Spalis 2013
Saulė
teka 07:57
leidžiasi 18:10
ilgumas 10.13
Pilnatis
Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien 4°C / 6°C, smarkus lietus
Rytoj 3°C / 6°C, debesuota

21
PIRMADIENIS
Uršulė Raitvilas Gilanda Hiliaras Vilma
Žmogus žmogui vilkas
Svarstyklės (09.23-10.22) - Svarstyklės - Gyvatė - 294 / 43

071 (+XXIX)=75

1. Pelėda Siųsta: 2013-10-21 11:28:28
Rausti, Dalija, galima ir „Rašykuose", bet dažniau tuose pasivaikščiojimuose, ką ir  pati žinai, nebūna lengva.
Sėkmės  nuoširdžiais linkiu ir kūrybingo literatūrinio Vilniaus. Tikiuosi, kad  jau esi čia, tarp Balsių ir Naujininkų.

Dalija:
Tavo žinutė Šnekoriui su nurodymu skaityti mano prozą privertė mane raudonoti.
Tebesu Kartenoj, bet nebeilgai.
Laikykis, meistreli.
------------------------------------------------

Spalis 2013
Saulė teka 07:59 -leidžiasi 18:07- ilgumas 10.08
Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien 2°C / 5°C, debesuota
Rytoj 5°C / 11°C, giedra

22
ANTRADIENIS
Donatas Malvina Severinas Viltaras Mingedė Aliodija Severas
Maža piktybė didele pavirsta
Svarstyklės (09.23-10.22) - Gyvatė - 295 / 43

070 (+XXIX)=75

Spalis 2013
Saulė - teka 08:01- leidžiasi 18:05 -ilgumas 10.04
Pilnatis
18 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 11°C, giedra
Rytoj 10°C / 16°C, lietus

23
TREČIADIENIS
Sanginas Ramvydė Odilija
Molekulės diena
Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 296 / 43

069 (+XXIX)=75

-----------------------------------------------------------------

Spalis 2013
Saulė teka 08:03 - leidžiasi 18:03 - ilgumas 10.00
Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 14°C, mažai debesuota
Rytoj 7°C / 14°C, mažai debesuota

24
KETVIRTADIENIS
Antanas Daugailas Švitrigailė Rapolas Gilbertas
Jungtinių tautų organizacijos diena
Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena
Vogtu arkliu tik kalėjiman nuvažiuosi
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 297 / 43

068 (+XXIX)=75
----------------------------------------------------------------

Spalis 2013
Saulė teka 08:05, leidžiasi 18:01, ilgumas 09.56
Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 11°C, mažai debesuota
Rytoj 6°C / 14°C, lietus

25
PENKTADIENIS
Krizantas Švitrigaila Vaigedė Darija Inga Krizas
Konstitucijos diena
Žmogus žmogui vilkas
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 298 / 43

067 (+XXIX)=75

Traukinys. Pasimatymas duobėje

Kreivų kelių nebūna.    Po kupė nesidairiau. Nerūpėjo atlikti, kad ir greitą žvalgybą. Erdvė talpi, bet ne tokia, kad, pasak konduktoriaus, nors baseiną statyk, jūrą įsileisk. Per plotį nuo durų iki lango, užleisto languota kaip šachmatų lenta užuolaida, gal pora metrų su trupučiu. Per ilgumą bent dvigubai matas didesnis. Vos konduktoriui išėjus, tuoj sunkus it bulvių maišas sėdausi ant suolo, panašaus į senovės laikų pasoginį kuparį, ir alkūnėmis užgriuvau staliuką. Panašioje savijautoje jau buvau įpratęs galvą padėti ant trikampiu sulenktos rankos taip, kad jos kairysis smilkinys tvinkčiotų į delną, o rankos pirštai galėtų pavaikščioti po viršugalvį panašiai kaip armonikieriaus po savo instrumento klavišus. Net nepastebėjau, kuomet toks įprotis atsirado, tačiau jis nemenkai gelbsti, kai pasilikęs vienas, panoriu susivokti aplinkoje. Žinojau, kad man ruošiama nauja kupė, bet tai nerūpėjo — po traukinį slankiojau, kur pakliūva ir neatrodė, kad kas draustų. Gal todėl, kad pats draudimas atrodęs neįprastai — tiesiog negalėdavau ateiti, kur panoręs, kaip kad negaliu įlipti į dangų. Ir tai atrodė labai natūralu: būni tik ten, kur leista. Ir be jokių užraktų, o dabar...
   Pramerkiu akį ir matau, kaip čia, ant kupė staliuko, prie rankų alkūnių, numestas platus ir stiprus jūreiviškos išvaizdos diržas su prisegtais dvejais raktais ir varine sagtimi, ant kurios masyviai įsprausti plaukiantys vandenys ir inkaras. „Negi čia taip ilgai užtruksiu“— pamaniau, bet toks vaizdas greit nusistelbė, nes pamačiau neseniai —gal prieš dieną, kitą, gal prieš kelias — sapne matytą duobę. Mačiau atsimindamas, bet dabar ji atrodžiusi reikšmingesnė. Duobės vaizdas gyvas, kaip ne iš atsiminimų. Net pakeliu galvą nuo rankos delno, žvalgausi it norėdamas suvokti, ar šioje kupė užtektų vietos įsprausti atmintyje matomą duobę. Atsimena ir konduktoriaus: ilgam ar neilgam čia — kas pasakys? Bet tikra, žmogau, kad šios rūšies patalpos traukinyje turi neįprastą savybę augti, keistis, paklusti valiai. O ši talpi, nors baseiną statyk, jūrą įsileisk. Argi ne?
   Ausys užspringsta spengiančia tyla. Klausausi jos ir bijau, kad ilgai neužtrukčiau dar sykį matydamas save susapnuoto duobėje. Vieno. Kaip prieš dieną ar kelias. Net pačiam sau norisi meluoti, kad, ko gero, man nepavyksta atsiminti viso sapno, kad gal dalis jo neatsiveria, nes tuoj po jo esu parašęs:
... jau neišeina būt kitaip.
Čia, pakraštėly Lietuvos,
Net neaidi bažnytiniai varpai.
Atrodo, išdejavo savo.

Žiūriu pro lietų.
Kaip gyvena — nematau,
Tačiau matau
Kaip neseniai gyveno,
Kai medis ten
Namais po sodžių aidi
Ir prausiasi rytai gaidžių giesmėm.
Nežino dar,
Kad būsiu jam praeivis,
Nemokantis į tėviškę pareit.

Jau neišeina būt kitaip.

   Akyse migloja.
   Vėl palinkstu ant staliuko ir sugražinu galvą parymoti ant rankos delno, girdėdamas kaip godžiai pulsuoja smilkinys.
   — O gal? — tariu vienąkart.
   — Ką gal? — atsiliepiu kitu kartu ir, neišgirdęs greito atsakymo, raginu:— Sakyk, ką gal? Ar manai, kad kartu su Šklėrių sodžiumi tau joje būtų geriau? Laimingesnis būtum?
   — Baik!— tariu trečią kartą. — Bet savijauta tokia, kad iš duobės dar vis neišėjęs, nes niekaip neatsimenu, kad tai būčiau padaręs. Bet, Dieve mano, kokia ji nuostabiai švari, kad net gėda, — pradedu pusbalsiu kalbėti su savimi.
   — Sakai, gėda?
   — Turbūt joks sapnininkas duobės negiria. O vis panašiai arba net taip: esą, blogas ženklas ją, taigi, duobę kasti. Aš vis kasiau, nors jau buvau įsikasęs į ją giliai kaip šulinyje. Arba vėl: įkristi į duobę irgi, neduok Dieve, koks blogas ženklas. Net matyti duobę prieš save niekam nelinkiu, nors pranašystėse toks reginys liudija, kad taip pasapnavęs žmogus, jo tykančio pavojaus gali išvengti. Bet ir be sapnų apie duobę daug dalykų pasakyta pradedant reikšmingu:nekask kitam duobės, nes pats įkrisi.
   — Kitam, kaip suprantu, nekasei. Pats sau.
   — Atrodo, kad pats sau. Mano duobė nebuvo kažkieno iškasta. Žinojau, kad tai mano paties netrumpo gyvenimo darbas. Lyg ir galima tarti, kad į šitaip iškastą duobę talpinasi visas gyvenimas. Paskutinis įsimintinas sapno epizodas irgi paliudija, kad iš to, kas jau buvo, niekas nedings. Bent duobės pavidalu. Yra ne taip kaip, yra, o yra visuomet kaip jau buvo, buvę, nes ir laikrodžio sekundžių tiksėjimas atiduoda tave praeičiai, būtam laikui. Taigi, praeičiai, būtam laikui,— pakartoju, stengdamasi neužmiršti šmėstelėjusios minties.
   Suprantu, kad kalbuosi su savimi, kad ir šį karta tylus, susikaupęs mąstymas persimetė į dialogo formą — atrodė, kad šitaip apglostant reiškinius jie darosi suprantamesni, po juos neršti patogiau, tačiau šį kartą dialogas gavosi garsesnis, negu atsitikdavo kitais kartais. Dar norėjosi tikėti, kad susapnuotą duobę protingiausia suprasti kaip nugyventą laiką. Šonai it šulinio rentiniai, it ištemptos stygos — atrodo, prisiliesi ir suskambės. Štai mesteliu dar vieną kastuvą smėlio į viršų, ir stebiu, kaip ji aklinai užsidarė. Žemė ne tik duobės dugnu po kojomis, ji taip pat dugnu ir viršum galvos, užgesinusiu paskutinę dangaus skiautelę. Vadinasi netiesa, kad „gyvam duobės nėra“, kad „gyvas į žemę nelįsi“. Ši duobė būtent tokia, kai ji turi ne tik dugną, bet ir uždengta žeme viršų.
   Ausyse vėl suspengia. Dialogas su savimi aprimsta, bet suprantu, kad darbas nebaigtas, kad specialiai kratausi atsiminti save duobėje, kuomet ji be dangaus ir kuomet reikia - gal eilėraščiu, gal kitaip parodyti:
Štai ta vieta,
Iš kur išeinančiam
Kreivų kelių nebūna.
Pelėda 2013-10-25 05:50:30

KomentaraiModeratorius (-ė): Pakeleivis Sukurta: 2013-10-25 13:02:02 Skaitau Traukinį, mąstau. Įdomus požiūris ir išraiška.
Pasikartojau tai, kad „iš to, kas jau buvo, niekas nedings. Bent duobės pavidalu. Yra ne taip, kaip yra, o yra visuomet kaip jau buvo, buvę, nes ir laikrodžio sekundžių tiksėjimas atiduoda tave praeičiai, būtam laikui.“

į duobę talpinasi visas gyvenimas > gal geriau telpa arba subėga (nes talpinasi > pats darosi, kad tilptų, spraudžiasi į rėmus; bet jei tinka mintis, šiuo atveju galima palikti)

Panašioje savijautoje > panašios savijautos, panašiai jausdamasis (vietininko linksnis būsenai, būdui ar požymiui reikšti nevartotinas )
dvejais raktais > dveji raktai yra du rinkiniai? Pasigilinsiu, gal be reikalo pastaba.
dialogas gavosi garsesnis > gavosi šia reikšme nevartotinas > išėjo, pavyko (paieškoti atitikmens pagal kontekstą, bet tik ne gavosi. Gaunasi = atsigauna)

Kailas Spenseris
Rašymo patirtis stilistiškai matyti, bet, kaip apačioje Šnekorius minėjo, kaip atskirą kūrinį vertinti sunku; nors ir neturiu nieko prieš miglotas pradžias, anaiptol, tačiau kai gauni tik ją, neaišku, kur ji nuves, į kokybišką skaitalą ar ne. O ir pagal kitus autoriaus kūrinius spręsti būtų neteisinga; vertini tai, ką matai dabar. Pamąstymai apie duobes artimi, ypač, kad neprisimeni, išėjai iš jos ar ne, ir kad ji netgi švari, tačiau tolesnės mintys pasirodė kiek per kasdienės, buitinės, pernelyg dažnai girdėtos tokiam monologui, kuris turėjo būti kaip ir kažkoks ramstis kūrinio pradžiai, jei, apskritai, kažkoks tęstinumas laukia šio teksto.

