Trys pelėdos |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » Trys pelėdos » 2013: DARBO KALENDORIUS: » PAKELIUI Į 75:(1939 - 2014) ...
Gruodis 2014
Saulė teka 08:23, leidžiasi 15:55, ilgumas 07.32
Pilnatis
14 mėnulio diena
Šiandien -2°C / -1°C, debesuota
Rytoj -1°C / -1°C, debesuota
6
ŠEŠTADIENIS
Mikalojus Bilmantas Norvydė
Šv. Mikalojus, Arklių diena
Ir velnias turi viršininką
Šaulys (11.23-12.22) - Arklys -340 / 49
Gruodis 2014
Saulė
teka 08:25
leidžiasi 15:54
ilgumas 07.29
Pilnatis
Pilnatis
15 mėnulio diena
Šiandien -1°C / -1°C, debesuota
Rytoj 0°C / 0°C, sniegas
7
SEKMADIENIS
Ambraziejus Daugardas Tautė Jekaterina
Tarptautinė civilinės aviacijos diena
Šv. Ambraziejus
Negirk dienos be vakaro
Šaulys (11.23-12.22) — Arklys — 341 / 49
Gruodis 2014
Saulė
teka 08:26
leidžiasi 15:54
ilgumas 07.28
Pilnatis
16 mėnulio diena
Šiandien 0°C / 0°C, debesuota
Rytoj -3°C / -1°C, debesuota
8
PIRMADIENIS
Zenonas Vaidginas Gedmintė Guntilda
Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė
Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi
Šaulys (11.23-12.22)- Arklys -342 / 50
Gruodis 2014
Saulė
teka 08:29
leidžiasi 15:53
ilgumas 07.24
Pilnatis
Pilnatis
18 mėnulio diena
Šiandien -5°C / -1°C, debesuota
Rytoj -3°C / -1°C, debesuota
10
TREČIADIENIS
Eidimtas Ilma Eularija Loreta
pasveikink
Žmogaus teisių diena
Futbolo diena
Nobelio diena
Kvailas marias perbrenda, o klane prigeria
Šaulys (11.23-12.22)
Šaulys
Arklys
Arklys
344 / 50
Gruodis 2014
Saulė
teka 08:31
leidžiasi 15:53
ilgumas 07.22
Pilnatis
Pilnatis
20 mėnulio diena
Šiandien -1°C / 1°C, mažai pasnigs
Rytoj 0°C / 3°C, trumpalaikis lietus
12
PENKTADIENIS
Joana Žaneta Gilmintas Vaingedė Dagmara Žana
Beklausydamas apkalbų nepamiršk, kad ir pats esi apkalbamas
Šaulys (11.23-12.22) - Arklys - 346 / 50
Spalis 2014
Saulė
teka 06:24
leidžiasi 17:51
ilgumas 11.27
Priešpilnis (pilnėja)
Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena
Šiandien 2°C / 9°C, lietus
Rytoj 1°C / 3°C, mažai pasnigs
4
ŠEŠTADIENIS
Pranciškus Mąstautas Eivydė Pranas
pasveikink
Pasaulinė gyvūnijos diena, šv. Pranciškus pasveikink
Be dūmų nebus šilumos
Svarstyklės (09.23-10.22)
Svarstyklės
Arklys
Arklys
277 / 40
Sausis 2015
Saulė teka 08:42, leidžiasi 16:02, ilgumas 07.20
Priešpilnis (pilnėja)
11 mėnulio diena
1
KETVIRTADIENIS
Mečislovas Arvaidas Arvaidė Eufrozija Mečys Eufrozina
Naujieji metai
Lietuvos vėliavos diena
Baltas balto nesuteps
Ožiaragis (12.22-01.20) - Ožka - 1 / 01
Sausis 2015
Saulė teka 08:42, leidžiasi 16:03, ilgumas 07.21
Priešpilnis (pilnėja)
11 mėnulio diena
Šiandien 0°C / 2°C, trumpalaikis lietus
Rytoj -4°C / -1°C, mažai pasnigs
2
PENKTADIENIS
Bazilijus Grigalius Mažvydas Gailutė Fulgentas Stefanija
Dieną naktį nemigsi - vis tiek visiem neįtiksi
Ožiaragis (12.22-01.20) - Ožka - 2 / 01
Sausis 2015
Saulė teka 08:42, leidžiasi 16:06, ilgumas 07.24
Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena
Šiandien -1°C / 0°C, sniegas
4
SEKMADIENIS
Arimantas Arimantė Titas Benediktas Arminas Benas Arminė Andželika Anželika
Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo
Ožiaragis (12.22-01.20) - Ožka - 4 / 01
Nuo savęs nepabėgsi...
