Liepa 2014
Saulė
teka 05:18
leidžiasi 21:32
ilgumas 16.14
Jaunatis
Jaunatis
0 mėnulio diena

Šiandien 17°C / 28°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 19°C / 28°C, debesuota su pragiedruliais

27
SEKMADIENIS
Natalija Panteleonas Žintautas Svalia Sergijus
Gardesnė duona prakaituota, negu pyragas dovanotas
Liūtas (07.23-08.22)- Arklys - 208 / 30

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:27
leidžiasi 21:23
ilgumas 15.56
Jaunatis (pilnėja)
Jaunatis (pilnėja)
5 mėnulio diena

Šiandien 20°C / 28°C, debesuota
Rytoj 20°C / 30°C, giedra

1
PENKTADIENIS
Bartautas Bartautė Almeda
Tarptautinė alaus diena
Blogas darbas garsiai aidi
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 213 / 31

Fragmentai laiko ir savęs (33

   — Ateik čia. Kėdė nepabėgs, o pabūti su mumis visuomet verta.
  Salėje žiūrovų nebuvo. Tuščia. Tačiau iš ložės „B“ žvilgėjo dvi poros akių.
  — Gal vėliau. Dabar reikalai skubina. Bet, Idini, ką čia veiki?
  — Liūdžiu, dairausi ir kartu su Diniu saulėgrąžas lukštenam
  — Aha. Supratau, — tariau, bet tuoj klausiau: — Su Diniu?   
    Galvoje  toptelėjo, ar tik nebus dar vienas Vidinio palikuonis. Nesijautė, kad galėčiau nustebti. Vidinis darė daug pastangų „išsigryninti“ ir aš tikėjau, kad greitai į jį galėsime įeiti kaip Žmogaus bažnyčią. 
  Truputį padelsęs, pakilau į ložę ir žvilgtelėjęs į sceną regėjau, kad ji gerokai pasikeitusi — išplatėjus, nudrikus į tolį. Ypatingai šiaurinis  pakraštys, ten, kur už balos, už Cigonų kalno, miglojosi horizontas iki Margionių kaimo, iki jo titnaginės ir geležinkelio stotelės.
  — Va tau! Iš kur tiek? Nuo kada? Visi Šklėrių baliniai.
  — O aš maniau, kad pirma susipažinsime, — atsistojęs priešprieša ir pasisveikinimui paduodamas ranką, pasakė beveik Idinio dvynys.  Abu  jie, Idinis ir Dinis pasirodė labai panašūs. Bent  kol kas, iš pirmo žvilgsnio.
  — Kai žinai Vidinį, pažįsti Idinį, sarmata būtų nepažinti Dinio. Faktiškai laukiau  Bet ar čia tinkamiausia vieta pažintims megzti? Ar  neprotingiau ateiti į sceną?
  — Sakykit, kurioje Vietoje? Va, Idinis, susipažino prie Ūso balos, o man labiau norėtųsi prie Skersbalės.
  — Išdžiūvo. Jau nėra  ten jos. Kaip, beje, ir Ūso balos. Iki vandens reikia kastis per pusmetrį. Net giliau.
  Nunėriau galvą žemyn. Taip atsitiko, kad iki šiol netgi neužsiminiau apie Šimą (Simoną) ir Marcelę Grigus. Ir, regis, supratau, kodėl Idinio ir Dinio buvau pakviestas ateiti į ložę. Kad primintų. Tai Šklėrių balinių kraštas. Taip, dabar išdžiuvęs, bet iš ten atėjo motina. Ne, ne Pirkaitienė, bet... o  Dieve, kaip jos panašios. Jeigu kas parodytų į ją kaip į Sėdinčią Ant Slenksčio, žiočiausi iš  nuostabos, kad kažkas  anksčiau už mane ją  tokia pamatė.
  Žiūriu į keliuką, tuoj iš Karlonų sodybos kiemo įbėgantį į atėjusį mišką. Tada jo nebuvo, o keliukas — taip. Per neaukštą kalvelę nubėgęs prie balos, vinguriavo jos išlankstytu pakraščiu iki Mackelio brastos ir, įšokęs į Šklėrių – Margionių  kelią, kartu su juo niro į brastą, išnirdamas kitoje  pelkės  pusėje. Dar puskilometris kelionės ir mano motina Stefanija pasijausdavo parėjusi namo, pas savo motiną Marcelę, pas tėvą Šimą.
  — Gerai. Judu pasikalbėkite, o aš... Regisi, kad  pradedu pavydėti Vidiniui. Bent  norisi pasakyti  jo žodžius: „tokio, koks esu, manęs per daug“. Regis, dar taip  neseniai taręs juos, o rezultatas  toks, kad Dievo duoną valgo jau du jo palikuonys. Patikėkite, Idini ir Dini, savijauta  tokia, kad  ir smagu, ir  liūdna. Bet jeigu ne scena, aš jau  šio krašto negebėčiau matyti. Kažkur galvoje, kažkur mintyse, bet va taip, kaip dabar... Ne, ne. Tikrai — ne.
  Įsižiūrėjau į scenoje įkeltą balinių krašto peizažą ir: 