2013-10-25 11:37 Šnekorius
Šnekorius 
Kaip atskirą darbą vertinti būtų labai problematiška. Reikės palaukti kaip čia viskas vinguriuos toliau. Tekstas nušlifuotas puikiai.

-----------------------------------
Spalis 2013
Saulė teka 08:07 - leidžiasi 17:58 - ilgumas 09.51
Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien 6°C / 14°C, lietus
Rytoj 12°C / 14°C, lietus

26
ŠEŠTADIENIS
Liudginas Mingintė Evaristas Liaudginas Vita
Kai negalėsi, tada pastenėsi
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė -
299 / 43

066 (+XXIX)=75

... X. 27
Skelbia: Vytautas mirė.
Žemė lapais kaip auksu klota.
O aš,
pasirėmęs į savo gimtinę,
kaip lazda:

— Viešpatie aukštas, pagonių karaliau,
ant galvos neužkėlęs karūnos,
gal prašau, gal meldžiu:
į Žalgirį senį priimk.
Klupęs žirgas, krauju ištekėjo,
kas pagirdys jį ten?

Skelbia: Vytautas mirė.
Sminga į žemę nukritus lazda.
Ar žaliuos dar kada?
2013-10-26 19:14

2013-10-26 23:41 Pranas
Pranas 
Tai vienas iš geresnių mano tekstų... Konkretus, beje, kaip špyga panosėje.
Linkėjimai Asmodėjui. Būkite!

2013-10-26 22:04 tictac_it
tictac_it 
taip taip , suprantama, gal ir neblogai - jei kiek sklandžiau būtų realizuota ta mintis ... o dabar - aštrumas yra , teksto nėra 2

2013-10-26 19:33 Kadagys
Kadagys 
Labai gražus kūrinys apie mūsų praeitį, patiko.

2013-10-26 19:33 Smalsė
Smalsė 
Na jau, menka parama Griunvaldui.

2013-10-26 19:28 Pranas
Pranas 
Aš taikiausi į Griunvaldą. Matyt, pro šalį mintis pračiuožė...

2013-10-26 19:18 Tom Kom Potas
Tom Kom Potas 
"klupęs žirgas krauju ištekėjo" - patiko. Mūsų tautai dažnai nedaug pritrūksta iki tikslo - tai žirgas klumpa, tai lėktuvą pašauna, tai paskutinis metimas pro šalį skrieja. Ir "Žalgiriui" šį sezoną pastiprinimo, ko gero, reikės (:

----------------------------------------------------------------
  Jau ryt saulė, atsukus  laikrodžių valandinę rodyklę atgal,  TEKĖS visa valanda anksčiau.

Spalis 2013
Saulė teka 08:09, leidžiasi 17:56, d. ilgumas 09.47
Delčia (dyla)
22 mėnulio diena

Šiandien 12°C / 14°C, debesuota
Rytoj 10°C / 14°C, lietus

27
SEKMADIENIS
Ramojus Tautmilė Vincentas Sabina Vincas
Vytauto Didžiojo mirties diena
Lietuvos saugumo darbuotojų diena
Kriminalinės policijos diena
Kaip kas išmano, taip save gano
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 300 / 43

065 (+XXIX)=75

juozupukas 
Galų gale atsiradai, Pranai. Ir telefono neparašei kaip žadėjai.
Aš trečias mėnuo kaip namuose, nevaikštau, tik įsikapstau į vežimėlį keletą kartų per dieną ir vėl gulėti. Galėtum dar kartą aplankyti. Gyvenu vienui vienas. Du kartus į dieną ateina slaugė padaro valgyti, patvarko šiek tiek. Šeštadieniais ir sekmadieniais niekas nelanko. Tvarkausi vienas. Baisiai norėčiau kad užlėktum, nesvarbu kada. Vakar gavau Juzės Juzėnės knygą "Lošikas" bet dar nedaug paskaičiau. Be to, norėčiau pasitarti dėl savo knygos sumaketavimo. Ir apskritai... Ilgai negaliu sėdėti.
Ir dar, atrodo, kad man kojos neprisiųs, nes labai rizikinga operacija. Taip ir turėsiu laukti paskutiniosios.
Na tai iki... Vis tiek pasilieku laukiantis.
2013-10-26 21:21

Pranas 
Nežinau, gal  Dalija ir pyks, bet perskaičiusi mūsų raštus  ji  štai kaip parašė:
Sveikas, Pranuci
Kaip gera, kad dar yra kas paklausia - kaip jautiesi? Kak žyvioš, starina?
Priimu viską taip, kaip yra, ramiai ir net džiugiai. Su malonumu pervažiavau Lietuvą, paganiau akis rudeniškuose vaizduose, nuoširdžiai, atvirai pasikalbėjom su dukra, dabar jau pailsėjau, o nuo rytojaus laukia vizitai pas gydytojus, nes reikia didinti vaistų dozes, dar kuriam laikui turėtų pagerėti, jei neras naujų ligų.
Labai sujaudino Juozupuko žinutė Rašykuose - kodėl jis vienas? Kur šeima? Man belieka tylėti ir nesiguosti - ne sykį pagalvoju, kad neteisinga, kad vaikai manim taip rūpinasi, aš tikrai nenusipelniau, visada pirma buvo darbas, o vaikai augo kaip grybai.
Būkim.
2013-10-27 05:11

Pranas 
Aš į tėviškę jau treti metai nenuvažiuoju. 
Nepriekaištauk. Ir nežinau, kada nuvažiuosiu. Bent iki pavasario  - tikrai, kad ne. O el. paštą  juk žinai. Nesuradau nei vienos žinutės. Kita  vertus, kodėl aš privalau parašyti tau pirma kad ir per "Rašyk"? Tokia  teise ir pats  gali laisvai pasinaudoti. Bet irgi ne, nesinaudoji.
Na, gerai. Aš truputį pyktelėjęs, todėl ir nevengiu aršesnio žodžio.
Iki.
2013-10-27 00:20

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:25
leidžiasi 16:39
ilgumas 09.14
Jaunatis
Jaunatis
1 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 11°C, smarkus lietus
Rytoj 7°C / 9°C, debesuota

4
PIRMADIENIS
Agrikola Karolis Modesta Vitalis Eibartas Vaidmina Vitalijus Vitalius
Kišenėj ir karaliui špygą gali parodyt
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 308 / 45