Nesiimu spėlioti, kada, kokią rudenio dieną taip atsitiko, kai pasijaučiau esąs įterptas į naują būties struktūrą. Tačiau žinau, kad po ją pradėjau dairytis, išgirdęs užgiedojusį gaidį. Ne koks tas dairymasis: ot, matai, jauti, kad kažkas kitaip, bet dėl to nei šilta, nei šalta. Bent kiek aktyviau, jautriau per protą dar nebendrauji su aplinka. Net kalendoriaus lapelis su 2017 metų sausio 1 dienos įrašu, nesukėlė smalsumo. Pažinimo procesas aktyviau prasidėjo tik atsiradus įsišviečiančiam erdvėje ekranui. Jis, sakyčiau, jautriausiai privertė suklusti, pradėti žmogui būdingą pažinimą. Tačiau irgi atsitiko taip, jog labiausiai panūdo pažinti savo parašus. It iš naujo sužinojau tai, ką privalėjau seniai žinoti, būtent: jų būta daug, taigi parašų. Pradžioje sunkiai dėliojant po raidės raidę, o paskui jie greitesni, žvalesni, raiškesni, bet pasirodžius raukšlėms ant veido, rankų, ogi žiū, kad ir jie neatsilieka — atrodo vis labiau pavargę, šliaužantys, slidinėjantys, nežinantys kaip būti ir pamąstantys, ar negeriau, jeigu pasirašinėčiau kryželiais. Ir šit suklustu, kad yra ir kitokie žmogaus parašai: elektroninis. Atrodytų, neverta dėl jų senatvėje kvaršinti galvos. Ir iš tiesų, ar verta?
Tačiau reikalai susidėliojo panašiai, kaip povandeninės karinės tarnybos metais: nemoki? — išmokysim, nenori? — priversime. Lig šiol nežinau, ar yra parašai, kuriuos kažkas kažkur vadina i n t e r n e t i n i a i s. Ir būčiau smagus išgirdęs, kad tokių nėra. Tai todėl, kad drąsiau rodyčiau į tai, ką aš vadinu šios rūšies parašu, užrašydamas:i.parašas. Mano orbitoje jis yra. Ir jau nenorėčiau, jog atsitiktų taip, kad jo išsižadėčiau. Tačiau priimti i.parašą į savo kolekciją trukdė tai, kad akivaizdu, jog labai neįprasta, kad parašas atrodytų vis kitaip; antrą kartą toks nesikartoja. Tačiau tuomet tik jautriau suvoki, kad žmogus nuo savęs nepabėga. Pagal būtų faktų principą sukonstruotas ir jo i.parašas. Štai kodėl jie ir trumpi, ir ilgesni, ir ilgi, ir labi ilgi. Pastaruosius perskaityti neretai prireikia daugiau laiko, negu jo turi. Ir ką daryti? Taip ir palikti? Te būna. Tačiau protingiau pasirodė pasitelkti derybas, įsipareigoti ilgus parašus liudyti dalimis — kiekvieną kartą bent po tiek, kiek gali apžioti. Tai ne matas. Kartais apžiodavau mažiau, kartais daugiau, o panorus, galėjau šį procesą tęsti iki parašo pabaigos. Tačiau bent gurkšnis visuomet būtinas. Štai kaip atrodanti ilgo parašo viena nuotrupa. Ją perskaičius, ekranas pripažino, kad elgiuosi pagal susitarimą ir be kaprizų vykdė kitas mano komandas. Ir taip:
i.parašas:
Kūrinio vertė?
