Rugsėjis 2015
Saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, d. ilgumas 12.11
Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena

Šiandien 12°C / 23°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 13°C / 17°C, trumpalaikis lietus

24
KETVIRTADIENIS
Gerardas Gedvinas Gedvinė
Į dievo pagalbą tikėk, bet ir pats netingėk
Svarstyklės (09.23-10.22) - Ožka - 267 / 39

Rugsėjis 2015
Saulė teka 07:09, leidžiasi 19:11, d. d. ilgumas 12.02
Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 13°C, trumpalaikis lietus
Rytoj 8°C / 13°C, debesuota su pragiedruliais

26
ŠEŠTADIENIS
Damijonas Vydenis Gražina Kipras Justina Justė
Europos kalbų diena
Pasaulinė kontracepcijos diena
Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks
Svarstyklės (09.23-10.22) - Ožka - 269 / 39

Apie mano Mergaitę

Atrodo,
parašau eilėraštį ir – šventa,
daugiau į žemę jo negrįšiu niekada.
Skambėk,  mielasis,
Dievas su tavim.
Galbūt todėl ir parašiau,
bandydamas užmiršti kuo greičiau.
kad išeinu iš jos nebūti,
tačiau paliudijęs, kad ji va šitokia yra.

O šitą kartą atsitiko taip:
gan giliame rūsy,
jau aprūdijusiame geldos vandeny,
regiu mergaitę dingusią,
taigi, eilėraštį, kurį
rašiau, atrodytų, kone prieš šimtą metų.

      DINGUSI MERGAITĖ
O aš, nustebintas minties, neužverčiu peizažo.
Atsimenu - norėdamas matyti Lietuvą, piešiau
Mergaitę vienplaukę ir krito sunkios, ilgos kasos,
O ji basa ir kaip bitutė meldžiasi žiedų medum.

Ir nemokėjau atsiminti Lietuvos kitokios-
Ir net  žiemoj, kai tvoros skaudžiai kosėdavo speiguose, 
Matydavau svajingai  nusiteikusią mergiotę, 
Su kaspinais vaivorykščių jos gelsvo lino kasose...

Ir štai atėjo laikas Lietuvą kitaip regėt –
Iš mano seno piešinio mergaitė dingusi kažkur.
Jau nežinau, kaip man su ja dabar namo pareiti,
Kad tik neleisčiau tos mergaitės – Lietuvos – apvogt svetur.
Vilnius, 2007-02-08

Dar neišdžiuvo lapas.
Ir nežinau, ar beišdžius kada,
bet sugirgždėję namo durys
tekstui muzikuoti  bando –
tai ji, pasiramsčiuodama lazda,
mergaitė mano
su kelių grybų krepšeliu
parėjo į  namus.
Raiša, skaudi, vos kojas vilkdama.
Ir, regisi, kad ir dejuoti jau nemoka.

Kiemo varteliai užkelti.
Ir namo  durys uždarytos,
bet  muzika eilėraščio dar nepalieka.
Ir ji, beje, su „Dingusia mergaite“
mirko geldos vandeny...

Ishukis: aš visada už Lietuva

Menelajas: Nereikia taip akivaizdžiai gale „mergaitės - Lietuvos -“ jau nebeskanu, per daug.
    Dar galima be „speiguose“ šis žodis mažai informatyvus.
  „O ji basa ir kaip bitutė meldžiasi žiedų medum. „ Ši eilutė mane labiausiai kabino, bet ji neišbaigta. Daug apie ją galvojau...
Sėkmiaus:)

snaigėsraigė: taip tautiškai, bet nenuobodžiai;} visai nieko.

Saules spindulelis: Na visai gražu

ATIA: Jau nežinau, kaip man su ja dabar namo pareiti,
Kad tik neleisčiau tos mergaitės- Lietuvos- apvokt svetur.
Viską supratau ką nori pasakyti, bet nesistebėk, kad jaunas to nesuvoks. Čia mums eilėraštis.

jane doe: ok

Rikute: ar man kas negerai šiandien? ar rašykams?

Sierka: Lietuva metaforoje, užtroškęs peizažas:)

Liri: Puikus.

Ultravioletinis Mi zguudbaiiiii: Zdarof Pranai, kaip einas? Siaip peizazo ir nereikia versti, geriau mergyte kokia uzverst...