063 (+XXIX)=75

Traukinys. Pašnekesys su dainuojančiu sanitaru
   
   Turbūt reikėtų geriau suklusti, atidžiau įsiklausyti, nes suprantu, kad galvoje daugiau judėjimo. Atrodo, kad prasideda dalykai, panašūs į atsiminimus. Jau netrumpas laikas, kai jie ten lyg išnykę, o dabar... it genelis tai ten, tai šen pastuksena ir tose vietose, žiū, jau kažkas pradeda žaliuoti, augti. Jau atsimenu, kaip į mano būtį įslinko ypatos. Tas laikas neartimas, bet štai ir jis jau atželia, atsiveria vaizdais, kad nori — nenori, miela ar — ne, bet jie kaupiasi į didesnę panoramą ir darosi įdomu pasižiūrėti į patį save. Jau atsimenu, kodėl taip atsitikę, kad netikėtai apsireiškusias personas įpratau vadinti ypatomis, nors jokiuose žodynuose taip jas įvardijant nesu girdėjęs. O ar kažkur yra pilietis, pasu ar kitu dokumentu liudijantis Ypatos pavardę (ar vardą), deja, irgi nežinau, tačiau tikra, kad asmeniškai man Ypata yra žmogaus pavidalu apsireiškusi būtybė, atliekanti kitokios būties siųstojo misiją. Mielai tuo netikėčiau, bet kad ir kaip besistengiu, tačiau taip padaryti neįmanoma: atsimenu jį ne kaip nupieštą paveikslėlį ar literatūrinį personažą; atsimenu kaip ypatingesnę personą, kuomet neradęs jam geresnio pavadinimo, įvardijau: Ypata. Tuomet nebuvo net minties, jog dar kada teksią susitikti, bet ne šiaip gi pastebėta, kad žmogus planuoja, o dievas juokiasi: su juo, taigi Ypata, ne tik ne kartą susitikta, bet nemažai ir pakeliauta. Todėl spalio 4 dienos kalendoriaus lapelyje, suradęs nupieštą lygtį, ne netyčia padūmojau, ar nebuvo anksčiau manęs į šią kupė užklydęs Ypata, jau žinojęs, kad čia atsirasiu kaip jos gyventojas. Tai bene stipriausioji jo gebėjimų ypatybė — žinoti, kas bus ateityje. Tegu netolimoje, bet vis dėlto aplenkiant esamą laiką bent keliomis dienomis į priekį. O kaip dailininko niekuomet jo nežinojau, kaip matematiko irgi — ne, todėl nebuvo priežasties manyti, kad lygtį 088 (+XXIX) =75 kalendoriaus lapelyje nupiešęs Ypata. Kita vertus, neabejojau, kad nupieštoje lygtyje po lygybės ženklu įrašytas skaičius 75 negalėjęs užimti jo proto. Neprisimenu, kad būtų kada domėjęsis kieno nors mirties, gimimo ar kitokio pobūdžio proginiais jubiliejais. Nebuvo minties ir apie tai, kad Ypata galėjęs parašu priminti apie balių: esą, kada į balių kviesi? Tačiau pamanydavau, kad jeigu ryžčiausi septyniasdešimt penkerių metų sukakties puotai, Ypata pasiliktų tarp tų, kurių išeičiau ieškoti kad ir tolimiausiais keliais. Kad ir pėsčias, beje. Ir šit regiu, kaip plačiai prasivėrė kupė durys ir jų properšoje subaltavo storoko žmogaus fizionomija.
   — Nepykite, pone, — pratarė, — kad nepasibeldžiu. Sanitarai į palatas ateina be įspėjimų. Jaučiuosi kaip jos dalis. Kaip girdite, net kalbanti. Ir nesvarbu apie ką, ir nesvarbu, ar pats suprantu, ką kalbu, — padavęs sveikinimuisi ranką kalbėjo it senam pažįstamui, neužmiršęs padeklamuoti:
O kai tyliu, tai, žinoma, tyliu,
Bet tai nereiškia, kad negirdžiu.
Net priešingai —
Toks jausmas,
Kad pasaulį savyje nešu,
Netgi ne vieną,
O bent du:
Vienas galvoj,
Kitas širdy.
Galbūt ir trečias dar kažkur,
Trejybei reikalingas.
   — Poetas?
   — Poetas, pone, kaip suprantu, jūs. O aš sanitaras. Bet va toks: ateinu nepasibeldęs ir deklamuoju eilėraščius, nedaug paisydamas, ar ką suprantu, bet darbas, kaip sakoma, žmogų giria ir jam reikia aukotis, kaip tėvynei. Tai viena, o kita – pradedu suvokti, kad vis mažiau ir mažiau panaudojame smegenų potencialą, kad jie paliekami be mankštos...
   Sužiurome vienas į kitą akimis — mėlynakis jis, dangų nešiojantis akyse.
   — Gal galėtum pasakyti, ką ši kupė glaudė iki manęs, - paklausiau, neatitraukdamas akių.
   — Irgi pamišėlį. Tokia jau jos dalia. Vaizdavosi, kad miestą įkūręs. Šklėrius. Bet kur kas tokį matęs? Jokie daktarai neatsimena. Geografija, regis, taip pat.
   Ištraukiau suskaudusį delną iš balto žmogaus tvirtos saujos, bet pasilikome stovėti priešpriešiais ir arti.
  — Sakot, Šklėrių miestą įkūręs?
  — Taip sakė. Dainuodavo irgi puikiai. Bet, deja, visuomet tik vieną ir tą pačią giesmę. O jūs, pone, už kokius nuopelnus? — dabar jau manęs pasiteiravo sanitaras.
  — Ar į kupė?
  — Antonas Čechovas ją vadino palata.
  — Jis irgi čia gyvenęs?
  — Ateidavo, kaip gydytojas. Na, o kas jus lankys, net nežinau. Bet be priežiūros neliksite. Tikrai.
  — Ačiū.
  — Ne man dėkokite, o konduktoriui Anuprui. Neatsiveria, bet suprantu, kad pradėjo abejoti, ar tikrai jis Anupras. Ar jis, ko gero, ne Kazys. Grigas Kazys, tavo motinos brolis, o vadinasi, ir tavo dėdė.
   Atatupstas atsitraukiau atgal ir dribau užpakaliu anksčiau sėdėtoje vietoje. O sanitaras, girdžiu, dainuoja:
Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą,
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė – žirgą.
  — Matote kaip, pone. Tai jo daina. Giesme vadino. Dabar ji jau ir mano. Tegu ją ir ne taip dainuoju, kaip pamišėlis, bet dainuoju. Gera, kad pažinau jį ir netrumpai bendravau, — pakalbėjo ir vėl:
Žirgas kėlė balną,
Balnas kėlė raitą,
Raitas kėlė kepurėlę
Senai motinėlei, —
   Ir sudunksėjo bėgių sandūrose traukinio ratai: raitas kėlė kepurėlę \\ raitas kėlė kepurėlę \\ senai motinėlei.
   Sanitaras išėjo neatsisveikinęs. Netaręs nei „iki“, nei „sudie“, bet tai tik paryškino nuorodą, jog jis yra dalis šios kupė. O aš paėmiau žąsies plunksną, bakstelėjau ja į grandine pritvirtintą rašalinę: rašysiu, reikia...
Pelėda 2013-11-04 08:55:31

Pakeleivis Sukurta: 2013-11-04 15:39:57 Intensyvus eismas galvoje... Būtų lengviau sekti, jei pradžios gabale būtų pastraipos.
padavęs sveikinimuisi ranką kalbėjo > spausdamas ranką kalbėjo…jie paliekami > smegenys > josMielai tuo netikėčiau, bet kad ir kaip besistengiu > paprasčiau > kad ir kaip stengiuosiKita parašiau.
************

„Traukinys", Aurimai, protaujantiems,  mąstantiems apie žmogaus egzistencijas. Ne kiekvienam tai duota - m ą s t y t i. Turbūt todėl ir rezultatas toks - n u o b o d u.
Man — ne.
Būk drūtas!
2013-11-05 17:52

Aurimaz 
Beveik... nuobodu.

Šnekorius
Gerai, o svarbiausiai pradedu susigaudyti kas čia prie ko.5

Juozas Staputis 
Poetiškas. metaforiškas ir kartu filosofiškas pasakojimas.

******************************************************
Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:27
leidžiasi 16:37
ilgumas 09.10
Jaunatis
Jaunatis
2 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 11°C, debesuota
Rytoj 5°C / 7°C, debesuota

5
ANTRADIENIS
Elžbieta Zacharijas Audangas Gedvydė Florijonas Elzė
Vaižgantas pasveikink
Sava duona gardesnė už svetimus pyragus
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 309 / 45
062 (+XXIX)=75

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:29
leidžiasi 16:35
ilgumas 09.06
Jaunatis
Jaunatis
3 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 7°C, lietus
Rytoj 5°C / 7°C, debesuota su pragiedruliais

6
TREČIADIENIS
Leonardas Melanijus Ašmantas Vygaudė Armantas
Pyragų diena
Geriau žvirblis saujoje, nekaip sakalas danguje
Skorpionas (10.23-11.22) - Skorpionas - Gyvatė - 310 / 45
055 (+XXIX)=75

--------------------------------

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:31
leidžiasi 16:33
ilgumas 09.02
Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien 3°C / 6°C, debesuota
Rytoj 3°C / 8°C, debesuota su pragiedruliais

7
KETVIRTADIENIS
Ernestas Rufas Sirtautas Gotautė Karina
Po svetimu stogu ne visada patogu
Skorpionas (10.23-11.22) - Skorpionas - Gyvatė - 311 / 45
054 (+XXIX)=75

Traukinys. Šviesa iš kalendoriaus lapelio  

Dešinėje staliuko pusėje, kertėje tarp sienų, šalia lango įtaisyta trikampio formos lentyna, kur prikaišiota knygų, sąsiuvinių, bloknotų, segtuvų... Nebuvo sunku atsikelti, pakiloti jos mantą, paneršti susirandant prireikusio užrašams popieriaus, bet dar lengviau buvo kita puse atversti spalio 4 d. lapelį; jis tuščias, galima rašyti.
   Nuleidau ant jo žąsies plunksną, pavilginta rašalu ir matau, kaip paskui ja pasilieka žodis, kitas,  matau. kaip jie susirikiuoja į sakinį, sakinius. Lyg ir skubu laukdamas, kada išvysiu užrašant konduktoriaus Anupro vardą. Šį kartą man nesinorėjo jo šaukti dėde Kaziu ir manyti, kad esame giminės. Sielą nudegino sanitaro pasakyti žodžiai, jog, esą, būtent jis parūpino man kupė, kurią Antonas Čechovas vadinęs palata.
   Žinia gi, kad prieš mane joje gyvenęs pamišėlis, irgi nemenkiau atgrasi, nors ją saldino išgirstas miesto įvardijimas – Šklėriai.
   Kaip čia taip? — negebėjau susivokti. — Dėdė ir... še, sūnėnai, tau dovanų. Špygą panosėje būtų lengviau apuostyti O dabar? Vėl jaučiuosi it sugrąžintas į susapnuotą duobę ir tikiu, kad sapnai pildosi net traukinyje. Ir vėl atsimenu, kai pasėmęs kastuvu žemės, aklinai užsikasu duobėje. Gilu kaip šulinyje. Įsispyręs kojomis ir nugarą į jos kaip rentinį sienas, pasispirdamas rankomis sliuogiu į viršų – o gal, gal dar kažkaip pavyks išsikapstyti.
— Užsikasti save? Betgi ar gali taip būti? Ką panašaus ar bendro turi mano padėtis duobėje su padėtimi kupė? — bandau suvokti ir tai padaryti nesunku. Niekas manęs už liežuvio netraukė įtikinėti konduktorių, kad jis ne Anupras, kad tai netikras jo vardas, kad...
Žąsies plunksna tarp pirštų neišsilaiko. Slysta. Prie pirštų jos, kaip rašalinės prie stalo, grandine neprirakinsi. Atsargiai ją padedu atgal. Parašyta nedaug, o į tekstą nei Anupro, nei dėdės Kazio vardai neparašyti.
   Daug kas jaučiamės žinantys, kaip atrodžiusi viena Ivano Denisovičiaus diena. Kad ir aš. Bet ar žinau kaip atrodžiusi bent viena mano diena? Tiesiogine prasme: kokia ji galvoje? kaip atrodo sieloje? kokius parėdus dėvi mintys? Štai kad ir dabar — kaip susivokti, kur aš: ar traukinio kupė, ar jo palatoje? Kaip?
   — Iš tiesų, kaip? — kažkas pakrebžda galvoje, bet tai man nesutruko, atrodo, kad net balsu tariu: ir netiesa, kad, esą, pats sau duobės neišsikasi. Pats išsikasiau, pats ir užsikasu.
   — UžsikasI ar užsikasEI? — vėl galvoje.
   Neatsiliepiu. It nepaisau, bet suprantu, kad kažko geresnio dar tikiuosi. Antraip — argi sliuogčiau taip atkakliau nuo duobės dugno link jos viršaus, nors jis irgi it kamščiu užkištas smėliu. Sapnai, sapnai! Gal nekalbėkime apie viltį, kaip kvailių motiną.
   — Manai, kad protingiau kalbėti apie skęstantį, kuris ir už šaudo griebiasi?
   Neskubėdamas atsiverčiu kitą kalendoriaus lapelio pusę ir žinau, kad niekuomet dar taip atidžiai nežiūrėjome vienas į kitą, kaip šį kartą. Jis savo profiliu į mane, aš savo – į jį. Ir jeigu tai haliucinacijos tebūnie jos šventos: kalendoriuos lapelis švietėsi. Tyliai, neskubėdamas, labai panašiai kaip anuomet Švenčiausios Marijos paveikslas, kuomet liko parašyta:
Gal ne paveikslas,
Gal tik mano akys,
Bet švietėsi
Nuliūdusių Paguoda –
Švenčiausia Marija iš Pivašiūnų.
Nesižegnojau,
                nes atrodė
Šviesa paveikslo ne todėl,
Kad akimis sugavęs,
Stebuklą aiktelėčiau
Viešpaties vardu.
Tiek metų rėmuose!
Ir visą laiką ta pati:
Ant rankų laiko Jėzų Kristų,
Susėdę supasi mėnulio delčioje
Ir net sūnus neauga.
O reikia juk kažką Marijai pasakyti.
Ir pasakiau,
          ištiesdamas rankas
                           į liūdintį paveikslą:
— Išeik iš jo, Marija. Atsigauk!
Ir leisk man panešioti savo sūnų.
Erdvės nedaug,
Bet vis dėlto – daugiau:
Du kambariai, virtuvė,
Trys langai į kiemus žiūri.
Jei nepatiks —
Galėsi grįžt atgal.
Paveikslas švietėsi
Ir, regisi,
Kad mano žodžiai
Taip pat šviesos pluoštelį numetė ant jo.
Susikaupiau ir reikia laukti.
(„Švietėsi“)
   Negalvojau, kada tai atsitikę, bet žinojau, kad tokius dalykus reikia žinoti, atsiminti. Ir nepatikėti jų saugoti tik atminčiai. Smagu pasidarė, gera. Kaip Alisei stebuklų šalyje. Jaučiau, kad besišviečiant lapeliui, jos šviesoje ir atmintis išsiblaivė, įsišvietė. Po ją jau vaikščioja man pažįstami žmonės, su kuriais aš ten irgi laisvas kaip stepių čigonas.
   Pamatęs Joną iš Griškabūdžio, sakau:
   — Va, yra, esi tai ir būk.
   Neilgai tylėjęs ir rankose it glamžydamas kepurę, kurios niekuomet neturėjo:
   — Norėjau, Pranuci, perskaityti tavo knygelę. Kaip ji ten, taigi pavadinta? „Eilėraščio sėja“? Bet pasklaidžiau, pavarčiau ir kaip perskaitęs. Ačiū.
   Priėjusi Ema vėlgi:
   — O! suvalkieti, tu, regisi, pažįstamas su mano tėčiu. Pasakyk jam, ką daug kartų sakiusi. Na gi, pasakyk. Prašau.
   — Tu jo dukra? — pratarė Jonas iš Griškabūdžio ir jo rankų krutulys sustingo, užniemo.
Pelėda 2013-11-07 11:46:47
*******************