Guodžia: neverk, neliūdėk...
Viskas praeina.
Taigi, ir džiaugtis neverta.
Po darbymetį vaikšto maža skruzdėlė,
bitė  medų į avilį renka.
Ar žinosiu kada,
kaip atrodo Vidinis,
kai jo nei per daug,
nei per maža? 
Ar ateisiu kada
Į Vidinio bažnyčią?

Gesta dienos. 
Bet taip tik atrodo.
Laikas laiko klajūną
Begalybėse savo erdvių.
Visi žodžiai ant lūpų,
visos dienos ant delno
datom surikiuotos.
Skambtelėk, mažas varpeli,
Skambtelėki, šauni atmintie.

Aš tikiu į tiesas,
kuriomis man lengviau netikėti.
Net ir Žodyje Dievo
nesutilpęs, dairaus po save.
Aš tikiu,
kad įaugę į laiką,
Į bažnyčią  Vidinio įaugę,
Žemės žodį  į lūpas įkelsim Aukščiausiam,
kaip korį geriausio medaus.

Skambtelėk, mažas varpeli,
Skambtelėki, šauni ateitie.

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:32
leidžiasi 21:17
ilgumas 15.45
Priešpilnis
Priešpilnis
8 mėnulio diena

Šiandien 20°C / 29°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 20°C / 29°C, debesuota su pragiedruliais

4
PIRMADIENIS
Gerimantas Milgedė Dominykas
Būsi nuolaidus visiems - ir kiaulė ant sprando atsisės
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 216 / 32

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:34
leidžiasi 21:15
ilgumas 15.41
Priešpilnis
Priešpilnis
9 mėnulio diena

Šiandien 20°C / 29°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 20°C / 29°C, debesuota su pragiedruliais

5
ANTRADIENIS
Felicisimas Nona Rimtas Mintarė Osvaldas Vilija
Geriau paklausyt protingo žmogaus barimo, nekaip kvailo pagyrimo
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 217 / 32