Rugsėjis 2015
Saulė teka 07:13. leidžiasi 19:06, d. ilgumas 11.53
Pilnatis
15 mėnulio diena

Šiandien 8°C / 14°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 7°C / 13°C, debesuota su pragiedruliais

28
PIRMADIENIS
Svetlana Lana Vaclovas Tautvydas Vientautė Saliamonas Vacys
Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena
Tuskulėnų aukų atminimo diena
Pasaulinė pasiutligės diena
Kvailas marias perbrenda, o klane prigeria
Svarstyklės (09.23-10.22) - Ožka - 271 / 40

Rugsėjis 2015
Saulė teka 07:16, leidžiasi 19:01 d. ilgumas 11.45
Pilnatis
17 mėnulio diena

30
TREČIADIENIS
[/b]Jeronimas Sofija Žymantas Bytautė Zofija
Šv. Jeronimas, Tarptautinė vertėjų diena
Iš adatos kirvio nepasidirbsi
Svarstyklės (09.23-10.22) - Ožka - 273 / 40
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Užrašė data: 1994-01-15
(Iš Radijo karietos montažų)

Štai ir prasideda
Kas jau galėję būt praėję,
Jeigu ne įtaiga erdvės.
Armoniką nukėlęs nuo peties
Nusišypsojo Jotas atsargiai
It pabijodamas dantis pamesti.
– Dzieduli, - ištarė – gal net ir nežinai,
Jog gyveni tu dieviškai gerai.
Sunku prieš tokią erdvę  atsispirti dvasiai,
Materijai gi gal... netgi labiau.
Ir vis dėlto...

– Ir vis dėlto, dzieduli, –
Paskubėjo raidė B
(Ji jau įpratusi būti pirma
Ir, Dieve gink, nepaskutinė), –
Ne visuomet  geriausia, kur esi,
Dažnai geriau – kur būta.
Štai atsimink, kaip suskamba varpelis,
Kai būdavo į sceną išeinu:
Dzin din, dzin din, dzin din...
Vaidintoją norėjau savyje turėti
Ir noriu, žinoma,
Bet juk, dzieduli, pats žinai,
Kiek nemažai  jau išbarstyta  laiko
Kai aš dar vis tik įžanga artistės.

O raidė A
Tarytum motina 
Su rankomis kažkuo užimtomis,
Bet ne todėl, kad jos ne tuščios būtų…
Kadaise išnešiojus tryliką vaikų,
Ką  bepaimtų,
Ima kaip iš lopšio.
– Dzieduli, - tarė ji, –
Net  ir kalnai čia
Kaip žolelė auga:
Kai reikia – begalybėje sutilpt nemoka,
Kai reikia – ir ant delno telpa.
O tai, ką savyje jaučiu,
Man į karietą panašu.
Be kontūrų, ištirpus erdvėje
Ir vis dėlto, kaip ir anksčiau,
Vežėjas jos  botagą laiko.
O žirgas  Ygaga?  Jis irgi čia,
Tik mes dar vis nuo jo toli
Neišsibudinę tikrovėje, kuri
Bent jau ne taip kaip vakar šviečia.
Ak, Dieve, budink mus,
Kad  į rankas, į žodį, erdvę šitą
Išauštume, kaip aušta rytas,
Įsišviečia gyvenimo būtis į dieną
Su kontūrais materijos ligi be pabaigos
Ir...

– Ir paklausykite manęs, - 
Vėl tarė raidė Bė, –
Aš aktorė ir mano pareiga
Išaušti  Dvasioje iki pat  Dievo.
Ar žinot, kaip atrodėm kažkada?
Paklausit – kaip?
Tad  leisiu sau pabūti vežiku
Minutei, kitai iš anų laikų.
----------------------------------
Tada  žiema.  Viduržemis.
Ir sausis žibina penkioliktąją dieną,
O kad sekmadienis,
Tai žmonės  į bažnyčias eina,
Ir netikėtai virš galvų galingas paukščių klyksmas.
Ir šaukia jie kas moka kaip.
Gegulė  ku kū, ku kū
Čiru viru, - gieda  vyturys,
Ir varnas Golius: kar,  kar,  kar...
Jų daug, netgi daugiau
Negu žiema talpina.
Bet vėlgi, Dieve, leiski atsibusti:
Tų metų aną diena 
Į pirmą kartą išvažiavo karieta.

– O  metai?

– Ak, metai...
Paskaičiuokime lig dešimties.
Daugiau nereikia,
Kad milijardą ir daugiau išmoktume skaičiuoti
Dzieduli, savo žodį  tark.
Kad ir proza.
Svarbiausia, kad ištartum taip, kaip buvę.

Ir ištariau, bet taip,
Nelyg ne raidei Bė paklusęs,
O savo  trupinėliui, nubertam kažkur –
Galbūt po kojomis, gal truputį toliau,
Bet ištariau lyg sau, lyg  sau...
Nors  ir  šiandieną nežinau,
Iš kur išmokusi artistė būti manimi.

O matai  aiškūs, jie neišsišvaistė,
Kaip kad ir skaičiai iki dešimties:
Vienas.
Devyni.
Ir dar tie pats devyni.
Net nesvarbu, kur dėsite – į dešinę ar kairę.
Jis kaip kareivis –
Svarbiausia užduoti atlikti,
O iš paskos jam seka keturi..

Tylėdama ir atsargi
Ant mano užmerktų akių vokų,
Užraše raide Bė
Karietoje pirmos kelionės datą:
1994 sausio 15