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:33
leidžiasi 16:32
ilgumas 08.59
Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
5 mėnulio diena

Šiandien 3°C / 8°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 3°C / 12°C, lietus

8
PENKTADIENIS
Severijonas Viktorinas Svirbutas Domantė Gotfridas Severinas
Europos sveikos mitybos diena pasveikink
Davė Dievas dantis, duos ir duonos
Skorpionas (10.23-11.22)- Gyvatė - 312 / 45
053 (+XXIX)=75

Šaukiu

Šaukiu,
Bet tu
Nelyginant į nebūtį įkritęs,
Net nežinia, kur kryžių pastatyti.
Ne šiaip šaukiu —
Te už tave atsiliepia kas kitas
Ir skundžiasi,
Kad ieškau mirtyje gyvų.
Bet gali būti,
Kad ir ten tavęs nėra.
Galbūt tik tavo pajautą, Eilėrašti,
Kaip gyvastį šaukiu.

su kava_fiu 
Atsiliepia, kad pasiskųstų. Oho.

su kava_fiu 
“Te už tave atsiliepia kas kitas“

Šnekorius 
Šaukei ir prišaukei tuo dar kartą patvirtindamas išmintį, kad belsk ir bus atidaryta. Šaunu. Penki be dvejonių

Kirtis 
Garsiai šaukiant, troškimai pildosi:))

Tom Kom Potas 
Liaudies išmintis byloja: kaip šauksi, taip ir atsilieps. Ir geriau mirtyje gyvų ieškoti nei gyvastį numarinti (: O šūktelta jausmingai. 4

Kadagys 
ŠAUNUOLIS PRANAI 5 Labai patiko k8rinys.

Pranas 
Ačiū. Matyt, todėl ir Smalsė.

Smalsė 
Gerb.Pranai, jus suprantu, kaip yra sunku prisišaukti tai, ko labiausiai trokšti.

********

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:35
leidžiasi 16:30
ilgumas 08.55
Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena

Šiandien 2°C / 11°C, lietus
Rytoj 4°C / 10°C, debesuota

9
ŠEŠTADIENIS
Aurelijus Paulina Dargintas Skirtautė Teodoras Estela
Degtinei į trobą įeinant, protas išeina lauk
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 313 / 45
052 (+XXIX)=75

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:37
leidžiasi 16:28
ilgumas 08.51
Priešpilnis
Priešpilnis
7 mėnulio diena

Šiandien 2°C / 10°C, lietus
Rytoj 2°C / 8°C, debesuota su pragiedruliais

10
SEKMADIENIS
Andriejus Leonas Vaišviltas Gelvydė Andrius Evelina
Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi
Būk nei saldus, nei kartus - saldų nurys, kartų - išspjaus
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 314 / 45
051 (+XXIX)=75

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:52
leidžiasi 16:14
ilgumas 08.22
Pilnatis
Pilnatis
15 mėnulio diena

Šiandien -3°C / 3°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 3°C / 5°C, debesuota su pragiedruliais

18
PIRMADIENIS
Salomėja Ginvydas Ginvydė Otonas Romanas Otas
Latvijos nepriklausomybės diena pasveikink
Europos supratimo apie antibiotikus diena
Mokėk loti - būsi soti
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 322 / 47

Traukinys. Kupė su Dzyvu         
   

Šviesa iš kalendoriaus lapelio  nesiliovė švietusi ir jau žinojau, kad galiu bet ką kviesti parodyti į ją kaip stebuklą, bet tokio poreikio nebuvo. O tai, ką žvalgydamosi po kupė matė akys, atrodė, kad mato tik dalį to, kas čia yra ir ką galima, ar net reikia pamatyt. Vėl, kaip jau ne sykį, prisiminė konduktoriaus žodžiai: Augink ją, augink, žmogau. Kokią išauginsi, tokią turėsi. Ilgam, neilgam — kas pasakys? Bet tikra, žmogau, kad šios rūšies patalpos traukinyje turi neįprastą savybę augti, keistis, paklusti valiai.
  „Žinoma, — galėjau tuomet pritarti, — laužysi — sulaužysi, plėšysi — suplėšysi, deginsi — sudeginsi. Žmogau valiai daug kas paklūsta, — bet pasigodojo, kad gal ne taip supratau, ką sako konduktorius, knietint sulaukti prisipažinimo, kad jis ne Anupras, o  dėdė Kazys. Nebuvo sunku jo mintį apie valiai paklūstančius daiktus  argumentuoti ir kitaip, būtent, kad pagal kažkieno valią ne tik išnyksta, bet ir atsiranda visi daiktai. Štai kad ir šį kupė. Tačiau išsišvietus kalendoriaus lapeliui konduktoriaus žodžiai įgavo kitokią prasmę. Labai kitokią, kuomet net kupė po kojomis gali pajausti  pasapnuotą duobę ir neabejoti, kad kalendoriaus šviesa yra tos pačios prigimties, yra tapati anai šviesai. Pagaliau gi ne iš tuščio puodo ir mintis įrašyti lapelyje  naują varduvininką. Ir ar galima buvo manyti, kad atsitiks taip, kaip atsitiko?
  — Dėkoju, Pranuci. Niekam ne paslaptis, kiek daug pasaulyje žmonės apturi dyvų, tačiau nei vienam į galvą netopteli mintis nors vieną turėti kalendoriuje. Ir štai pagaliau — Dzyvas.
  Atrodo, kad  tai išgirdęs turėjau nustebti. Nors truputį, bet — ne.
  — Kas tu?
  — Ne iš mergelių darželio. Bet man dabar smagu atlape nešioti šitą gėle. Matei ją daug  kartų. Ir savo darže, beje. Bet ar pastebėjai  jos grožį? Prisipažink, kad ne. Manau, kad  net  nežinai, kaip ji vadinama. Na kaip?
  Tik dabar pamatau, kad nežinia iš kur ant  sienos nukritęs žmogaus šešėlis, o jo švarko atlape įsegtas gyvas, atrodytų, tik ką nuskintas gėlės raudonas žiedas. 
  Instinktyviai paieškau žmogaus, bet pasirodo, neteisus Josifas Visarionovičius, kad, girdi, nėra žmogaus — nėra problemos. Žmogaus nebuvo; buvo jo šešėlis, pasipuošęs krūtinę gyvos gėlės žiedu ir keliais žaliais jos lapeliais, išvaikščiotais gyslelėmis it baltais takeliais.
  — Manęs klausi? Bet iš tikrųjų, deja, nežinau, — prisipažinau, kaip per išpintį.
  — O dainuot  moki?
  „Va, va, ir vėl kažkas prasideda“— pagalvojau. Šešėlis buvo jautrus. Bet irgi kitaip. Judinau ranką — jis nereagavo, krutinau galvą — jis taip pat — ne, mirksėjau akimis —šešėlyje jos nemirksėdamos žiūrėjo į mane ir negebėjau suprasti, ar tokios jos pašaipios, ar smalsios. Bet vos padūmojau,  kad kažkas ne taip. Nedelsdamas atsiliepė.
  — Tu jau beveik žinai, Pranuci, kas tas  K a ž k a s?  O gėlės vardas Didžioji nasturtė, bet ją galima išgirsti ir kitaip:

  Ateik, mergyte, pavasarėly
  Kai dyvai žydės močiutės darže.

    — Tavo  vardas Dyvas?
    — Kalendoriuje parašei, kad Dzyvas. Labai patinka, Pranuci. Matai, nuo to šviesos kupė nesumažėjo, o mano paties akyse jos net daugiau.
 