Fragmentai laiko ir savęs (35
 
  Nė karto  neišgirdau, kad kas jį pavadintų Simonu; tik Šimas. Simono vardas, regis, visoje  Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų    parapijoje neegzistavo. Kaip ir iki šiol. Garantuoti  negalėčiau, bet kai parapija be lopšių, tai nėra didesnių galimybių jiems atsirasti.  Atsikeliančių į jos kraštą irgi nėra. Ne Amerika gi, ne Vokietija, ar Anglija. Bet šalia Kabelių esanti Marcinkonių parapija netgi įvardinta Simono vardu, būtent: Marcinkonių Šv. Apaštalų Simono ir Judo (Tado) parapija. Ji gerokai ankstesnė, negu Kabelių. Kolei čia nebuvo pastatyta bažnyčia (1911), žmonės ir ėjo, ir važiavo melstis į Marcinkonis.
  Iš ložės į sceną nusileidome kartu, visu trejetuku: Idinis, Dinis ir aš. Ir nepaisant, kad Dinį  matu pirmą kartą, o ir Idinį neseniai, tačiau jaučiau, žinojau, kad jie man labai  artimi ir net  kažkodėl, matydamas juos du, atrodė, kad trūksta trečio.
  — Aha, aha, - atsiliepė Vidinis: gyveno trys  broliai, du protingi, o trečias kvailiukas. Bet  tu  teisus – manęs dar vis perdaug, Pranuci. Jeigu  pasiseks savęs  įžmoginti dar vieną dalį, pavadinsiu jį Iniu. O kas jau liks, tegu jau tiek ir bus. Su tiek savęs keliausiu ieškoti gimtinės.
  — A, Vidini, nemoku net mąstyti, ką esi sumanęs.
  Ir tikrai, kad nemoku. Tačiau suprasti, kad ir  manęs perdaug, neatrodo sunku. Ir net pradėjau mąstyti, kad kažkur ten, toli toli, ir man reikėję būti, kol nežinia kodėl atėjau čia. Tačiau tokiems pamąstymams priežastis lyg  akivaizdi — režisieriaus kėdė negalėjo nekrustelėti mano savasties, kuri, matyt, nusėdo kaip dumblas, neleisdamas atsikvėpti tvariniui pagal Dievo paveikslą. Pradėjau suvokti, kad kasdienybė  niekuomet nebūna nyki, apsnūdusi, kad būnant  amžiname judesyje reikia  nepaprasto tingulio, kad va šitaip su juo susitaikytum, pasiramsčiuodamas lazda ir vis smulkindamas žingsnius į saulėlydį. Tiesa, dabar atrodo, kad jau turiu teisę tarti, jog tingulio etapas besibaigia, o tai, kas bent kiek pakruta, reikia krutinti toliau, įsiūbuoti taip, kad  galva svaigtų. Bet reikia pasirinkti atramos tašką. Tvirtą. Tokį, kad iš po  kojų neišsprūstų, neišslystų ir reikia  neužsižioplinti paskubant pasakyti: šit ir viskas, ką turiu.
  Įsižiūrėjęs prie Ūso balos į dziedulį Feliksą, atrodė, kad užmiršau, kad prie Skersbalės laukia dziedulis Šimas. Sodybos kiemas didelis, su aukštu žaibolaidžiu jo viduryje. O dviejų galų ilga pirkia padalyta  masyvia priemenė ir kamara, vis dėlto yra ankšta
  — Režisieriau, prašau į kėdę, — pratarė Idinis, o Dinis, stumtelėjęs ją, tuoj pakišo po sėdynę, labai panašiai kaip kažkada Vidinis. Taip kad iš tikrųjų obuolys nuo obels netoli krenta. O iš ložės pamatytas balinių peizažas dingo. Vėlgi panašiai kaip kažkada „bendru sprendimu“ išbrauktas eil. „Atodūsis“. Bet, atsiprašau. Negali būti, kad  išbrauktas, jeigu vis dėlto jis yra.

Žemės ant rankų nepakelsiu,
tačiau paveikslą šitokį regiu:
pavargusi,
skaudi it paukštė pašauta 
ir sklando liūdesį akių.

Neklausiu jos,
kodėl taip nusiminus.
Galbūt laike pavargo ir dabar,
iškvėpus kančią iš krūtinės,
augina kalnus savyje.

Gal ten, širdin,
ledynmetį įkėlus,
ji tikisi
nušliaužti juo iš Šiaurės lig Pietų
ir šitaip tūkstantmečius pailsėjus
gyvybę kurti iš pradžių.

  Man neatrodė, kad eilėraštis pabaigtas, bet,  neprisimindamas daugiau, pasakiau, kad tikriausia tiek pakanka.
  — Betgi ji, Pirkaitienė, ar kaip ten ją vadina... taigi Sėdinti Ant Slenksčio pati galėjusi padeklamuoti, — kažkas pasakė iš  salės
  — Tikrai nežinau,  neprisimenu.
  — Ar  aš, — nelauktai atsirado Moteris ir pati  viena, be  muzikos:

Kada  noriu verkiu,
Kada noriu dainuoju,
Nuo sunkių vargelių
Neišsivaduoju.

