis įsiterpia į būtį —
ką tik lopšy sūpaus,
matydamas save prieš daugel metų
ir net girdėjosi,
kaip pirmą kartą ūgtelėjo traukinys.
Šįkart kažkas jau beldžia į duris.
Širdis aprimsta.
Laikrodis jau be tiksėjimų rodyklę suka.
Tikėsite ar netikėsite, bet dar Esu:
tuk, tuk...
Ateina, ieško, kalbina ir prašo
net paskaityt iš traukinio eilių,
nors jų, deja, nedaug turiu.
Išlikę prozos,
bet ir jos ne kažin kiek,
tačiau skubu sutikt svečius,
ir nelabai svarbu,
ar jie žiupsnelis fizinės tikrovės,
ar ataida iliuzijų, kurias mielai sarielis IXI
papiktnaudžiauta
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 17:57
sarielis IXI
Pirmą dalį vertinu trimis. Antra - perdaug asmeniška ir papiknaudžiauta gyvenimo traukiniu.(ūktelėjo)
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 13:29
Audris Purlys
Jei traukinys ūgtelėjęs, tai daug iliuzijų sutalpins. 
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 13:11
Kirtis
Iš Jūsų nuolat mokausi, daug pasisemiu. Ačiū už puikią kūrybą.)
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 09:31
Pranas
Dėkoju, Gunta. Tavo komentaras prasmingas verčia peržiūrėti ir tobulinti kūrinį.
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 09:19
Gunta
tiek patiko ( o pabaigą taip sukeisčiau) tada viskas patiko - pasirodė įdomus tekstas, savotiškas ir ne dekoratyvinis ar lyrinis; ir ne dienoraštinis, o literatūrinis tekstas:
Iliuzijų čia daug,
bet jos ne iš miražų;
metamorfozėmis įsiterpia į būtį —
ką tik lopšy supaus,
matydamas save prieš daugel metų
ir net girdėjosi,
kaip pirmą kartą ūgtelėjo traukinys.
Šįkart jau
Be tiksėjimų rodyklę suka Laikrodis.
Širdis aprimsta.
Ir lyg į duris kas beldžiasi
Tuk Tuk...
Skubu sutikt svečius,
Tikėsite, ar netikėsite,
ir nelabai svarbu -
ar jie žiupsnelis fizinės tikrovės,
ar ataida iliuzijų...
su tom prozos detalėm, (kas ko prašo, ir t.t. viskas supaprastinta, susiaurinta, subuitinta - mėgėjiškai ir susismulkinta, ardo tekstą - jo vientisumą.) man tiek kiek pacitavau, (ir ne kursyvu, Jūsų tekstas, bet sukeistus eilutes, žodžius kai kuriuos, vietomis.) Beje, kažkodėl rašyčiau širdis apmiršta - arba širdis nuščiūva - dar geriau būtų, kada lyrinis herojus, laikrodžio negirdi, o tą pabeldimą - išgirsta... (užfiksavimas nepaprasto svečio, kuris, gal iliuzija, o gal ji?.. nes lyrinis herojus skuba vis, kas liečia ją - jis vis jos laukia, lyg jau gyvendamas ir ja, ( ir viešnia ir ne viešnia, ateinančia kartą - o lydėjusia šalia visą gyvenimą, (o gal net ji laukia, kada laikas ateis, visą gyvenimą nuo pirmo įkvėpimo...) toks gautųsi įdomus tekstas suteikiantis daugiau erdvės interpretacijoms svečio, ir erdvės mintims apie tai, kad atėjus tam tiram laikui - kai laikrodžio rodyklė praranda garsą ir tik suka valandas, minutes, sekundes - ir atsiranda tas buvimas keistas, kad rodos jau mintimis paraleliai herojus randasi vis su anapus. tai todėl, tą tiesmuką kalbėjimą - buitišką, išmesčiau; palikčiau taip, kad tai būtų nepasakyta tiesmukai, o tarp eilučių ta informacija - išliktų. tai rašyčiau širdis APMIRŠTA, arba NUŠČIŪVA - fiksacija svečio, užuomina į nepaprastą svečią, kurio gal nėra už durų, bet jis yra, visas gyvenimas, veikla - nėra mirties be gyvenimo... tai būtų atsisakyta nuo buitinio, tiesaus kalbėjimo, atmetus tuos visus - "esu - tuk tuk...", arba tų visų "prašo prozos, jų ne kaži kiek turiu" ir t.t.
taip surašius tekstą - jis išraiškoje literatūriškesnis, ir jau ne toks siauras, MAT, tada jis tinka ir ne tik rašančiam - rašiusiam per gyvenimą savo, tada jis tinka ir ariančiam - tiksliau, arusiam dirvonus, turint savo arklį, arusiam dirvonus viso kaimo gyventojams, gal kas atėjo "tuk tuk" paprašyti arklio, ar kad pats, pasiėmęs jį, ateitų, dirvonų apartų?, tada tekstas tinka ir drožinėjusiam skulptūras, ir bet kam - sulaukusiam jau didelio amžiaus - kada prisimenamas pirmas išgirstas garsas kuris buvo jau suvoktas ir įsirašė į atmintį, ir čia pat jau girdima, kaip suka laikrodis rodyklę be "tik tik" visai šalia, to iš atminties išnirusio pirmojo suvokto aiškiai garso, ŠTAI viskas čia pat- rodos ranka paduoti ir tas lopšys, kuriame suposi žmogus ir tas "tuk tuk" nepaprasto svečio... Ir pavadinimą rašyčiau -> "Svečias...")
tai gi - rašyčiau taip. Kodėl? išdėsčiau išsamiai.
4 (vieną baliuką nuimu už tą buitiškumą ir susiaurinimą, tai yra už išpildymą - o pati idėja-užmanymas, mintis, tai labai gerai.)
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-05-22 06:10
Senamadžius
Kviečiu į traukinio kupė...
Ir važiuojam,
ieškot naujų eilėraščių,
kaip žemuogių, kaip grybų -
už miesto.
Kviečiu į traukinio kupė...