  O tai dzyvai, dzidzi dzyvai buvo
  Ir ušalo ežers vasarėlėj, —

vėl uždainavo šešėlis.
  — Taip, Dzyvai, net pats nežinau, kaip tai atsitiko, bet parašiau, — tariau šešėliui, o nusileidęs giliau į save, jau iš Savęsp ir be balso, tik pamąstydamas: Bet gal tik atrodo taip, kad nežinau. Jau ilgokas laikas, kai iš galvos, net nekrapštelėjusios atsisveikinimui, buvo dingusios papūgos Nadežda ir Potjė, bet šit vos įėjęs į kupė išgirdau, kad krebžda. Argi ne dyvas? Tai nuostabus dalykas, tai stebuklas ir nors labai keista, gal net nesuprantama, bet tikėk — netikėk, o pačiam sau meluoti nesinori.  Išgirdęs Nadeždą ir Potjė, pasijutau, kad su jų sugrįžimu atėjo permainų metas — kad gebu ne tik „Internacionalą“ giedoti, bet gebu ir į gerklę kibti bet kam. Supranti?
  Šešėlis pradėjo vaikščioti kupė sienomis — nuo vienos, ant kitos, vėl atgal it ieškodamas kažko. Tačiau regėjosi, jog ne dėl to, kad žvalgytųsi, kas kur kupė padėta. Kartu su juo kupė sienas išvaikščiojo ir ant krūtinės nešiojamas Didžiosios nasturtės žiedas. Ir šit regiu, kai stabtelėjęs, nusegė žiedą iš švarko atlapo ir paliko jį kaboti ant išorinės sienos. Vieną. Kai ugnies liepsnelę.
  — Mano supratimu, geresnės vietos — bent kol kas — kalendoriui nėra. Kaip manai, Pranuci? Sakyčiau, kad ši geriausia.
  — Bet ir kalendoriaus nėra. Tik jo lapelis. Ant  delno telpa.
  — Taip. Bet jame pirmą kartą kaip varduvininkas įrašytas Dzyvas. O, kokia  didelė erdvė. Tik pagalvok, tik pamąstyk. Ir ją reikia įkelti į kalendorių kaip paveikslą.  Kaip tai padaryti, nežinau, bet... bet šioje  erdvėje net ir Vatikanas varduvininkas kartu su popiežiumi Pranciškumi. Taip juk? — galiausiai mano nuomonės papašė šešėlis, o nesulaukęs greitesnio atsakymo, patikino, kad nuo jo nepasislėpsiu net ir nusileidęs į Savęsp.
  — Nesislepiu nuo tavęs, Dzyvai. Bet kuomet nusileidžiu giliau į Savęsp, jaučiuosi natūralesnis. Ot, klausei ar moku dainuoti. Kai nusileidžiu giliau, kai pasijaučiu esąs Savęsp erdvėje, atrodo, kad moku. Ne  taip, kaip Virgilijus Noreika, bet... Betgi paklausyk.

Čia šešėlis ant sienos.
Nebijoki, žmogau —
Vaikšto mirusių sielos,
Tyli žodžiais dangaus.
Jis toks geras, mažytis —
Jo nebauskim tamsa.
Už langų ima švisti
Neatėjus žiema.
O ugnelė kūrenas —
Šilta, gera, ramu.
Snaudžia kaminas senas,
Dūmai kvepia mišku.
O tave aš mylėsiu,
Gal tu mano sūnus?
Ir malda palydėsiu
Į Aukščiausio namus.
Neskubėki, šešėli,
Grįžt iš žemės dalios.
Pailsėki, pabūki
Tu prie savo mamos.
Verpsiu šiltą tau šalį
Iš vienatvės dienų
Ir numirus, sūneli,
Aš tave auginu.
 
  — O toliau?
  — Toliau? Bet, regis, kad viskas. Ar aš kažką užmiršau?
  Šešėlis neskubėjo atsiliepti. Pasimuistė, pasirąžė,pavaikščiojo po sieną, o sugrįžęs  prie gėlės žiedo, prisėdo prie jo kaip žėruojančios žarijos ar plazdančios nedidukės liepsnelės ir: 

Iš žvaigždės spindulėlis
Ir lemtis – iš žvaigždės.
Klauso žodžių šešėlis
Šilumoj prie ugnies.
Ir labai patikėjo,
Kad mamos jis sūnus.
Mažas, mažas šešėlis
Lanko ilgesiu mus...
-----------------------------------------------------

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:54
leidžiasi 16:13
ilgumas 08.19
Pilnatis
Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien 3°C / 5°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 3°C / 8°C, debesuota

19
ANTRADIENIS
Matilda Dainotas Rimgaudė Dainius
Tarptautinė tualetų diena
Geriau būt paprastu žmogum, nei kiaule
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 323 / 47
042 (+XXIX)=75

Jei negali geriau

Neplak, širdie.
Jei negali geriau — sustok.
Man nepatinka, kai žmogus
Be žingsnių kelią trypia.
Net ir aušra, sustojus virš galvos, 
Akis išdegina rasa.

Mes vis dėlto, širdie,
Kelionių išauginti
Nuo lopšio girgždesio,
Lig  bambsančios lazdos.
Kuomet negalima išeit į naują žygį,
Sustok, širdie,
Sudeginusi paraką
Kaip šūvis šoviny...

Smalsė
Gerb.Pranai, mažiau kalbėkime ir galvokime apie tai, o
laikas pasiims savo.Tad beprasmės kalbos apie tai: ko
mes be norėtume - norai ir lieka norais. Jokie pamokslai ar pamokymai nieko neišgelbėjo ir neišgelbės nuo neišvengiamybės. Aš manau mane supratote ką norėjau pasakyti.Tad rašykite , kol lazda juda, o kad ant dūšios
būtų šviesiau patalpinsiu vieną kūrinėlį ir dedikuoju Jums.

Jaunystės draugams Dedikuoju Gerb. Pranui

Jaunystė prabėgo vėjais, pūgom,                                                 
pavasario saule, liepų žiedais, 
jaunystėje audrų mes nebojom, 
šypsojom gairintais saulės veidais.

Savąją laimę savaip supratom,               
pakako šypsnio, žvilgsnio skaidraus,
ramunės žiedą atradę prie tako, 
spėliojom mintis mielo žmogaus. 

o valso garsai svaigiai viliojo, 
skriejom linksmų veidų sūkury,   
metai ėjo, lėkė ir ne sustojo
paliko mus jaunystės ilgesy.

Laimė lankė ne visus vienodai,
nes nemokėjom laimės pažint,                       
gyvenimą kūrė išminties klodai,
kuriuos tereikėjo atrinkt ir brangint.
2004m.

Mintautė 
"Nukreipkime sielą prie to, kas amžina, stebėkimės aukštybėse skrajojančiais visų daiktų pavyzdžiais ir tarp jų esančiu Dievu, numatančiu, kaip apginti nuo mirties visa, ko jis dėl medžiagos pasipriešinimo neįstengė padaryti nemirtingu, kaip protu nugalėti kūno ydas."
Lucijus Anėjus Seneka

Gunta 
ne, tokie eilėraščiai kvepia bejėgiškumu, jie apdainuoja bejėgiškumą ir stato jį ant pjedestalo. aš nesiimu spręsti, ar, amžiną atilsį-taika jam, Šapras, buvo teisus,ar nebuvo?.. savo supratime ir savo supratimu, jis tikriausiai (noriu taip manyti, kad tame jis buvo taip) buvo teisingas, tada taip ir yra; tačiau, jis niekada neapdainavo eilėraščiu, ar savo vedimu kokios nors laidos, ir t.t. savo veikloje, bejėgiškumo...
štai jūsų eilėraštis "jei negali geriau" - gal tada rašyt nereikia, arba rašyti ir į dienoraštį įsidėti, taip?.. o kada jūs viešinate - publikuojate traktuodamas jį eilėmis, tai techniškai lyg ir viskas sueina,bet turinys,prastas. " Mini Odė Bejėgiškumui". (ir jei pavadinimą parašytumėte "mini Odė bejėgiškumui" - būtų tada pusiausvyra atstatyta, eilukas galėtų būti jau ne dienoraštiniu, nes jis įgautų dar ir kontekstą,tai yra kelią, kuriuo trypinėja, keliauja, taip?.. Pranukai?

Tom Kom Potas 
Akis išdeginusi rasa - labai. O pabaiga militarizuota, gal ir be to šūvio būčiau apsiėjęs (: 4

Pranas 
Ai, Gunta, Gunta, geras tu žmogus, bet tai nereiškia, kad  teisingas. Mano supratimu Šnekorius kur kas teisingesnis, parašę žinutę: 
  Ką ten apie mirtį rašai? vakaaaar juk sveikas buvai O jei rimtai, tai parašyta labai protingai. Taip niekados neparašys nei viens jaunas žmogus. Tik su branda atsiranda supratimas ir noras išeiti iš šio pasaulio oriai, neskęstant savo fekalijose. Tik tokios mirties ir norėčiau. Ten parašiau, kad kai ateis tam tikras laikas, bet kas žino kada ta valanda x. O gal ji po akimirksnio.

Gunta
na jau, Pranai, tokie norai atsiranda kai žmogus nebetiki savo jėgomis - pakirtus jį fizinio kūno kančiai, bet dar nenukirtus, tokio amžiaus sulaukęs, ir tiek gyvenęs, jau turėjote tai pastebėti.
Vienas žydas pateko į ligoninę,ir paaiškėjo, kad jis 40 metų joje nesilankė, nes nebuvo jo sveikatos paso - tai yra kortelės medicininės. Ką jis papasakojo, tai, kad karo metu, jis kalėjo koncentracinėje stovykloje (tipo HiMlerio) tokio tipo stovykloje, kurioje buvo atliekami eksperimentai ant žmogaus - moksliniai - medicinos, anatomijos, psichiatrijos, genetikos, psichologijos ir visose įmanomose srityse. Jis išliko gyvas, nors stovykloje, dar vaikui jam beveik esant, buvo išplėštas inkstas, ranką, o jis nemarintas matė, kaip inkstas virpa daktaro rankoje. Jis šaukėsi mirties, jis šaukė ir raudojo, bet ponia Mirtis neatėjo... jam užsiuvo pilvą, o sekančią dieną išvarė į darbus... jis išliko gyvas, ir nesudegintas, bet į žmones baltais chalatais jis nebegalėjo žiūrėti, ir taip nutiko, kad tik papuolęs į ligoninę jis tai papasakojo, o kortelės jo sveikatos žinoma kad nebuvo. Tai gi, dar vaikai būna nori mirti, kuriems atlieka chemijos seansus, bet mamytės jos įkalba, kad dar, bendromis jėgomis pakentės,o paskui palengvės, jos yra kartu ir padės ištverti,dar reikia, o paskui jie eis pirkti balionų, ir leisti burbulų į orą,,, ir jie susikaupia, ir vėl eina į chemiją, jie nėra sulaukę jūsų amžiaus Pranai, gėdykitės...
(tokie eiliukai atsiranda kada fizinis kūnas sukelia diskomfortą ar kančią, bet tai kol žmogui brandos trūksta, kol jis absoliutizuoja kūną,o ne dvasią. Labai jauni iš viso absoliutizuoja kūną, jiems lytinio akto metu patiriamas malonumas yra gražiausia akimirka gyvenime... įsivaizduojate, koks jiems absoliutus yra fizinis kūnas.)