  — Kas ji? Pirkaitienė?  Sėdinti Ant Slenksčio? Gal tai  mano  motina? Gal kuri nors iš bobulių — Karolina ar Marcelė? Gal? Abi gal?

Ilsta  man rankelės
Nuo sunkiu  darbelių,
Alpsta man širdelė
Nuo rūsčių žodelių...

  Salė aprimo. Ložėje „B“ pamačiau Vidinį. Jis nežymiai kilstelėjo ranką, esą, dirbk, režisieriau.  Net ne taip svarbu, kaip sekasi: geriau- blogiau. Svarbiausia, kad dirbi.

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:35
leidžiasi 21:13
ilgumas 15.38
Priešpilnis (pilnėja)
Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena

Šiandien 21°C / 29°C, mažai debesuota
Rytoj 17°C / 27°C, debesuota su pragiedruliais

6
TREČIADIENIS
Bylotas Daiva
Kristaus atsimainymas pasveikink
Kad ir menkas lizdelis, svarbu geras paukštelis
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 218 / 32

Fragmentai laiko ir savęs (36

Jau turbūt nežinosime kaip,
nežinosime kas
kirto medį, atėjęs į mišką,
kaip atrodęs jis pats,
nukirstą medį
į pamatus būstui padėjęs,
kokį dievą jam rodė dangus,
kokį vardą nešiojęs, 
tačiau tikra — 
jis pirmas suspėjo
į darbymetį Šklėrių sėjos.

Ir tegu šitas vardas – ne tas,
kurį „pirmas suspėjęs“ nešiojo.
Tegu jam – nepažįstamas aš,
kaip ir tie, su kuriais pagiedosiu.
Vėjas pučią į tylumą
ir nepaiso kitokių darbų  —
Šiandien, ryt ir kasdieną
Vėjo saujose smėlis, tik smėlis.
Reikia kraštui kalnų
ir tegu jie išmoksta keliauti,
kad paskui nereikėtų prašyti malonės dievų
kur jiems būti, kur augti.
Ir Adomas kaip mat čia ateis,
kuomet  šitaip gražiai surėdyta

Vaikšto  kraštas smėlynų kalnais,
Kopomis vaikšto.
Ne, net karaliui galvos nenulenks,
išsiprausęs darbymečiu savo.
Štai  pušelė ant delno:
— Auk, žalioji, daininga esi,
vėjus visus išgiedojus.

Prakaito lašas palaisto šaknis:
— Auk, žalioji,
šaknimis kuo giliau, kuo giliau
įsiskverbus į smėlį, į smėlį.
Nesuklyks čia  žuvėdros,
bet iš prakaito, druskai iškritus,
Upeliukai išplauks ir ištrykš šaltinėliai.

Auk, žalioji.
Štai ateina  Adomo vaikai,
auna nuauna nuo kojų vyžas.
O sustokite, smėlio kalnai,
Ir te būna tarp mūsų taika ir ramybė,
užkuriant pypkę
titnaginių ugne... (ugnim).

  ... atsikvėpiau, taip ir neištaręs Šklėriaus  vardo, vis abejodamas: o  gal?  Gal dar pasirodys  stebuklas ir sužinosime, kad  būtent jis taip kirto medį, atėjęs  į mišką, sužinosime, kaip atrodęs jis pats, nukirstą medį į pamatus būstui ir visam Šklėrių sodžiui padėjęs.

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:37
leidžiasi 21:11
ilgumas 15.34
Priešpilnis (pilnėja)
Priešpilnis (pilnėja)
11 mėnulio diena

Šiandien 18°C / 27°C, lietus
Rytoj 18°C / 26°C, lietus

7
KETVIRTADIENIS
Donatas Kajetonas Sikstas Drąsutis Jogailė Klaudija Jogilė
Nemaišyk kito puodo, žiūrėk, kad tavo neprisviltų
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 219 / 32