Nežinau, bet žinau, kad man per kūrinį norisi kažką išgirsti, pajausti, suklusti, kažkaip atsiliepti į jį ir nebūtinai tik protu.(Protu gal net mažiau). Kūrinyje ieškau ne matematinių formulių, ne įmantrumo, o tiesiog gero, dvasingo žmogaus su jo jausena, mūsų būties suvokimais. Man nedaug rūpi kūrinio autorius ir kritiko nuomonė, ką jis mano apie jo kūrinį. Svarbiau tai, kas yra man, būtent Man įdomaus, reikalingo jo kūrinyje. Man visai nereikia, kad kažkas parašytų taip, kaip dar iki šiol niekas nerašęs. Kita vertus nėra knygos, kurią drįsčiau įmesti į inkvizicijos laužą, o juolab kartu su jos autoriumi.
... O kurį tai kartą pamaniau, kad galbūt tokio pobūdžio internetinius parašus sėkmingai galėtų keisti Post scriptum. Žinoma, korektiškai, atsargiai pakoregavus, paredagavus, paglosčius tai post scriptum, tai i.parašą. Tai ir dabar man mįslė, ar verta išeiti į eksperimentą, nes, kaip suprantu, vargu ar kada buvo tokia betvarkė lietuvių kalboje, kokia ji dabar. Tačiau matyt reikia pasiklausti savimi, persižegnojant nuostata, kad nieko amžino nėra.
Post scriptum:
Atsižadėti nepatikimo draugo niekuomet nevėlu. Net mirštant. Jeigu apvoktų kaip numirusį, bent jau nepasakysi, kad tai padarė draugas.
Sausis 2015
Saulė teka 08:41, leidžiasi 16:07. d ilgumas 07.26
Pilnatis
14 mėnulio diena
Šiandien -7°C / -1°C, mažai pasnigs
5
PIRMADIENIS
Simonas Vytautas Vytautė Telesforas Gaudentas Simas
Be dūmų nebus šilumos
Ožiaragis (12.22-01.20)- Ožka - 5 / 02
Kaip Sabas
Turbūt netrumpą laiką atrodė, kad, — o dangau! — ir ką čia man veikti? Nuobodulys nesiliauja žioti burną, galvoje tuščia , jausenoje apsiniaukę: nei ką išgirsi, nei ką pajausi. Tačiau pradėjus savyje aušti, blaivėti, darbo atsirado daugiau. Pasidarė nesmagu atsiminti tokį neveiklų, apsnūdusį, tačiau labiau barti save nebuvo kaip: egzistavau, alsavau, gyvenau taip, kaip gebėjau, kaip buvo leista, o, vadinasi, pradėjau suprasti, jog ir čia galioja taisyklė, kad aukščiau bambos neiššoksi. Va, sveikatos atsirado daugiau, protas prašviesėjo ir suprantu, kad tokia valia ne iš savęs arba bent ne tik iš savęs. Prisimena, galvoje išgirdau:
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada...
Suprantu, kad sugrįžo laimė mąstyti. Netgi neblogai tai sugebu: taigi, Salomėja Neris — karo žmogus. O karo žmogus negali būti laimingas net savo pergalėse, nes jo atmintyje labai daug, ko nenorima atsiminti, kas jį vėl į karą tempia, — prisimenu tąkart pamąsčiau, o apglostęs Mano dzievulį — Lizdeikos lazdą, sakiau:
— Pamaniau, kad tu čia taip graudžiai liūdi. Gal irgi savo atsiminimus žarstydama.
— Mano atsiminimai, Pranuci, sunkesni negu Salomėjos, — mielai atsiliepė dzievulis. — Daug laužų sukūrenta juos deginant. Tačiau smagu, kad, regisi, po truputį atkunti. O kai išgirsi ar atsiminsi galvoje papūgas Nadeždą ir Potjė, tavo atsigavimo procesą laikysiu baigtu.— pakalbėjo, o po minutėlės vėl: — Tačiau dabar svarbiau kuo greičiau atmintimi sugrįžti į pradžią. Ji tikriausiai kažkur dar netoli. Nutolstant jai, tai padaryti bus vis sunkiau, o galiausiai ir visai neįmanoma.