Pranas 
Dėkui, Jonai, kad pritari. Beje, aš taip ir maniau, kad negali nepritarti. O tokie  eilėraščiai atsiranda irgi tik atėjus tam tikram metui, kai jau esi sunokęs priimi, kas neišvengiama, nepaisant ar esi ateistas, ar krikščionis..

Gunta 
Krikščioniai krikščioniai Jūs, nu kur tai matyti, nugyventi visą gyvenimą, vadinti save krikščionimi, o va į pabaigą, kai ateina patys didžiausi šansai, (galimybės) save išbandyti, save patikrinti, ar tikrai esi krikščionimi, savo esmėje, jamate ir išsižadate... Jūs kalbate dabar apie kūną,kuris,pasak krikščioniško tikėjimo koncepcijos yra laikinas "ne vien tik duona žmogus gyvas" taip?.. o siela - amžina; tai va imate ir išsižadate. sureikšminate kūną, ir atsižadate, visą gyvenimą lyg ir tikėję, puoselėję, tos krikščioniškosios tiesos, kad Dievas neduoda žmogui kančios daugiau, kas virš žmogaus jėgų ją iškentėti, taip?.. o iškentėdamas kančią sąmoningai (tam ir tarnauja bet koks tikėjimas) iškentėdamas su žinojimu, jis nepraranda šviesaus proto, na ir žinoma, kūną reikia eksploatuoti tinkamai, kad jis tarnautų - persivalgyti juk irgi nuodėmė - neteisingai eksploatuojamas kūnas.

Šnekorius 
Visiškai pritariu šioms iš pirmo  žvilgsnio niūrioms mintims.Žinoma, nemanau, kad Autorius čia apie save, tačiau teko matyti visškai negalios palaužtų žmonių kurie meldė mirtis, kurie norėjo numirti oriai. Beje, tokios mirtis norėčiau (kai bus laikas) ir aš. 5

Dominija 
Na, jau ne! Numirti visada suspėjama.Dar rašyt ir rašyt!Mintys brandžios ir kokybiškos. Tegu nepavargsta širdis!

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:56
leidžiasi 16:11
ilgumas 08.15
Pilnatis
Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 8°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 8°C / 10°C, lietus

20
TREČIADIENIS
Feliksas Jovydas Vaidvilė Laimis
Afrikos industrializacijos diena
Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena
Būk girtinas, bet nesigirk
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 324 / 47

Ar žino?

Gal sapnuoja, gal tyli,
Gal meldžiasi žemė,
O po kojom labai negiliai
Gyvasties begalybė —
Kalba upių, šaltinių vanduo,
Tartum venos išvaikščioja šaknys...
Kažin, ar žino bent jos,
Kaip atrodo miškai?
Kaip laukai suvilnija javais?
Kaip atrodo pražydusios gėlės?
Ir  bendrai —
Kaip atrodo pasaulis
Iš  tamsos taip aukštai
Savimi pakylėtas į dangų.

Smalsė 
Sutinku su Gerb.Pranu, jog dauguma mato tik žalius lapelius ir nuspalvintas gėlytes, o į gelmes nemato reikalo, nors mintimis pažvelgti...Gamta taip: mus gaivinanti, gydanti, maitinanti neturi to ką turi
žmogus, t.y. vidinio pasaulio...Deja, mums tai visai
nesvarbu...

Pranas 
Gerai, Kęstuti, IKI. O tą sertifikatą išdavei pats.

Mintautė 
Ir kaip svarbu žinoti,
Koks sąryšis tarp jų glaudus,
Nes jei nuskinsi augalą -
Sudžius jis ir pražus.

tictac_it 
Ne vieta čia diskusijoms bet klausimas klausimui - kas Jums išdavė sertifikatą suvokti - kiek gali suvokti kitas ? Ir pasakyti - mano mintis tokia galinga, kad tu jos nesuvoksi ... ėėė , kuo tai kvepia ?

Pranas 
Atsiprašau. Kada sužinojai, kokios lyties tavo palikuonys bus?.
O tu: kas čia per klausimas ? aišku - žino juk be šaknų tamsoje nebūna gėlių šviesoje.
  Nemenkink mano klausimo, jis galingesnis negu gali suvokti.

tictac_it 
Brangus Pranai, nejaugi taip visiems solidesnio amžiaus žmonėms atrodo kad visi kiek jaunesni jau yra tokie nesusitupėję viščiukai ir visiškai nesupranta  alegorijų metaforų etc. O juk būtent "esmingesnių" dalykų gal ir ieškome poetikoje - per viską - mintis , žodžių sąskambius ir visokius kitus ryšius . Ar ne laikas būtų pamanyti kad būti "daug" vyresniu ir tipo - išmintingesniu visai neduoda Jums teisės siūlyti kažkam čiulptukus . Bet nepykstu gerbiamas Pranai, esu gavęs ir kur kas pikantiškesnių pasiulymų . Jūs ten sau pasigalvokite prie progos - galimas daiktas ir eilėse juk atskleidžiate savo matymą tiek kiek matote - ir tai atrodo begal reikšminga, mistiška ir gal net tobula. Bet nepamirškite, kad tai tik Jūsų matymo kampas ir gal kažkas pamato Jūsų požiūrį kūryboje, t.y. Jus patį . Ką kartais ir atskleidžiate lengvame susierzinime. Ir be to - komentaras ir vertinimas yra ne tik jums, bet ir visiems kitiems kurie tą kūrinį skaitys , juk taip? O ten jau tų požiūrių ir supratimų - nuo/iki Todėl prašau nepergyventi labai ir taip jautriai nereaguoti, kad kartais tik lengvai pašmaikštauju tuo komentaru, nušviesdamas vieną "briauną" , nenušlifuoto dar akmenuko     su pagarba
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-11-20 10:41 juozupukas
juozupukas 
Tai simbolizmas, o simbolikai nebūtina aprėpti visas fiziologines ar biologines f-jas. Šiaip ir iš patyrimo žinome jog augalai nekvaršina sau nesamų smegeninių ir, kad yra, ar nėra kažkur kažkoks dangus jiems nesvarbu, kadangi jie neaprūpinti nerviniais jutiminiais organais. Čia jau reikėti papeikti jos didenybę Evoliuciją, kad ji sumeistravo tokią netobulą augaliją. Bet tai jau ne šių eilučių uždavinys.

Pranas 
Mielas Kęstuti, tu net nemoki, tikriausiai tingi suprasti, ką skaitai. Kartais norisi tau vietoje „tic-tac" tablečių  pasiūlyti čiulptuką. Nepyk, nes aš nuoširdžiai taip pamanau. Mano klausimas kitoks: ar mato, ar žino žemėje esančios šaknys, kokį gražų pasaulį jos iškelia. Aš čia tiesiogine prasme. Ir jeigu netingėtum pamąstyti, lengvai suprastum, kad iš tos tamsos esi iškeltas ir tu. Bet,deja, tau ir poezijoje rūpi tik lapelių mirgėjimai.O aš bandau , mielas kritike, kalbėti apie esmingesnius dalykus. Išgirsk - BANDAU, o kaip sekasi, tai jau kitas dalykas.
Taigi, iki kito, tolimesnio karto...
  Ir labai prašau, nemanyk, kad aš čia rašau dėl tamstos vertinimų. Nors kitą vertus, ką nori taip manyk. 

tictac_it 
kas čia per klausimas ? aišku - žino juk be šaknų tamsoje nebūna gėlių šviesoje ... 3

Lapkritis 2013
Saulė
teka 07:58
leidžiasi 16:10
ilgumas 08.12
Pilnatis
Pilnatis
18 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 8°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 8°C / 10°C, lietus

21
KETVIRTADIENIS
Gomantas Eibartė Honorijus Alberta Norgaudas Girenė Honoratas Tomas
Pasaulinė sveikinimosi diena
Pasaulinė televizijos diena
Vienas auga į protą, kitas - iš proto
Skorpionas (10.23-11.22) -Gyvatė - 325 / 47

Nekenčiu, seni...

Na ir kas, kad tu mano?
Tiesiai — šviesiai tariu:
O, senatve, nemyliu tavęs!

Net ir smėlis nemoka girgždėt tarp dantų.
Kaip girgždės, jei ir tų jau nėra.

Žiba akys — ne akys,
Bet atsimenu dar:
Daug šviesos jos į žmogų įliejo.
Mėlynavo dangum.
Žibutėm žydėjo.
Jeigu ašarom tvino,
Tai džiaugės kaip bitės medum,
O jų vyzdžiuose meiliai kukavo gegutės...

Neatrodė, kad būti galėtų kitaip.
O dabar...

Na ir kas, kad tu mano?
Nekenčiu, seni, tavęs,
Kad esi,
Kad  ne tu čia,
O aš.

Važarė 
Gili, brandi mintis

Kadagys
Gili mintis, kas tą senatvę mėgta tikrai patiko. 5

Agu Kitkits 
Tūlats tskaitytojats ėjo ir nuėjo, o mets tsu teuku tsovim ir ziūrim į lapą, ne į tsave, o į lapą, nets mumts vitskats rūpi, vitsats pataulits grazuts, ne vien tik tsavots peripetijots, taip! Patsiziūrėk ir tu, pamatytsi! o Tsnekoriuts kaip matau, uzuot meldetsits kaip ats jam takiau, apie tsipilį tsneka...

48618tas 
ir išties - tikras penas tūlo skaitytojo dūšiai tokios štai jūsiškosios peripetijos...

Šnekorius 
Nė velnio. Moi goda, majo bagatstvo. Vat taip, Pranai. SEnatvė tai didžiausias turtas kurį nieks neatims. Čia panašiai kaip su sifiliu - nei pamesi nei pragersi. Taigi tik džiaugtis reikia. TRugdis - veidrodis, tačiau šukuojantis jo nereikia, nes nėr plaukų, o barzdą galima auginti ilgą, taip veidrodį apeinant. O širdyse juk mes dar vis jauni

juozupukas 
Greičiau, Mirtie, žilasis kapitone,
Pakelkim inkarą. Liūdni krantai, sudie.
Pirmyn į tamsią, tolimą kelionę,-
Būk mano švyturiu, liepsnojanti širdie.

Užsimiršimo nektaru skaidriuoju
Nutildyk nerimą ir apsvaigink mane.
Juk, vis tiek pat, į pragarą ar rojų -
Į juodą prarają, kur šaukia Nežinia.