Fragmentai laiko ir savęs (37

   — Išmėtytas labai esi. Scena paskui tave  nesugeba sekti, dzieduli. Tai čia, tai ten, tai dar kur. O ir susipažinti prie Skersbalės užtrunkame, — išėjęs ant tako sustabdė Dinis. — Taigi, kaip įprasta, duodu dešinę ir  sakau: ak, kaip malonu su jumis, pone, susipažinti.
  —  Ar nekalbėjau, kad plepys esi, Dini? Bet  atrodo, kad labiau vaidinantis, negu iš prigimties. Beje, Kaip judu su Idiniu vadinate Vidinį? Tėčiu? Gimdytoju?..
  — Donoru? - įšoko į mano kalbą Dinis.
  — Net taip! Donoru? — perklausiau jį.
  — Ne, ne. Atsiprašau. Bandžiau pasufleruoti objektą, kuo su Idiniu dar galėtume vadinti savo tvėrėją. Tik tiek. Bet klausimas aiškus.
  Dinis valandėlę lukterėjo, bet kibirkštėlės šokinėjančios akių lėliukėse, nesigesino.
  — Ai, dzieduli, faktiškai niekaip nevadinam.
  — Kodėl „dzieduli“, o ne „pone“?
  — Tiesiog klausiame: girdėjai? regėjai? žinai? Arba taip ir sakome, ką norime pasakyti: eik balų šienauti; dink iš akių... Tačiau nei tėvu, nei tvėrėju, gimdytoju, nei  donoru vadinti niekas mums nedraudžia. Svarbu susikalbėti, išgirsti. O bendraujant — jausti saiką.
  — Malonu jus pažinti, pone Dini, tačiau, regisi, jūsų auklėjimui pritrūko motinos.
  — Neužsimirškite, dzieduli, kad šioje erdvėje mums su Idiniu dažniausia tenka vaidinti, — pasakė jis ir, truktelėjęs už rankos, patraukė nuo tako: — Praleiskime. Moteris eina.
  Moteris gerokai, kone stačiu kampu sulenkta per nugarą ir jai reikėję lošti į viršų galvą, kad atitraukusi akis nuo smulkių savo kojų žingsnių pamatytų kas yra ten, toliau. Artėjo neskubėdama. Dar nepriėjusi, dūrė lazdos galu mano pusėn:
  — Tai jis, —  tarė. — Taip, taip, tai  jis, - vėl rodė galu lazdos.
  Kas ji? Negi Kukauskienė? Šklėrių  priėmėja? Kaip ji čia? Iš kur?   
  — Vaidinti, dzieduli, sunku. Labai sunku.
Bet tarkime, kad susipažinome. Ir būtent  prie Skersbalės. Nesierzink, bet  jeigu patikinsiu, kad  gimei ne prie Ūso balos, o prie  Skersbalės, mudviejų pažintis pasirodys  prasmingesnė.
  — Todėl ir rodė į mane lazda?
  — Ne todėl.???
  — Tyli. Kodėl?
  — Vis dėlto nelengva teisybę kalbėti. Net  ir tada, kai viskas praėję ir dėl to niekas nesikeičia. Pabūk, Pranuci, kuo esi, o man leiski pabūti apsimetėliu. Beje, nebijok, režisieriau, šis epizodas įslaptintas. Publikai jis nematomas. Tebus tik mankšta atminčiai.   
  Savijautoje kažkas atsitiko ir man net pasilikti kuo esu, nebuvo įmanoma. Aš toks, koks  anksčiau, koks pašnekesyje su Vidiniu. Ir dabar prie mane buvo ne joks  apsimetėlis, o Vidinis. Tikras. Pažįstamas nuo lopšio. Tikras, kaip tada pirmą kartą iškalbėti jam mano žodžiai.
  — Tai tu ją čia parravėjai?
  — Tyliau, — sudraudė. — Būna, kad nuo žodžio skauda labiau negu nuo akmens. Sakai, „parravėjau“. Koks žodis, a? Par- ra –vėjau! Vien nuo jo, vienintelio, gali ištikti širdies smūgis. Ak tu, nelaimingas lietuvi, — supyko Vidinis.         
  — Kodėl tu taip? Kas atsitiko? Ką ne taip pasakiau?
  — Tai ta pati moteris, apie kurią rašei. Atsimink, o  ne draibstykis žodžiais. Jie gi iš  burnos, iš savęs. Irgi mat par – ra- vėjau.
  Ilgiau būti „apsimetėliu“ Dinis nepanoro, tačiau man pakako tokios menkos laiko atkarpėlės, kad susivokčiau, kodėl praeidama Kukauskienė rodė galu lazdos į  mane. Atsirado net proto pamanyti, kad ji netgi ne Kukauskienė, tik jos personažas. Irgi apsimetėlė
  — Taip, Dini. Ačiū už pažintį. Net skaudėti pradėjo.
  — Prašau, dzieduli. Bet tai nebuvo paprasta. Reikėjo pasistengti. Dar knietėjo perskaityti ir tavo rašą, apie kurį tėvas kalbėjęs. Bet jį gal geriau perskaityti dabar, nevaidinant:
  „Mačiau kaip ant suvargusių namų slenksčio atsisėdo nejauna moteris. Drabužiai jos apdulkę, bet niekas į tai nekreipė dėmesio, niekas net nepaklausė, iš kur ji atėjusi. Moters širdis, matyt, jautė, kad šiam gyvenimui ji irgi nereikalinga. Todėl ir atsisėdo ant slenksčio, pasivadindama Pirkaitiene. Tikrasis moters vardas buvo kitas. Niekas iš mūsų neturėjome net teisės sakyti tą jos  tikrą vardą. Net reikėję būti akliems ir nematyti, kad jos galva aprišta trijų spalvų skarele.
  — Dar kartą dėkui, Dini, o Vidinis tuomet  piktas buvo, oi, pikta. Jam niekuomet su manimi  lengva nebuvo, bet tą kartą ypatingai. Šaukė. Tiesiog kibo į atlapus ir šaukė: „Kas taip rašė? O parašęs, kas numetė į sąvartyną? Kas? Neatrodo, kad Donelaitis ar Tumas Vaižgantas. Gal tu žinai - kas? “
    Dinis žvilgtelėjo į mane, tačiau  nieko nepasakė, leisdamas pabūti sau. Bet kad nelabai  norisi tokioje draugijoje būti, kai: 