— Man jau pačiam tai pradeda rūpėti. Turbūt kažkieno prakeikimas švystelėjo mane į čia. Gal mano paties. Aiktelėti nesuspėta, o išsičiaudėti, ak, kaip nelengva. Pradžia gi, kurią atsimenu, sutampa su gaidžio giedojimu.
— Taip, taip,— atsargiai išslysdama iš delnų, pasakė Lizdeikos lazda ir beveik Virgilijaus Noreikos tenoru padainavo. Nedaug, kelias eilutes:
Gieda gaideliai ankstų rytelį,
Kelkis, broleli, eik į darbelį, —
ir nusijuokė taip skaniai, kad galvojau, jog tik seniai, labai seniai žmogus mokėjęs taip gražiai, laisvai juokti. Per jį, per jo juoką atsiveria gražiausias žmogaus paveikslas. Ir gali būti, jog kažkada tai buvusi atskira meno rūšis, kvietusi žmonės pasirodyti save gražiausiu juoku. Užsimerkęs žiūrėjau į besijuokiantį Mano dzievulį ir regėjau, kaip gražiai jis atrodo šitaip besijuokiantis. Na, kaip tas žmogus, kuris jau toli toli. Ne, ne, tai nebuvo lazda. Kad ir Lizdeikos. Tai buvo aukštas, Arvydo Sabonio stoto žmogus, gražus savo moliu, jo įžiedimu, iš vidurio aikštės mėtantis kamuolius į krepšį ir džiūgaujantis, kad teikia savimi džiaugsmą publiką. Akių vokai dar labiau sulipo ir toks matymas atrodė, kaip šv. paveikslo nusišvietimas, kuomet iš jo išėjusi Marija, paduoda į rankas kūdikį ir paprašo jį palaikyti.
Ar galėjau bent mintimis pagalvoti, kad šitaip kažkada pamatysiu lazdą? Ar galiu išdrįsti sliuogti į aukštai pakeltą paslaptį, bandydamas suprasti, kaip atsitinka, kad tokia lazda ateina į žmogaus rankas ir darosi jam paklusni?
— Ką, ir vėl į snaudulį patraukė? Visgi nubusk. Taip nebuvo sutarta.
— Pasakyk, ar nebuvome čia anksčiau. Kad ir prieš trejetą ir bet kada metų. Matau, atsimenu ir drįstu sakyti, kad rašiau. Tai, ką rodai kaip į mano snaudulį yra kažkas nuostabaus po užmerktų akių vokais, - atsiliepiau į Mano dzievulio priekaištą ir nesunkiai atsimindamas padeklamavau:
Argi sakiau,
kad aklas akimis,
kuomet jas nunešu į naktį?
Kartu su žvaigždėmis užspaudžiu po vokais,
net Paukščių takas
ima skaudžiai nerimauti.
Galbūt nemanė,
kad yra dalia,
kuri net šitokią galybę
ima į nelaisvę,
o aš taip pat
net nežinau, deja –
iš kur ten, po vokais, erdvė tokia,
kad net neskauda.
Gyvena žmonės, saulė,
debesys ir lietūs,
padangę brauko mėlyni žaibai -
ir gieda vyturiai,
surankioję giesmes poetų.
Jų daug,
bet nedaugiau,
negu reikėtų...
Po užmerktų akių vokais
Įsiveržia gyvenimas į sielą.
Net Paukščių takas —
Dieve, jam padėk! —
Ir čia it danguje išlieka.
Tyloje pasidarė dar tyliau. Suprantu, Kiti rodys, kaip į nesąmonę: kaip čia tai? Tyloje dar tyliau? Tai kaip sviestas — sviestuotas Tačiau jeigu yra n e s ą m o n ė, matyt, jos paskirtis stebėti ir fiksuoti tokius dalykus. Aš irgi jau supranti, kad dėl tokių priekaištų ginčytis man neprisieis. Numanau netgi, kad kažkoks kipšas ar angelas vilioja pakieminėti po tokia būtų ar kitaip - esybę.
Вы здесь » Trys pelėdos » 2013: DARBO KALENDORIUS: » PAKELIUI Į 75:(1939 - 2014) ...