Būkime išdidūs ir neverkšlenkime eidami į Nežinią ar Amžinybę?..

Juozas Staputis 
Poetiški žodžiai.

Pranas 
Na, na, Petrai...
Tai kaip tuomet atrodytų tas: tiesiai - šviesiai?
Įvertinkite komentarą:GerasBlogas
2013-11-21 07:34 Senamadžius
Senamadžius 
Na ir kas?
Tiesiai — šviesiai tariu:
Nemyliu tavęs!

Pranai,
nereikia visų kortų
atskleisti iš karto -
tas poezijos švarkas
iš veršelio odos
ir todėl iš pat ryto - 5.
**********************************

Lapkritis 2013
Saulė
teka 08:00
leidžiasi 16:09
ilgumas 08.09
Pilnatis
Pilnatis
19 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 9°C, debesuota
Rytoj 7°C / 9°C, debesuota

22
PENKTADIENIS
Cecilija Cilė Steigintas Dargintė
Šv. Cecilija
Cukrum gyvenimo nepasaldinsi
Skorpionas (10.23-11.22) - Gyvatė - 326 / 47

Kalbu enšteinais...

Mes truputį tokie,
Kad norim mūšių,
Su savimi — taip pat.
Tikiu, kad daug tiesų
Dar vis be mūsų,
Užspringę nežinia.
Bet jos taip pat ateis į šitą būtį
Ir kas dabar bepasakys —
Gal duona akmeniu išeis į javapjūtę,
O į namu keptais karveliais grįš.
Ir nesijuokite, prašau,
Mulkiu manęs nešaukit —
Kalbu tikėjimu (jis kuria stebuklus),
Kalbu enšteinais, nekartojančiais savęs,
O jie net ir toli toli po mūsų bus.
*************************************

Lapkritis 2013
Saulė
teka 08:02
leidžiasi 16:07
ilgumas 08.05
Pilnatis
Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 6°C / 8°C, debesuota
Rytoj 4°C / 6°C, debesuota

23
ŠEŠTADIENIS
Felicita Klemensas Kolumbanas Doviltas Liubartė Adelė Kolumbas Orestas
Lietuvos karių diena
Šv. Klemensas, Žvejų diena
Be dūmų nebus šilumos
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 327 / 47
038 (+XXIX)=75

Padėka

Mirties eilėraščiai jau aplenkė mane.
Neįtikėtina,
Tačiau neskauda,
Po vieną užkuriu žvake,
O pelenus renku į saują.

Nei duobę kasti,
Anei kryžių smeigti,
Bet štai minutė, dar kita.
Kai reikia tyliai atsidusti
Ir... saujoj lieka tuštuma.

O pelenai?
Atrodo, kilstelėję neaukštai,
Dėkoja už atodūsį ir laisvę.

Lapkritis 2013
Saulė
teka 08:04
leidžiasi 16:06
ilgumas 08.02
Pilnatis
Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien 4°C / 7°C, lietus
Rytoj -1°C / 4°C, sniegas

24
SEKMADIENIS
Mantvinas Žybartė Gerardas
Būk nei saldus, nei kartus - saldų nurys, kartų - išspjaus
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 328 / 47
037 (+XXIX)=75

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:17
leidžiasi 15:58
ilgumas 07.41
Delčia (dylantis)
Delčia (dylantis)
29 mėnulio diena

Šiandien -3°C / 2°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj -3°C / 1°C, debesuota

2
PIRMADIENIS
Liucijus Svirgailas Milmantė Aurelija Paulina
Tarptautinė vergovės panaikinimo diena
Be dūmų nebus šilumos
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė -336 / 49

029 (+XXIX) = 75

Skaitau E. (imkit mane)

       ............................... Augink
            Sau duoną ir augink knygą
            Ir  tu užauginsi  mane
                                  E. Mieželaitis.

Toks mažas
Su daugeliu į saują tilpęs,
Toks mažas akmenėlis...
Praeivis neprisės
Ir ne medus,
Kad bitei reikalingas,
Bet ak, kiek nemažai tokių
Vienas prie vieno trinamės ir šylam
Ir saujoje užsikuria liepsnelė.
Gražu ir gera šitaip degti,
Žiūrėt iš šilumos į tylą
Ir patikėti:
Knygą auginu,
Duoną  auginu 
Toks  mažas,  bet vis tiek—
O,  nepraeik, keleivi...
Kartais nereikia daug,
Kad nerimą išgirdus
Iš raidės kiltume pašaukt:

Pasaulio saujoje tokia maža
Nuskilusi šukelė.
„.. imkit mani ir skaitykiet“,
Imkit mane ir skaitykit,
Aš  L i e t u v a.
------------------------------------------------------------

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:19
leidžiasi 15:57
ilgumas 07.38
Jaunatis
Jaunatis
0 mėnulio diena

Šiandien -2°C / 1°C, debesuota
Rytoj 1°C / 3°C, Šlapdriba

3
ANTRADIENIS
Pranciškus Gailintas Audinga Ksaveras
Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena
Vilkas šuns nebijo, bet nekenčia, kai tas loja
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 337 / 49
028 (+XXIX) = 75

Traukinys. Dėl Potjė meistrysčių...
   
     Ndežda, pašnibždėjusi prašymą, kad pabarčiau Potjė už jo meistrystes, pasijautė nejaukiai. Jai atrodė, kad šitokiu būdu ji pasakiusi daugiau nei reikėjo. Tiesiog netikėjo, kad man nekils ūpas konkrečiau sužinoti apie kokias Potjė meistrystes ji kalbėjusi, nes kai žinai, kad jos vyksta galvoje, tai tik gerokai išprotėjęs tokios galvos nešiotojas nepasirūpintų sužinoti apie jas. Tenka, deja, prisipažinti, kad tokie dalykai man neparūpo. Galbūt todėl, kad tai padaryti neleido galimybės – smegenų sukrėtimas buvo stiprus ir daug arterijų, daug materijos prarado būdingą funkcionavimą, negebėdamos suformuoti reikalingus normaliam žmogui supratimus. Man pakako žinoti, kad papūgos sugrįžo ir, pagiedojusios „Internacionalo“ priedainį, vėl krebžda, vėl gyvena, vėl yra galvos įnamiai.
  Nadežda ir Potjė stengėsi pailsėti ir tarėsi, kad tai sąžiningai daro, tačiau kai po poilsį krebžda, šiugžda, barbena, net bilsnoja kad ir nemateriali, tačiau gyva, labai judri dvasinė būtis, žadinanti atsiminimus ar verčianti iš naujo apmąstyti jau  atrodytų gerai įsisąmonintas tiesas, tai poilsiui laiko nelieka.
  — Ar manai, Nadežda, kad nematau, kaip labai pasikeitusi? Sukritusi iki pat kaulų. Tai kad nors negeltų, o juk gelia, peršti, niežti, kai regisi, kad jau ir kūno nėra, tik oda palikusi — prisėdęs arčiau Nadeždos, užjaučiamai pakalbėjo Potjė.
  Nadežda panašios Potjė kalbos nebuvo girdėjusi. Užuojautų ji vengė ir nenorėjo, tačiau Potjė žodžių nuoširdumas pasirodė esąs ir jai reikalingas. Atgręžė veidą jo pusėn ir laukė, ką pasakys daugiau.
  — Esi pernelyg teisinga papūga. Pernelyg, — kurtesniu balsu pasakė Potjė. Pakrapštinėjęs galvą, nuleido ją žemiau ir vėl:
  — Visuomet žinojau, kad esi teisinga, kaip ir atlaidi, bet, kaip girdi, apie tai tik dabar sakau. O žinojau juk, galėjau anksčiau.
  — Betgi aš bolševikė. Bolševikų partijai priklausau.
  — Na taip. Kad jai priklausai argi nuginčysi? Tai netgi savaime suprantama. Man irgi smagu girdėti, kaip tu su partija giedi „Internacionalą“. Bet va klausimėlis: ką pasakytum sužinojusi, kad esu jo autorius?
  — Tu jo autorius? Potjė?
  — Eženas Potjė, — tarė jis, pakeldamas galvą ir  tikėdamasis pamatyti tokiu prisipažinimu sukeltą nuostabą Nadeždos akyse. Bet jos akys buvo linksmos, o sakomi žodžiai krito į kitą orbitą; buvo rimti ir solidūs.
  — Kadangi darbas pogrindyje man ne naujiena, tai ir vardą žinojau, Eženai Potjė. Bet šit jaučiu, kad praeina noras  jį dainuoti, taigi „Internacionalą“.
  — Kad tave kur! Mokyk, kaip stipriau nusikeikti. Taip kaip rusai, prancūzai nemoka.
  — Išmoks, — patikino Nadežda ir suskato pasidairyti taip plačiai, kad net delną pridėjo prie akių. 
  — Bjauriu regėti, kiek daug čia visur visokiausio šlamšto prikišta. Na pažiūrėk, pažiūrėk, — ragino ji Eženą.
  — Tu nori pasakyti, kad...
  — Kad leidžiu tau, mielas Eženai, vadinti save Nadia. Bet tik kasdienybėje, tik tuomet, kai esme dviese. Supranti? Kitais atvejais esu Nadežda, o ypatingais atvejais, kokių šioje galvoje dar nepasitaikė ir neatrodo, kad greitai pasitaikys, esu Nadežda Konstatinovna.
  — Maniau, Katiuša, kad šiandien galėsime  pailsėti, bet ... negirk dienos be vakaro.
  — Išties, negirk, — sutiko Nadia ir kaip anksčiau, vėl delnu pridengė akis, kad regėjimas nuslystu kuo toliau: — Šlamštą, šiukšlynus, žinoma, reikia išmėžti, — tarė, — bet pažiūrėk, kokia gausa brangių turtų čia sukaupta. Sukaupta ir užmiršta.