Tiek pažadų
Ir tik ne daugel ištesėtų
Nepaisant, kad daugiausia prižadėdavau pats sau.
Praeina žmonės
Ir dažniau nemato,
Tad regisi ir priekaištų nėra.
O skauda, kad ir po lietų
Paaugti negebėjau –
Nors šitokio savęs  pakanka ir dabar...
Tačiau  mielai kaip mokinys
Išeičiau į  rugsėjį
Su pirmaklasio skaitinių knyga.

  Priėjęs Idinis tarė.
  — Girdite? Žinoma, kad ne. Katučių nėra. Salė  neploja. Bet tai gal net  ne geriausia naujiena.
  — Ką, ar jau turime Inį? — suskubo paklausti Dinis.
  — Ne, ne. Kol kas — ne, dar neturime. Bet Sėdinčioji Ant Slenksčio paliepė apreikšti žinią, jog apsisprendusi padėti Šklėriaus paieškoms. Prašė ilgiau nelaukti. Net ir Inio – ne.
  — Tarkim, kad ekipažas ne pilnas, bet... taigi  jos, Sėdinčios Ant Slenksčio žodis, —neskubėdamas mąstė Dinis ir, pasižiūrėjęs į  mane: — Ar ne, režisieriau?
  — Tuomet jos atsiprašiau. Aukščiausiu būdu. Per sielą. Mintimis. Girdi, atleisk, Motin. Dievas tikriausiai neatleis, bet tikiuosi, kad gal tu atleisi.  Na,  maždaug taip..
  — Pridėkim prie „maždaug“, dar štai šį jos archyvinį raštą ir bus daug, — pareiškė nusiteikimą  Idinis, o Dinis pritarė:

Fragmentai laiko ir savęs (38
   
  Neiškart pradėjau skaityti Sėdinčios Ant Slenksčio perduotą raštą.  Anot Idinio — archyvinį. Gal todėl, jog neatrodė, kad reikia taip  daryti, nes buvo aišku, kad abu Vidinio palikuonys — Idinis ir Dinis — jau žino, skaitė ir nieko naujo jiems nepaskaitysiu, bet įkritusi į ausis tyla, nebuvo abejinga. Atrodė, todėl ir atsiradusi, kad perskaitytas žodis priartėtų prie laiko, kada jis buvo parašytas.
  — Su Idiniu susipažinti buvo paprasčiau, negu  su tavimi, Dini — pasakiau, bet abu broliai tylėjo. Ir va. Lyg ne aš, bet skaito:

Ten, už metų anų,
Kurių atmintis nepasiekia,
Tyliai, be saliutų,
Kaip Senovė žila gyvenau.
Gal lengviau būtų eiti iš ten,
Su ledynmečiu šliaužti iš šiaurės
Ir nepaikinti Dievo kūrybos darbais.

O dabar?
Jau ir pats nežinau,
Kaip atėjęs? Kada?
Ar kas klausė manęs,
Kad aš noriu ateiti?

Sako,
Melstis reikia, kad grįžčiau atgal.
Ir sukala karstui lentas.
Krematoriumus stato.

Nejau taip reikėję dėl nieko,
Atėjus čia būti,
Jei po mirksnio, po kito
Jau verčia sugrįžti namo.

Aš nenoriu kaip Kristus
Sulaukti stebuklo –
Numirti ant  kryžiaus
Ir šitaip išlikti gyvam...

Man jautru, kada raidei, įšokus į burną,
Audžiasi raštas, spalvojasi mintys,
Kad žodis ateina gyvenimu būti.

Vis mąstau:
Kaip išlikt, kad  nebūčiau prikaltas,
Kai medžio aplinkui tiek daug?

Išrašysiu sėja  savo vardą,
Pradėjęs nuo Š.

Eikit, ieškokit
Gal surasit, gal –ne.
Aš — šito krašto pradžia..

... Tyliu. Ir  tyla net  nepakrebžda.
  Kas  jis? — dar  tyliau noriu  sužinoti. — Panašiai, kaip „imkit  mane ir skaitykit“. Bet tik panašiai...

 

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:41
leidžiasi 21:07
ilgumas 15.26
Priešpilnis (pilnėja)
Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena

Šiandien 18°C / 25°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 17°C / 26°C, debesuota su pragiedruliais

9
ŠEŠTADIENIS
Romanas Mintaras Tarvilė Rolandas Romas
Tarptautinė tautos diena
Pirkta meilė greit atvėsta
Liūtas (07.23-08.22)- Arklys - 221 / 32

Fragmentai laiko ir savęs (39
   
Tai buvo laikas, kai panoro prisiminti ką kada esu kalbėjęs ar girdėjęs apie slenkstį. Pasirodė, kad prisiminimų daug.  Net ir eilėraštis tokiu  pavadiniu — Slenkstis. O paskui, jau atsiradus  scenai,  buvau nustebęs,  kai kartą,  atėjęs į salę, pamačiau jo išrašą ant užuolaidos. Žodis į žodį ir būtent taip suklotą į dvylikos eilučių eilėraščio kūną, kaip jis buvo užrašytas sąsiuvinio lape. Tiesa, čia be pavadinimo:

Kai į eilėraštį parsinešiau
Gimtosios pirkios slenkstį,
Ant jo prisėdo žilagalviai du.
Pasakė motina:
- Seniai, sūnau, jau buvome kartu.
O tėvas, palingavęs sunkią galvą,
Vis prašė slenkstį neišnykt kažkur,
Kad net tuomet,
Kai negalės su motina pareiti,
Nebūtų vieniša
Ir atmintis
Neliktų be namų