  Kardas kirto — ir skyrė kelią į priekį,
  Bet neturime Iliados.
  Kardas lūžo — ir kelias atgal pasuko,
  O neturime Odisėjos.
  Bet nemunėliais vingiavo dainos,
  Ir turime Dainavą. *

  — Čia taip dziedulis?
  — Tu ką? Juokauji?
  — Betgi dziedulis irgi rimuoja. Ir netgi poezijos knygą išleidęs. Berods, „Eilėraščio sėjos“ pavadinimu. Tik nemanau, oi nemanau, nemanau, kad po sprogimo atsimena. Tačiau dabar — bent kol kas — neduok Viešpatie jam sužinoti dėl ko taip? kodėl taip atsitikę? Ir, žinoma, ačiū Visagaliui, kad traukinio jam nepagailėjo ir jame kupė, — pakalbėjo Eženas ir slinktelėjęs arčiau Nadios bemaž kuždėdamas tęsė, kad atkurti sproginu nuniokota dziedulio galvos smegenų veiklą jis vilčių kaip ir neturi, tačiau atsirado noras tikėti stebuklais: — O, Nadia, kaip būtų nuostabu, jeigu pasirodytų, kad krestelėti dziedulio smegenys išplečia savo veiklą, kad sprogimas jiems buvo reikalingas: atsiranda daugiau judėjimo, veiklos įvairovės, jie darosi imlesni. Kad ir netyčia, per atsitiktinumą, bet jų kvalifikacija neginčijamai pagerėjusi. Ar suvoki, ką kalbu?  Nagi pasistenk, Nadia, Labai prašau.
  — Prašai, kad patikėčiau į stebuklą?
  Potjė atsiduso.
  — Sakai, kad patikėčiau į stebuklą. ]/i] O aš iš tiesų jau mąstau apie šalį, kurią lemtis per daug metų padovanoja tik vienam kitam. Kaip, tarkim, Babai Vangai, kaip Mišeliui Nostradamui, kaip...
  — Kaip dzieduliui Pranui (Pelėdai), — perėmė kalbą į savo burną Nadia, — o, vadinasi,  būnant jo galvoje, ir mudviem: Nadeždai Konstantinovnai ir Eženui Potjė. Dieve mano, ko tik nebūna materijoje, kuomet ji nemirtinga, — giliai atsiduso Nadia, — Ko tik nebūna, kad jau dėl to ir juoktis nesinori.
  Spalio pradžios rytas, pradėjęs nokinti Bobų vasarą, dar ankstus. Dangumi atitrūkę toli vienas nuo kito yrėsi permatomi debesys. Yrėsi ir iro it demonstruodami, kad savo būtyje ir materija nuolat ieško įvairovės – šiandieną taip, o ryt jau kitaip. Ir būna, kuomet atrodo, kad ji išnyksta, pereina į nieką, kaip šie debesys. Bet dėl to tiesa, sukaupta energijos tvermės dėsnyje, neišnyksta.
  Nadežda ir Potjė nesižvalgė po debesis, nepaisė, kaip sukoncentruotas pasaulis jo formulėse. Jis  buvo jiems toks, kokį jautė ir koks buvo čia pat. Dabar Potjė jį priėmė per Nadeždos atodūsį: [i]Dieve mano. Žinojo, kad ir juokas yra įvairiarūšis.
  — Suprantu, kad ir nejuokaudama, o juokaujate, Nadia. Liūdnai. O aš jau ir juoktis norėdamas, bet nesugebu. Rimtai manau, kad mums reikia būti atidiems ir pasekti, kas vyksta traukinio kupė nr. 1939., kartu stebint, kokie procesai vyksta dziedulio galvoja. Linkęs matyti, kad ir  traukinys, ir dainuojantis sanitaras, ir spalio 4 d. naujas varduvininkas Dzyvas sumeistruoti čia ir pasiųsti ten. Supranti, Nadia, apie ką aš?
  — Neturėjo boba bėdos, tai nusipirko paršelį.     
  —  Vargo yra, bet apie bėdą, Nadia, dar ne laikas kalbėti. Paršelis kruta, nusidavė ėdrus ir gali būti, kad išaugs į tikrą kiaulę. Džiaugsis boba, tokią išauginusi...
  — Galėtų pradėti džiaugtis jau dabar, — atsiliepė Nadia ir padvejojusi: — O jeigu atvirai, Eženai, aš ne tik  pasimetusi, bet ir baili pasidariau. Nepyk, bet prašiau, kad dziedulis tave pabartų. Ne kaip papūgą, o kaip anarchistą.
  — O ką jis gali mums padaryti? Nemanau, kad  imtųsi pats sau galvą daužyti, bandydamas mus  kaip  nors iš jos iškrapštyti. Žinoma, pasitaiko bepročių. Kiti su virvę ją pririša prie medžio šakos, bet rodant į dziedulį, tikimybė bemaž prilygsta  nuliui.
  — Kvailių, Eženai, yra visur. Net ir čia.
  — Suprantu, Nadia, bet gal nerodyk bent i tą, kuris arčiausiai tavęs, - šyptelėjęs pasakė Eženas ir keldamasis: — Ech jeigu tu žinotum, kaip man knietėjo žvilgtelėti į „juodąją skrynią“. Bet ji, bjaurybė, sprogo. Atrodė, neįmanomas dalykas, bet sprogo. Norėjosi, kad  kuo geriau, bet... dziedulis traukinyje.
  — Galėję būti kur kas  blogau..
  — Taip. Galėjo, bet šit dabar yra taip, ko mes nežinome.
--------------
  * E. Mieželaitis

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:20
leidžiasi 15:56
ilgumas 07.36
Jaunatis
Jaunatis
1 mėnulio diena

Šiandien 1°C / 3°C, Šlapdriba
Rytoj 1°C / 3°C, Šlapdriba

4
TREČIADIENIS
Barbora Osmundas Vainotas Liugailė
Šv. Barbora
Dieną naktį nemigsi - vis tiek visiem neįtiksi
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 338 / 49

027 (+XXIX) = 75[/align]

Skaitau E. (kelionė)

Seniai jau ne pradžia,
bet traukinys, 
dar vis, surinkdamas kilometrus, į tolį nyra.
Miškai, laukai, žvaigždynai
ir tartum vandenynas išsiliejus Nežinia.
Artėja šimtmetis, Itake,
kai nepavargdamas siekiu tavęs,
bet mano ilgesys — atleisk: ne tau.
Kelionė į tave kaip vynas kad
fantazijom svaigina
ir jeigu atsitiktų,
kad užspringčiau nebūtim,
net nepavilgęs kojų tavo jūra,
Vis tiek žinok – esu laimingas:
buvai, esi ir būsi reikalinga.   
Ateit ir būti su tavim — per greit įgristų,
o šit kelionė...
ji kaip Odisėjo dovana.
2013-12-04 21:46

********************************

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:22
leidžiasi 15:55
ilgumas 07.33
Jaunatis
Jaunatis
2 mėnulio diena

Šiandien 1°C / 2°C, lietus
Rytoj 0°C / 1°C, sniegas

5
KETVIRTADIENIS
Eimintas Geisvilė Gratas Gracija
Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą
Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 339 / 49
026 (+XXIX) = 75

Skaitau E. (čia marmurinė ramybė)

Tu apie — ką? Ir — kada?
Laiko taip pat neužmirškim.
Vynas  — į gerklę,
Mintys — į mirtį
O  marmuro,  Dieve, kiek daug!
Dangus marmurinis, mėnulis, kolonos,
Pakeltos iš amžių gilų
Ir va:
... č i a  m a r m u r i n ė  r a m y b ė...

O Odisėjau,
Perbridęs Kruoją daug kartų,
Kiek reikėję savy  išnešiot Lietuvos,
Kad šitaip:
Aš atsisėsiu ant Odisėjo sudužusio laivo
Griaučių karkaso (...)
Ir suakmenėsiu

Ir  antai —
Subanguoja Antakalnio (Vilniuje) žemė.
Marmuriniai paminklai kapų,
Kaip kapitonai laivų,..
Kaip poteriuose – amen.

Ko tyli?
Ir mirties tau  — nėra, jau nėra.
Ne dėl to, kad poetas.
Marmurinė ramybė
Trupina marmurą tykiai. 

Nežinau, kaip ilgai dar skaitysiu tave 
Bet  kol taip, tai  su vyno taure
Netikėdamas tavo ramybe.

Odisėjas pareis į Itakę
Marmuriniam paminklui uždegę po žvakę 
Vėl prie vyno priglusim kartu.
Eduardą  skaitysim,
Mieželaitį skaitysim,
Taip į Dievą panašūs,
Kad ir jis mums tarsi Žmogus.

--------------------------------------

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:23
leidžiasi 15:55
ilgumas 07.32
Jaunatis
Jaunatis
3 mėnulio diena

Šiandien 0°C / 1°C, sniegas
Rytoj -1°C / 0°C, sniegas

6
PENKTADIENIS
Mikalojus Bilmantas Norvydė
Šv. Mikalojus, Arklių diena pasveikink
Bėda raita atjoja, pėsčia išeina
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 340 / 49
025 (+XXIX) = 75

Gruodis 2013
Saulė
teka 08:25
leidžiasi 15:54
ilgumas 07.29
Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien -2°C / -1°C, sniegas
Rytoj -5°C / -1°C, sniegas

7
ŠEŠTADIENIS
Ambraziejus Daugardas Tautė Jekaterina
Tarptautinė civilinės aviacijos diena pasveikink
Šv. Ambraziejus
Nebėr doros už tvoros
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 341 / 49
024 (+XXIX) = 75

[size=16]Skaitau E. (kikuo kikuo, Eduardai)

Pasigėręs iš Vakar 
ir Šiandien žinau:
et, moterų būta,
et, vyrų būta kadais.
kad galvos nenulenkt negali:
naktimis žvaigždžių neskaičiavo.
Skamba mitas, žodžiai išpampsta —
devynios naktys ... ir šit
Devynios mūzos plevena.

Kuri iš jų rinksis tave?.
Ir galbūt — ne viena?
Bet... ar rinksi išvis?

Et, moterų būta,
et, būta vyrų kadais:
devynios naktys — devynios mūzos.
Ir girdžiu, kaip suklusęs šauki:
            Ar tai tu, sena Mnemozine,
Ieškai manęs?

Nevaidink, Eduardai,
Neva, nežinotum—
Savi neužmiršta savų.
Ir nereikia  manyti, beje
Kad paklysta žmogus
Marmuriniame savo laike.

Aš girdėjau, kaip motina supo:
Kikuo kikuo, mano žirnelis.
Šventa žemelė, šventa raselė
Tegu nešioja mano vaikelį...

O dabar štai ir aš:
Kikuo kikuo, Kareiviški.
Kikuo kikuo, Stačiūnų valsčiau,
Kikuo, kikuo, apskritie Joniškio...

Stumiu marmurinę tylą nuo poeto vaikystės pėdų,
O jos ir pro marmurą siekia gimtinę,
Kikuo kikuo, siekia savo Itakę.
.....................................................................

Gruodis 2013
Saulė teka 08:26; leidžiasi 15:54
Jaunatis (pilnėja)
5 mėnulio diena

Šiandien -4°C / -1°C, debesuota
Rytoj -4°C / -2°C, debesuota

8
SEKMADIENIS
Zenonas Vaidginas Gedmintė Guntilda
Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė
Po savo stogu visaip patogu
Šaulys (11.23-12.22) - Gyvatė - 342 / 49
023 (+XXIX) = 75