  Sauja paėmęs  užuolaidos medžiagą, palingavau ir stebėjau, kaip eilėraščio eilutės  it laiveliai su juose  susėdusiomis raidėmis supasi ant  subanguotos uždangos ir užgęsta, užgesta. Užuolaida išsilygina, o raidžių laiveliai tik vaizdui, kol jų nepradedi skaityti.
  Taip atsitikę, kad iki aukštų metų, net ir sulaukus 75-rių, nebūta abejonių, kad mano  gimtoji pirkia —  prie Ūso balos. Ir va, tik pasirodžius Diniui, netikėtai išgirstu, jog gali būti, jog gimiau ne prie Ūso balos Karlonų viensėdijoje; esą, jeigu patikinsiu, kad  gimei ne prie Ūso balos, o prie Skersbalės, mudviejų pažintis pasirodys prasmingesnė.
  Negi ir šitaip gali būti?
  Supratau, kad Inis nebuvo įsitikinęs, ar sugebės patikinti, bet tai, kad savyje puoselėja tokį užsiėmimą, užkūrė smalsumą. O tai, kad su juo tik porą kartų persimetę po vieną  kitą sakinį, nebuvo priežastis nepaisyti, ką jis tais sakiniais plepteli. Svarbiausia, jog žinau, kad jis yra Vidinio antroji savęsp dalis, porcija, kuris, lemties vedamas, atėjo prie manęs būti dar man esant lopšyje. Ir beveik per tiek metų kartu ir  kartu. Jis  mane atsimena ankstesnį negu  aš save. Bet todėl ir vėl mįslė: kodėl neprisimenu, kad  jis kada būtų apie tai kalbėjęs? Kas jam tai trukdė padaryti?

... o norisi, žmonės,
atėjus į sceną,
žemai nusilenkus, žiūrėti į jūsų akis.
Nors trumpai, bet teisybę kalbėti:
štai  aš, dar vienas Karlonas,
užtrenkęs gimtinės duris.

Tikėti,
kad kitaip pakuždėtų lemtis,
o ne, jau nereikia, mielieji.
Ir sapnai jau ne tie,
net meluoti nemoka — —
Prie namų, prie jo slenksčio atėjęs,
tačiau peržengti jau negaliu.
Kūnas glemba į žemę,
į rytojų, kuris neišduos.

Ir dėkoju kaip Dievui
didžiai prabangai savo jausmų;
jie išlieka
kaip žvyras grublus, nesijotas,
nestokojantys net akmenų.
Jeigu reiktų į karą išjoti —
aš ir vytis, ir ginklas, ir žirgas esu.
Suprantu, taip keistai, mano būtį išgirdę,
Jau nelengva tikėti, esą,
negi būna ir taip?

Bet jei kryžius ant kaklo,
tai ir ginklas – į ranką
dėl šventumo namų.

Отредактировано Pranas (2014-08-05 07:13:51)

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:46
leidžiasi 21:01
ilgumas 15.15
Pilnatis
Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien 20°C / 29°C, lietus
Rytoj 16°C / 23°C, debesuota

12
ANTRADIENIS
Radegunda Laimonas Laimona Klara Radė
Tarptautinė jaunimo diena
Danguje su pinigais nieko nenusipirksi - pragare nebent smalos
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 224 / 33

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:48
leidžiasi 20:59
ilgumas 15.11
Pilnatis
Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien 15°C / 23°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 16°C / 23°C, debesuota

13
TREČIADIENIS
Kasijonas Poncijonas Naglis Gilvilė Ipolitas Diana
Tarptautinė kairiarankių diena
Gera prekė pati save giria
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 225 / 33

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:50
leidžiasi 20:57
ilgumas 15.07
Pilnatis
Pilnatis
18 mėnulio diena

Šiandien 16°C / 23°C, debesuota
Rytoj 14°C / 20°C, trumpalaikis lietus

14
KETVIRTADIENIS
Euzebijus Maksimilijonas Grintautas Guostė
Ganyk avis ir vilko nematydamas
Liūtas (07.23-08.22) - Arklys - 226 / 33

Rugpjūtis 2014
Saulė
teka 05:54
leidžiasi 20:52
ilgumas 14.58
Pilnatis
Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 12°C / 21°C, lietus
Rytoj 14°C / 19°C, mažai debesuota

16
ŠEŠTADIENIS
Rokas Butvydas Alvita Jokimas
Šv. Rokas, Pjūties pabaiga
Kai negalėsi, tada pastenėsi
Liūtas (07.23-08.22) -Arklys - 228 / 33